Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-30 · Byla Nr. ATP-544-255/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-30
Bylos Nr.
ATP-544-255/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04008-2013-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-544-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04008-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.1; 45.4.4; 45.4.5.; 79.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal laikinai vykdančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko pareigas M. Džermeikos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 15 d., 00.55 val., ties Baltijos per. 64, Klaipėdos mieste, vairuodamas automobilį „Audi S8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iki šone stovėjusio automobilio ir jį kliudė, taip jį apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Tokiu būdu D. Š. kaltinamas pažeidęs kelių eismo taisyklių 9, 132, 234 punktų reikalavimus ir padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kurioje D. Š. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nutraukė.

Šalies argumentai

Laikinai vykdantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko pareigas M. Džermeika apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje paskiriant D. Š. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 200 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams, subendrinti paskirtas nuobaudas ir paskirti galutinę nuobaudą 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad 2014 m. birželio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas, nes D. Š. padarė grubų eismo taisyklių pažeidimą -dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, ir iš įvykio vietos pasišalino tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir nepagrįstai D. Š. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismas atmestinai vertino faktą, kad liudytojas D. B. matė, kaip automobilis „Audi S8“ kontaktavo su kitu automobiliu, todėl nepajusti kontakto vairuotojas negalėjo. Mani, kad teismas rėmėsi ir vadovavosi ne surinktais įrodymais, o tik D. Š. parodymais, kur jis, vengdamas administracinės atsakomybės, nurodė, kad kontakto nepajuto ir nesuprato, nes automobilyje važiavo keturi asmenys ir garsiai grojo muzika, nors teismo proceso metu nustatyta, kad kontaktas tarp automobilių buvo, kadangi išmatavus apgadinimus ant automobilio, atitiko jų aukštis.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. Š. dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų buvo nutraukta. D. Š. savo kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažįsta, mano, kad jo veikoje nėra minėtų administracinių teisės pažeidimų sudėties, o apeliantas nurodo, kad visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. Š. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nutarimu pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tačiau D. Š. veikoje yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nutraukta nepagrįstai.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nagrinėjamu atveju iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad 2013 m. rugsėjo 15 d., 00.55 val. ties Baltijos pr. 64, Klaipėdos mieste, buvo apgadintas N. B. priklausantis automobilis „Mazda 323F”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš administracinio teisės pažeidimo byloje apklausto liudytojo D. B., nukentėjusiosios N. B. ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. Š. parodymų matyti, kad šį nukentėjusiajai priklausantį automobilį apgadino D. Š. atbuline eiga vairuodamas automobilį „Audi S8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nes nepasirinko saugaus atstumo iki šone stovinčio automobilio ir jį kliudė. Iš nukentėjusiosios N. B. parodymų matyti, ji 2013 m. rugsėjo 15 d. su sese buvo klube (duomenys neskelbtini), joms išeinant iš klubo ir einant link mašinos apsaugos darbuotojas pasakė, kad nesėstų į automobilį ir nevažiuotų, nes jos automobilis yra apgadintas ir dėl to iškviesta policija. Palaukė, kol atvyko pareigūnai ir užfiksavo įvykį, to įbrėžimo nebuvo iki įvykio, ant jos mašinos liko kitos mašinos dažai, jos automobilis pilkos spalvos, o dažai liko nuo juodos spalvos automobilio. Kitą dieną D. Š. atvyko pas ją į namus, norėjo susitarti, D. Š. buvo ne itin draugiškai nusiteikęs, siūlė 100 Lt bet derybos neįvyko, jie pripažino padarę pažeidimą (b. l. 47). Liudytojas D. B. parodė, kad dirba saugos tarnyboje „Argus“, saugo įvairius objektus, 2013 m. rugsėjo 15 d. vakarą jis atvažiavo pas draugų į klubą (duomenys neskelbtini), darbo metu. Jis su draugais buvo lauke, prie klubo ir pamatė, kad atvažiavo juoda „Audi“. Atvažiavusi „Audi“ galu parkavosi ir užgavo automobilį „Mazda“. „Audi“ automobilyje buvo 4 išgėrę vaikinai, vieną- labai stipriai išgėrusį vaikiną neįleido į klubą, ir tada šis ėmė draskytis, bet jį greitai kiti įkišo į mašiną ir vaikinai išvyko. Tada jie apžiūrėjo automobilį „Mazda“, ant jo buvo apibraižymai. Jis iškvietė policiją. Kai vaikinai su „Audi“ sugrįžo dar kartą, jis vėl iškvietė policiją (b. l. 47 – 48). Ir nors liudytojas D. B. parodė, kad kai automobilis „Audi“ parkavosi, tai ne D. Š. sėdėjo už vairo, tačiau pats administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Š. viso proceso metu neneigė, kad jis 2013 m. rugsėjo 15 d. vairavo automobilį „Audi S8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad buvo blaivus, automobilis buvo techniškai tvarkingas, 2013 m. rugsėjo 15 d. atvažiavo su draugais į Klaipėdą, prie klubo (duomenys neskelbtini). Vairavo jis, priparkavo automobilį, jokio smūgio ar kito garso negirdėjo. Jo automobilyje yra įrengta parkavimo sistema. Vienas apsaugos darbuotojas susiginčijo su jo draugu, pasakė, kad jo draugo neįleis į klubą, tada jie sėdo į automobilį ir išvažiavo į terminalą, niekas nieko nesakė dėl mašinos apibraižymo, ar sugadinimo. Terminale pabuvę apie valandą, vėl grįžo į klubą (duomenys neskelbtini). Prie klubo buvo policijos pareigūnas, kuris pasakė, jog jis padarė autoįvykį ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 46, 86). Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad tiek automobilio „Audi“, tiek automobilio „Mazda“ apgadinimai yra nežymūs, smūgis, galėjęs įtakoti jų atsiradimą, iš tiesų galėjo būti nepakankamai garsus. Tačiau vien ta aplinkybė, kad automobilių apgadinimai užfiksuoti skirtingu laiku, nereiškia, kad šie apgadinimai buvo padaryti ne analizuojamo eismo įvykio metu. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių nuotraukų (b. l. 10 – 11), ant abiejų automobilių užfiksuoti sugadinimai atitinka pagal aukštį, todėl darytina išvada, kad ant automobilio „Mazda 323F”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai buvo padaryti būtent automobiliu „Audi S8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo D. Š.. Šiuo atveju D. Š. praėjus kuriam laikui darytos nuotraukos, kuriose neatitinka automobilių apgadinimų aukščiai, nepaneigia aplinkybės, kad N. B. automobilis „Mazda 323F”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 15 d. buvo apgadintas būtent automobiliu „Audi S8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo D. Š., nes kaip nurodė D. Š., jam parkuojant automobilį su juo automobilyje buvo dar trys asmenys, o D. Š. pateiktos nuotraukos darytos automobiliui esant tuščiam, tai galėjo turėti įtakos aplinkybei, kad D. Š. nuotraukose užfiksuotas apgadinimas ant automobilio „Audi S8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra aukščiau negu ant automobilio „Mazda 323F”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantis apgadinimas. Taigi, iš aptartų įrodymų visumos galima pagrįstai teigi, kad D. Š. 2013 m. rugsėjo 15 d., apie 00.55 val., ties Baltijos pr. 64, Klaipėdos mieste, atbuline eiga vairuodamas automobilį „Audi S8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo iki šone stovėjusio automobilio „Mazda 323F”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį kliudė, taip jį apgadino. Kadangi eismo įvykio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, todėl D. Š. sukeltas eismo įvykis atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį pažeidimą.

D. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad jis 2013 m. rugsėjo 15 d., 00.55 val., ties Baltijos per. 64, Klaipėdos mieste, apgadinęs šalia stovėjusį automobilį, iš įvykio vietos pasišalino apie eismo įvykį nepranešęs policijai, taip padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju D. Š. veika atitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis vairuodamas automobilį „Audi S8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė šalia stovėjusį automobilį „Mazda 323F”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip jį apgadino. Kadangi eismo įvykio metu buvo apgadintas N. beržinytės automobilis, todėl darytina išvada, kad D. Š. privalėjo pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį arba kartu su N. B. užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Tačiau būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Iš nustatytų konkrečių bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų matyti, kad D. Š. tik nežymiai apgadino N. B. automobilį, pats jokio smūgio nepajuto ir nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Be to, nustatyta, kad praėjus kuriam laikui, jis vėl atvyko prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), kur atvykęs neneigė, kad buvo eismo įvykio vietoje, prisipažino, kad 2013 m. rugsėjo 15 d., 00.55 val., ties Baltijos pr. 64, Klaipėdos mieste, prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, leido apžiūrėti jo vairuotą automobilį, davė paaiškinimus policijos pareigūnams. Be to, kai buvo nustatyta, kad D. Š. padarė eismo įvykį ir apgadino N. B. priklausantį dviratį, D. Š. nevengė atsakomybės, buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją, bandė susitarti dėl žalos atlyginimo. Apžiūrėjus D. Š. vairuotą automobilį ir N. B. automobilį nustatyta, kad automobilių apgadinimai yra itin nežymūs, todėl tai patvirtina, kad D. Š. tikrai galėjo nesuprasti, kad važiuodamas atbuline eiga kliudė N. B. automobilį, nes transporto priemonių apgadinimai yra labai nežymūs. Apeliacinio teismo nuomone, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad D. Š. neturėjo jokio ketinimo nuslėpti eismo įvykio, nevengė atsakomybės, neapsunkino eismo įvykio tyrimo, todėl jo veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nenustatytas subjektyvusis požymis – tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš bylos medžiagos matyti, jog D. Š. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, kurie pagrįstų D. Š. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl šio pažeidimo, tačiau nepagrįstai nenubaudė D. Š. dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Skiriant nuobaudą D. Š. atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, į tai, kad D. Š. ne kartą baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl D. Š. skiriama ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkanti bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Laikinai vykdančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko pareigas M. Džermeikos apeliacinį skundą iš dalies tenkinti ir pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimą:

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį D. Š. nutraukta.

D. Š. pripažinti kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį jam paskirti 150 Lt baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė