Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, dalyvaujant prokurorams Astai Antanaitienei, Arvydui Furmonui, nukentėjusiai R. B., kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui Remigijui Uckui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Alytaus 1, Liudvinavo mstl., Marijampolės sav., spec. vidurinio išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, teistas 1 ) 2012-10-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. – 1300 litų bauda (10 MGL);(bauda sumokėta) 2) 2015-12-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 1 m. laisvės apribojimo. 2016-01-19 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, kaltinamas pagal BK 140 str. 2d., 140 str. 2d., 145 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: 2016 m. vasario 25 d. apie 9.00 val., garaže, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia ne mažiau penkis kartus sudavė ranka savo žmonai R. B. į įvairias kūno vietas, pataikė į galvos sritį bei tampė už plaukų, sugriebė už rūbų krūtinės srityje ir apdraskė krūtinę, dėl to R. B. buvo parkritusi, jai konstatuota nubrozdinimai krūtinės kairės pusės ir abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

E. B. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas, kad sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2016 m. vasario 21 d. apie 21.00 val., namuose, esančiuose Kalno g. 17, Gyviškių k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav., žodinio konflikto metu, tyčia savo žmonai R. B. ranka sudavė vieną smūgį į veidą, dėl ko R. B. jautė fizinį skausmą.

Taip pat kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas, kad sistemingai baugino žmogų naudodamas fizinę ir psichinę prievartą, o būtent: laikotarpyje nuo 2016 metų pradžios, tikslus metas ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2016 m. vasario 25 d., sistemingai, tęsdamas savo nusikalstamą veiką kelis nenustatytus kartus, tačiau ne mažiau kaip tris kartus, vartodamas fizinį smurtą bei grasinančius žodžius, žodžiu baugino R. B., sakydamas, jog ją paskandins, užmuš, nužudys, kad jei nepadės nei broliai, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Specialisto išvada Nr. G 163/2016(09) nustatyta, kad E. B. konstatuotas odos nubrozdinimas kairės plaštakos I piršto srityje. Konstatuotas kūno sužalojimas E. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. E. B. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas kietu bukabriauniu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas, kad ir 2016-02-25, vienu poveikiu. E. B. dėl kostatuoto sužalojimo galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, kvalifikacija, bausmė

Dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 2d.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. BK 145 str. 1 d. tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindo bijoti, jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nuketėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Analogiškai grasinimo realumas suprastinas ir vertinant BK 145 str. 2 d. nurodytus grasinimus padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. BK 145 str. 2 d. taip pat kriminalizuotas ir sistemingas žmogaus bauginimas, kuris gali reikštis ne tik grasinimais atlikti aukščiau minėtas konkrečias pavojingas veikas, bet ir kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz. besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Todėl tokios sistemingos psichinės prievartos realumui konstatuoti nebūtina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti būtent dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka išvados, jog jis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (Lietuvos Aukščiausias Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010). Be to BK 145 straipsnio 2 dalies numatytas veiksmų sistemiškumas reiškia, kad veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Tik tada juos galima laikyti sistema.

Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas suponuoja būtinumą konstatuoti atitinkamą tyčią, t. y. savo veiksmų suvokimą kaip kryptingą grasinimą arba terorizavimą, bauginimą, siekiant sukelti kitam asmeniui baimę ir nesaugumo jausmą. Grasinimai turi būti realūs – turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti įgyvendinti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama.

Kaip matyti iš kaltinimo E. B. inkriminuojama psichinė prievarta kuri pasireiškė smurto, necenzūrinių žodžių naudojimu, grasinimais užmušti. Inkriminuojamas nusikalstamos veikos laikotarpis nuo 2016 metų pradžios iki 2016 vasario 25 dienos. Vertindamas baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad liudijusi I. P., nors gyvena kaltinamojo ir nukentėjusios namuose, teigė, kad jokių grasinimų ar smurto nėra girdėjusi. Vertindamas nukentėjusios parodymus teismas konstatuoja, kad yra prieštaravimų tarp duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamoji ir nukentėjęs yra sutuoktiniai, kurių santykiai dėl inicijuojamo skyrybų proceso, įtarimų neištikimybe yra įtempti, esant tokioms aplinkybėms neatmetama galimybė, kad nukentėjusi iš karto po įvykių neadekvačiai vertino situaciją, ją perteikdama tyrėjams. Kadangi iš to paties šaltinio gauti skirtingi duomenys, teismas nustatydamas reikšmingas aplinkybes vadovaujasi nukentėjusios parodymais teisme. Kaip matyti iš R. B. parodymų, įvykiai aprašyti kaltinime yra spontaniški, kilę dėl tarpusavio konfliktiškų santykių, pavydo. Vertinant ar yra nusikalstamos veikos numatytos BK 145 str. 2d. požymiai, reikšmę turi nukentėjusiojo suvokimas apie kaltinamojo veiksmų pobūdį tai yra jų realumą ir pavojingumą, tuo tarpu R. B. parodė, kad grasinimai buvo pasakyti dėl to, kad sutuoktinis buvo supykęs. Nurodė, kad abejoja ar realiai jis galėtų įvykdyti grasinimus. Jo visi pasisakymai labiau žeminantys ją, nei realūs grasinimai. Konflikto metu ji nemanė, kad grasinimai yra realūs. Ikiteisminio tyrimo tyrėjai ji ir nesakė, kad sutuoktinis ją terorizuoja, sakė, kad ją įžeidinėja. Mano, kad buvo neteisingai suprasta. Vertinant įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad nėra nustatyta kaltinamojo kryptinga tyčia bei savo veiksmų suvokimas kaip nukentėjusios terorizavimas, bauginimas, siekiant sukelti jai baimę ir nesaugumo jausmą.

Be to, kaltinamajam inkriminuojamas nukentėjusios sistemingas bauginimas. BK 145 straipsnio 2 dalis reikalauja veiksmų sistemiškumo, tai yra veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, tai yra intensyvūs laiko atžvilgiu, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai, tokios aplinkybės teismo vertinimu taip pat nėra nustatytos.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatuoja, kad įstatyme numatytomis priemonėmis, išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, įvertinus visus surinktus byloje įrodymus, nėra neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis sistemingai baugino nukentėjusią naudodamas psichinę prievartą.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, atsižvelgiant į nurodytą E. B. dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 2d. išteisinamas nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo numatyto BK 145 str. 2d. požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 2d. (2016 02 21 veika)

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 140 str. 1d. nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-5/2014) konstatavo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos. Nukentėjusi ikiteisminio tyrimo metu išreiškė savo skausmo pojūtį, duodama parodymus, išsireiškimu, kad dėl kaltinamojo veiksmo jai skaudėjo. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos dėl šio įvykio į medikus nesikreipė, apie tai pirmą sykį nurodė, tik 2016 02 26 apklausos metu. Nurodė, kad dėl smūgio buvo paraudimas kurį matė sūnus. Iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų negalima daryti išvados, jog nukentėjusi išreiškė skausmo pojūtį taip, jog tai suprato aplinkiniai, pati R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad suduota buvo nežymiai, pirštų galais. Ištirtų duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad nukentėjusiai buvo pirštų galais suduota į veido sritį, tačiau iš nukentėjusios teisiamojo posėdžio metu nurodyto paties veikimo pobūdžio, negalima padaryti neabejotinos išvados, jog nukentėjusi galėjo jausti skausmą, o ne pajusti nemalonius pojūčius, kurie nelaikytini fizinio skausmo sukėlimu baudžiamąja prasme. Įvertinus bylos įrodymų visumą, nėra pagrindo daryti, vienareikšmišką išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo bei kaltinamojo tyčios siekti tokios pasekmės.

Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamasis dėl šio kaltinimo pagal BK 140 str. 2d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3str. 1d. 1p., 303 str. 5d. 1p.).

Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 2d. (2016 02 25 veika)

Parodydamas apie įvykį kaltinamasis pripažinęs, kad tarp jo ir nukentėjusios buvo konfliktinė situacija, kurios metu jis bandė atimti iš nukentėjusios telefoną, neigė, jog atliko kitus kaltinime nurodytus veiksmus. Teismas konstatuoja, kad nesant liudytojų galinčių patvirtinti ar paneigti kaltinamojo ar nukentėjusios parodymus, kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus nukentėjusios aiškinimo nuoseklumas bei neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu, atitikimas kitiems bylos duomenims. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusi iš esmės buvo nuosekli aiškindama apie šio įvykio aplinkybes. Kaltinamojo aiškinimą teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės jis paneigtas byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, visuma, o būtent: Nukentėjusios, parodymais, specialisto išvada, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje. O būtent kaip matyti iš tarnybinio pranešimo(b.l. 11-12), į įvykio vieta netrukus po gauto pranešimo atvykę policijos pareigūnai užfiksavo, kad nukentėjusi yra susijaudinusi, apsiverkusi, jos kairės pusės skruostas paraudęs, apdraskyta krūtinė. Nukentėjusi patvirtino, kad buvo suduoti smūgiai į galvos sritį bei apdraskyta krūtinė. Tas pačias aplinkybes tvirtino ir vėlesnių apklausų metu. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas paaiškino, kad įvykis buvo dinamiškas, sužalojimas krūtinėje galėjo būti padarytas apdraskant nagais. Galėjo apdraskymai būti padaryti ir per rūbus. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas nagais, tačiau jeigu rūbai buvo su užtrauktuku, galėjo ir užtrauktuku sužaloti. Nukentėjusios paaiškinimus apie sužalojimo padarymo būdą patvirtina ir specialisto išvada bei paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusios parodymų teisingumu.

Teismas nustatydamas kaltę ir faktines aplinkybes vadovaujasi R. B. parodymais, specialisto išvada.

Nustatyta, kad kaltinamasis E. B. sudavė smūgius, tąsė už plaukų bei apdraskė krūtinę, ko pasekoje nukentėjusiai nežymiai sutrikdyta sveikata, teismui nekyla abejonių , kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių(sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšis. Smurtas naudotas abipusės konfliktinės situacijos metu, nesant būtinosios ginties situacijos.

LR BK 140 str. 1d. numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.

Kaltinamasis teigia, kad jo tikslas buvo atimti iš nukentėjusios telefoną, tačiau teismas neabejoja, kad savo tikslui pasiekti pasirinkdamas smurtinio pobūdžio veiksmus panaudojant jėgą, jis suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, numatė, jog padarys kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių nedetalizavo, jiems buvo abejingas. Neabejotina, kad kaltinamasis veikė tyčia. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui-sutuoktinei. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2d..

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus, tyčinis ir baigtas, pasekmių nukentėjusios sveikatai nelikę, nukentėjusi jam atleido. Kaltinamasis teistas, tačiau dėl kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų, baustas administracine tvarka, dirba. Teismas atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą sprendžia, kad nors E. B. ir yra recidyvistas, bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant laisvės apribojimo bausmę artimą vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 140 str.2d.(2016 02 25 veika) ir nuteisti jį laisvės apribojimu 10(dešimčiai) mėnesių, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64 str. 1d. 3d. prie paskirtos bausmės pridėti 2015 12 23 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymo paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę E. B. paskirti laisvės apribojimą 1(vieneriems) metams, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaityti 2016 02 25 sulaikyme išbūtą laiką, sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

E. B. pagal LR BK 145 str.2d. ir LR BK 140 str. 2d. (dėl 2016 02 21 veikos) išteisinti, nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės miesto apylinkės teismą.