Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-19 · Administracinė byla Nr. eI-6028-208/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-08-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-19
Bylos Nr.
eI-6028-208/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00667-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
Pareiškėjas
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Atsakovas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos profesinės sąjungos
Trečiasis asmuo
S. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-6028-208/2016Proceso Nr. 3-61-3-00667-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atstovei J. Z., atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos profesinės sąjungos atstovui A. V. (A. V.), trečiajam suinteresuotam asmeniui S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos profesinei sąjungai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant S. K., dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir pareiškėja, FNTT) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovė, Profesinė sąjunga) nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. K..

Pareiškėja paaiškina, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad S. K., eidamas FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) (duomenys neskelbtini) pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 str. 1 d. 10 p., FNTT transporto priemonių naudojimo taisyklių, patvirtintų FNTT direktoriaus 2012-03-26 įsakymu Nr. V-78 (toliau – ir Taisyklės), 3 p., FNTT tarnautojų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto FNTT direktoriaus 2004-05-10 įsakymu Nr. 34V (toliau – ir Etikos kodeksas), 6.3 p., nes 2015-10-01, tarnybos metu, nuo 10.35.56 val. iki 12.05.42 val., tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, ne FNTT uždaviniams ir funkcijoms vykdyti, o asmeniniais tikslais, be vadovų leidimo neatlygintinai naudojosi tarnybiniu automobiliu, padarydamas žalą.

Pareiškėja pažymi, kad 2016-02-02 FNTT direktorius patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-3-1186 (toliau – ir Išvada), kuria nusprendė skirti S. K. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi S. K. yra Profesinės sąjungos narys, FNTT kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau ji sutikimą duoti atsisakė motyvuodama tuo, kad tarnybinė atsakomybė yra taikoma dėl S. K. statuso Profesinėje sąjungoje. Pareiškėjos teigimu, Profesinė sąjunga savo nesutikimo nepagrindė jokiais argumentais, kurie leistų daryti išvadą, kad S. K. skiriama tarnybinė nuobauda būtų siejama su jo naryste Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo jai arba dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymi, kad FNTT patikrinimą atliko dėl konkretaus padaryto nusižengimo ir nustatė visas sudedamąsias tarnybinio nusižengimo sudėties dalis, o nuobaudos skyrimas visiškai nesusijęs su S. K. pirmininko statusu Profesinėje sąjungoje, ar jo aktyviu dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Nesutikdama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinė sąjunga piktnaudžiaudama savo teisėmis bando ieškoti sąsajų su kitomis FNTT nagrinėtomis situacijomis, neturinčiomis nieko bendro su S. K. padarytais tyčiniais veiksmais, todėl mano, kad Profesinės sąjungos nesutikimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų, nuobauda visiškai nesusijusi su trečiojo suinteresuoto asmens statusu Profesinėje sąjungoje, o tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo atlikta nepažeidžiant jokių teisės aktų. Taip pat, paaiškino, kad Išvadoje S. K. statusas Profesinėje sąjungoje buvo akcentuojamas tik dėl to, jog šis faktas charakterizuoja pareiškėją, tačiau jokiu būdu ne dėl to, kad daro įtaką nuobaudos skyrimui. Pažymėjo, jog kaip sunkinanti aplinkybė buvo vertinama ne 1,88 Eur turtinė žala, o faktas, kad nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų.

Atsiliepimas

Atsakovė Profesinė sąjunga atsiliepimu į pareiškėjos prašymą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovė nurodo, jog atsižvelgiant į LVAT praktiką, nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiama: 1) ar atsakovės atsisakymas duoti išankstinį sutikimą skirti trečiajam asmeniui tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidė teisėtus pareiškėjos interesus; 2) ar tarnybinė nuobauda nėra paskirta dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. nesant vienai iš šių sąlygų atsakovės nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą negali būti panaikintas. Šiuo atveju, pareiškėja savo skunde nenurodo kuo konkrečiai buvo pažeisti jos, kaip darbdavio interesai. Atsakovė teigia, jog D. B. 2015-12-23 paaiškinimai, kuriais remiamasi Išvadoje, dėl jo ir E. L. informavimo tvarkos yra neaiškūs ir dviprasmiški. Iš pradžių D. B. nurodo, kad pagal tiesioginį pavaldumą Skyriaus pareigūnai, prieš išvykdami iš tarnybinių patalpų darbo ar asmeniniais reikalais, kreipiasi leidimo į Skyriaus viršininką E. L., kuris apie suteiktą leidimą informuoja D. B., tačiau nenurodo kokiu būdu pareigūnai turi tai padaryti, tačiau vėliau D. B. nurodo, jog pagal jo žodinį nurodymą Skyriaus pareigūnai prieš išvykstant iš tarnybinių patalpų tarnybos ar asmeniniais reikalais leidimo turi prašyti elektroniniu paštu, t. y. pats Vilniaus apskrities valdybos viršininkas D. B. nėra tikras dėl FNTT vyraujančios viršininkų informavimo tvarkos. Tuo tarpu, S. K. 2016-01-11 paaiškinime Nr. 04/101-5-261 yra nurodęs, jog jis 2015-10-01 prieš išvykstant iš tarnybos apie tai informavo savo tiesioginį viršininką E. L.. Nors, kaip nurodoma Išvadoje, Skyriaus viršininkas E. L. savo paaiškinimuose buvo labai nekonkretus bei aiškiai negalėjo nurodyti, ar jis davė leidimą S. K. 2015-10-01 išvykti iš tarnybinių patalpų, kokiu išvykimo pagrindu ir kokias konkrečiai darbines funkcijas tą dieną vykdė, tačiau 2016-01-20 paaiškinime Nr. 04/10-1-1-780, E. L. nurodė, jog galbūt jis leido S. K. tą dieną išvykti asmeniniais tikslais. Kas iš esmės patvirtina S. K. teiginį apie tai jog jo tiesioginis viršininkas buvo informuotas apie išvykimą iš tarnybos. Atsižvelgiant į tokius S. K., D. B. ir E. L. paaiškinimus, tiesioginio viršininko E. L. leidimas S. K. išvykti buvo gautas žodžiu, bei tai, jog nei D. B., nei E. L., savo elektroninio pašto dėžutėse nerado laiško su prašymu leisti išvykti iš tarnybinių patalpų, nereiškia, jog toks leidimas gautas nebuvo. Taip pat, 2016 m. sausio 11 d. paaiškinime Nr. 04/101-5-325 (3 priedas) trečiasis asmuo yra nurodęs, jog peržiūrėjęs 2015 m. spalio 1 d. elektroninio pašto duomenis jis nustatė, jog tą dieną buvo dirbta su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo kontroliuojama telekomunikacijos tinklais perduodama informacija, atliekami sekimai bei Šeškinės mikrorajone yra galimai potencialūs PVM sukčiavimo schemoje įtariamieji bei įmonės, jų buveinės, susitikimo vietos, todėl galimai siekiant nustatyti įtariamuosius, transporto priemones ar kitą ikiteisminiam tyrimui svarbią informaciją ir buvo vykta būtent tokiu maršrutu į Šeškinės mikrorajoną. Daugiau jokių paaiškinimų, dėl ko buvo vykta tokiu adresu, trečiasis asmuo duoti negalėjo, kadangi neprisiminė.

Atsakovė paaiškina, kad S. K., žinodamas jog jo mažametė duktė serga ir, kad jai yra reikalinga gydytojo pagalba, atsižvelgdamas į tai, jog jam reikia vykti į Šeškinės mikrorajoną, atlikti su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini) susijusių tarnybinių funkcijų, gavo žodinį savo tiesioginio viršininko E. L. pritarimą ir tarnybiniu automobiliu nuvyko prie namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pasiėmė dukrą, kadangi vienintelis šeimos automobilis buvo paliktas prie jo darbovietės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuvežė pastarąją į VšĮ Šeškinės polikliniką, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Paėmęs dukrą iš poliklinikos ir nuvežęs namo, atliko jam pavestas tarnybines funkcijas, susijusias su tuo metu jo žinioje buvusiu ikiteisminiu tyrimu, ir tarnybiniu automobiliu grįžo į tarnybines patalpas. Tokiu būdu S. K. optimaliai išnaudojo darbo laiką bei tarnybinio automobilio kurą, atliko tarnybines funkcijas bei tinkamai realizavo savo, kaip tėvo pareigą rūpintis mažamečiais vaikais, o pareiškėjai padaryta 1,88 Eur turtinė žala už kuro sąnaudas nėra esminis pareiškėjos interesų pažeidimas, nes išlaidos, susijusios su patirtomis kuro sąnaudomis, buvo atlygintos. Mano, kad sprendimas patraukti S. K. tarnybinėn atsakomybėn priimtas įvertinus padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes, kaltės laipsnį (tyčia), pasekmes (žalą Pareiškėjai), sunkinančias (dėl savanaudiškų paskatų) bei kitas aplinkybes, nenustačius trečiojo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymi, kad susipažinęs su Išvada bei sužinojęs apie tai, jog jis savo veiksmais galimai padarė 1,88 Eur dydžio žalą S. K. ją iš karto atlygino, kas iš esmės yra pripažįstama kaip tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 str. 1 d. 4 p.).

Atsakovės vertinimu tarnybinė nuobauda S. K. buvo paskirta dėl to, jog jis aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje bei yra jos pirmininkas. Tai patvirtina su tarnybiniu patikrinimu visiškai nesusijusios pareiškėjos išvados. Išvadoje yra išskiriamas S. K. išskirtinis statusas – S. K. yra Profesinės sąjungos pirmininkas, kuris ne tik privalo vykdyti teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus, tarp jų laikytis vidaus tvarkos taisyklių, bet ir savo elgesiu rodyti teigiamą pavyzdį FNTT darbuotojams. Tačiau tokiu savo elgesiu S. K. sudaro prielaidas ir kitiems FNTT darbuotojams, pažeidžiant teisės aktus, elgtis netinkamai. Iš tokios pareiškėjos patikrinimo išvados ištraukos, galima daryti išvadą, jog S. K. statusas turėjo tiesioginės įtakos, skiriant jam tarnybinę nuobaudą. Atsakovė pažymi, jog Profesinės sąjungos pirmininkas yra darbuotojų atstovas, atstovaujantis visų, tam tikros profesijos ar institucijos darbuotojų, interesus ir jam, pagal įstatymą, nėra keliami aukštesni negu kitiems darbuotojams elgesio standartai. Be to, toks FNTT formuojamas teisinis reguliavimas, jog Profesinės sąjungos primininkui yra keliami papildomi elgesio standartai, sudarytų prielaidą darbdaviams reguliuoti profesinių sąjungų pirmininkų kandidatūras, t. y. paskyrus profesinės sąjungos pirmininkui drausminę nuobaudą, jis formaliai neatitiktų aukštesnių standartų reikalavimų ir negalėtų būti profesinės sąjungos pirmininku, dėl ko atsirastų terpė darbdaviams tuo piktnaudžiauti.

Atsakovės turimais duomenimis, FNTT 2015-07-16 buvo gautas analogiškas skundas, jog FNTT pareigūnai galbūt netinkamai elgėsi tarnybos metu, tai yra tarnybiniu automobiliu vežė su FNTT nesusijusius asmenis. FNTT valstybės tarnautojų veiklos etikos komisijai įvertinus minėtąjį skundą ir išnagrinėjus faktines aplinkybes nustatyta, kad FNTT pareigūnai nesilaikė Etikos kodekso 6.3 p. ir pažeidė Taisyklių 3 p., tačiau tarnybinės nuobaudos nebuvo paskirtos.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Išvadoje nėra įvardintos jokios S. K. savanaudiškos paskatos ir tyčiniai veiksmai. Taip pat, nurodė, jog teismas atsisakymą skirti tarnybinę nuobaudą gali panaikinti tik tokiu atveju, jei toks atsisakymas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus, ko šiuo atveju nebuvo. Teigia, jog Išvadoje nurodytas teiginys, kad S. K. yra Profesinės sąjungos pirmininkas ir todėl jam keliami aukštesni elgesio standartai, leidžia daryti išvadą, kad tarnybinė nuobauda jam skirta būtent dėl jo dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Taip pat, pakartojo esminius savo atsiliepimo į skundą argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog po to, kai FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo gautas pranešimas apie tai, jog 2015-10-01 tarnybiniu automobiliu buvo padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimas, jo tiesioginis viršininkas E. L., parodė nuotrauką, kurioje buvo užfiksuotas KET padaręs asmuo. Nuotraukoje S. K. atpažino save, prisipažino ir beveik iš karto sumokėjo už KET pažeidimą paskirtą baudą. 2015-12-17 paaiškinime nurodė, jog vairavimo faktą pripažįsta bei dėl padaryto KET pažeidimo nuoširdžiai gailisi, bet kur ir kokiu tikslu tą dieną važiavo, prisiminti negalėjo. Gavus tokį jo paaiškinimą FNTT buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu. Peržiūrėjęs savo elektroninio pašto dėžutėje esančius laiškus S. K. nustatė, jog tą dieną buvo dirbta su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo kontroliuojama telekomunikacijos tinklais perduodama informacija, atliekami sekimai Šeškinės mikrorajone, kur yra galimai potencialūs pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemoje įtariamieji bei įmonės, jų buveinės, susitikimo vietos, todėl galimai siekiant nustatyti įtariamuosius, transporto priemones ar kitą ikiteisminiam tyrimui svarbią informaciją ir buvo vykta būtent tokiu maršrutu į Šeškinės mikrorajoną, ką, siekdamas padėti tarnybinį patikrinimą atliekantiems pareigūnams, S. K. nurodė savo 2016-01-11 paaiškinime. Susipažinęs su Išvada jis sužinojo, jog KET padarymo metu tarnybiniu automobiliu buvo nuvažiavęs iki savo namų, pasiėmė sergančią mažametę dukrą ir nuvežė ją į Šeškinės polikliniką. Šio fakto jis neneigė. S. K. mano, kad FNTT skirdama tarnybinę nuobaudą orientavosi į tai, jog jis yra Profesinės sąjungos pirmininkas ir kaip Profesinės sąjungos pirmininkas privalo savo elgesiu rodyti kitiems pareigūnams pavyzdį, t. y. FNTT nepagrįstai jį vertino kaip asmenį, kuris dėl savo užimamų pareigų Profesinėje sąjungoje turi turėti nepriekaištingą reputaciją ir negali suklysti. Dėl tokių, neva aukštesnių jo asmeniui keliamų reikalavimų FNTT priėmė sprendimą jį patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Jo bei Profesinės sąjungos turimais duomenimis, FNTT analogiškais atvejais, dėl kitų asmenų analogiškų nusižengimų, yra priėmusi kitokius sprendimus, t. y. FNTT pareigūnų elgesys buvo apsvarstytas FNTT valstybės tarnautojų veiklos etikos komisijos, nepriimant sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, nors ir buvo konstatuoti tapatūs teisės aktų pažeidimai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. K.. Pareiškėja iš esmės mano, jog toks Profesinės sąjungos sprendimas yra nemotyvuotas ir nurodo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta ne dėl jo statuso Profesinėje sąjungoje.

Ginčo byloje dėl to, jog S. K. 2015-10-01 tarnybos metu pasinaudojo tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, t. y. nuvežti savo mažametę dukterį į VšĮ Šeškinės polikliniką, nėra. Taip pat, nėra ginčo, jog kelionės asmeniniais tikslais metu jis padarė KET pažeidimą. Išvadoje nurodyta, jog E. L., kuris yra tiesioginis S. K. vadovas, davė sutikimą tarnybos metu išvykti asmeniniais tikslais, tačiau leidimas vykti tarnybiniu automobiliu nebuvo duotas. Pareiškėjos teigimu dėl tokių veiksmų jai kilo 1,88 Eur turtinė žala.

Išvadoje kaip vienas iš argumentų skirti tarnybinę nuobaudą taip pat nurodomas faktas, kad S. K. yra FNTT profesinės sąjungos pirmininkas, kuris ne tik privalo vykdyti teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus, bet ir savo elgesiu rodyti teigiamą pavyzdį FNTT darbuotojams. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančia aplinkybe laikytina ta, kad tarnybinis pažeidimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statyto 52 str. 5 d. nustato, jog pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Atsižvelgusi į šią nuostatą, FNTT kreipėsi į Profesinę sąjungą prašydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. K., tačiau skundžiamu atsisakymu Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti minėtam asmeniui tarnybinę nuobaudą.

Skundžiamą nesutikimą Profesinė sąjunga priėmė įvertinusi faktą, kad analogiškose situacijose nebuvo skiriamos tarnybinės nuobaudos ir buvo apsiribota vien elgesio apsvarstymu FNTT valstybės tarnautojų veiklos etikos komisijoje. Taip pat, nurodė, jog yra S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių – pareiškėjas savanoriškai atlygino turtinė žalą, kurios nepagrįstai buvo neįvertintos, todėl nuobauda – pastaba – jam skirta nepagrįstai.

Taigi, iš esmės Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindžia tuo, jog analogiškomis aplinkybėmis kitiems FNTT darbuotojams tarnybinės nuobaudos nebuvo skirtos, todėl mano, kad S. K. tarnybinė nuobauda skirta dėl jo statuso Profesinėje sąjungoje.

Visų pirma pažymėtina, kad profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Taip išsaugoma tam tikra pusiausvyra, kuri leidžia pareigūnams remtis teise į nevaržomą profesinės sąjungos veiklą, o valstybės institucijai, kaip darbdaviui, – išvengti teisminių ginčų vien remiantis nepagrįstais teiginiais. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje (LVAT 2012-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančios medžiagos aiškiai matyti, jog Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindžia vien tik savo subjektyvia nuomone, kad nuobauda S. K. yra skiriama dėl jo statuso Profesinėje sąjungoje, nepateikdama jokių duomenų, patvirtinančių tarnybinės nuobaudos ryšį su S. K. veikla Profesinėje sąjungoje. Vien faktas, kad kitais atvejais, kai buvo naudojamasi tarnybiniais automobiliais tarnybinės nuobaudos nebuvo skirtos, nepagrindžia, kad tarnybinė nuobauda S. K. skirta dėl jo statuso ar narystės Profesinėje sąjungoje. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių, atsakovės manymu, S. K. tarnybinė nuobauda skirta dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje atsakovė nepateikia. Be kita ko, pažymėtina, kad iš pareiškėjos teismui pateikto paaiškinimo matyti, jog aplinkybės, dėl kurių buvo pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimai yra skirtingos ir negali būti tapatinamos. Jokių tarnybinės nuobaudos sąsajų su S. K. statusu Profesinėje sąjungoje iš teismui pateiktų dokumentų bei teismo posėdžio metu taip pat nenustatyta. Pažymėtina, jog skirti ar neskirti tarnybinę nuobaudą sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus individualias aplinkybes. Vien faktas, kad už naudojimąsi tarnybiniais automobiliais nebuvo skirto nuobaudos asmenims, kurie nėra Profesinės sąjungos nariais, neįrodo, jog nuobaudos buvo neskirtos vien dėl to, jog asmuo nėra Profesinės sąjungos narys. Be to, pažymėtina, jog Profesinė sąjunga neturi kompetencijos pasisakyti dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo ar pagrįstumo, todėl šioje byloje nevertintinas Profesinės sąjungos teiginys, jog pareiškėja nepagrįstai nevertino S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Profesinė sąjunga išimtinai vertina tik faktą, ar nuobauda asmeniui skiriama ne dėl jo narystės, statuso arba dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje. Tokią teismo išvadą patvirtina ir gausi LVAT praktika, kurioje ne karta konstatuota, jog teismų praktikoje, pripažįstama, kad, gavus darbdavio prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos įmonėje renkamas organas turi įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su darbuotojo (pareigūno) naryste profesinėje sąjungoje ir jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe (žr., pvz., LVAT 2012-06-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr.A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr.23, taip pat 2010-07-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012-05-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-535/2013, 2014-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-153/2014, 2015-10-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.). Kiti atsakovės atsisakyme duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą argumentai teismo šioje byloje nėra vertinami, nes atsakovės pateiktas vertinimas dėl tarnybiniu nusižengimu įtariamo pareigūno kaltės, inkriminuojamos veikos padarinių ir pobūdžio, nepriskirtinas Profesinės sąjungos kompetencijai. Akcentuotina, kad įstatymų leidėjas profesinėms sąjungoms suteikė ne tik teises, bet nustatė ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Šio konstitucinio principo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus. Visi valstybės tarnybos pareigūnai, padarę tarnybinius nusižengimus, turi būti vertinami laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o VTĮ nuostatos dėl Profesinės sąjungos išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius – nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog Profesinė sąjunga neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą S. K. peržengė savo kompetencijos ribas, pažeidė pareiškėjos interesus, nes kliudo FNTT vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą FNTT, tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą – valstybės teisėtų interesų apsaugą, todėl skundžiamas Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. K. yra neteisėtas bei nepagrįstas ir yra naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 2 p., 127 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą tenkinti – panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos profesinės sąjungos 2016-02-09 atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui S. K..

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėIveta PelienėDonatas Vansevičius