- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-06
- Bylos Nr.
- 2SA-141-577/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Skolininkas
- G. N.
- Suinteresuotas asmuo
- A. N., R. J.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko G. N. (G. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) G. N. skundus dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotieji asmenys A. N. ir R. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. N. prašo panaikinti antstolio R. V. 2012-09-11 patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. 0179/12/00432 ir 2012-09-11 turto arešto aktą Nr. 0179/12/00432. Pareiškėjas skunduose nurodo, kad areštuotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, kurio vertė (56 000 Lt) žymiai didesnė nei galimas realus arešto mastas (1 600 Lt). Taip pat, pasak pareiškėjo, neteisingai nurodytas arešto mastas, kadangi pareiškėjo įsiskolinimas sudaro tik 1 600 Lt, tuo tarpu turto arešto akte nurodytas areštuoto turto mastas – 9 200 Lt. Pareiškėjas tvirtina, kad nuo 2011-10-11 jis teikė realų išlaikymą dukrai A. N., kurio suma per mėnesį didesnė nei 451,58 Lt: mokėjo užmokestį už ryšio paslaugas, maisto produktus. Taigi pareiškėjas nuo 2010-04-27 (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarties, kuria priteistas laikinas išlaikymas pareiškėjo dukrai, priėmimo) iki 2011-11-11 (2011-10-11 teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, įsiteisėjimo) teikė dukrai išlaikymą, o laikino išlaikymo išieškojimo vykdymas po 2011-11-11 yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Antstolis R. V. pateikė atsiliepimą į skundus. Prašo atmesti skundus kaip nepagrįstus. Nurodo, jog su pareiškėjo skundais nesutinka. Nesutikimo motyvai išdėstyti 2012-10-04 patvarkyme.
Suinteresuoti asmenys A. N. ir R. J. pateikė atsiliepimą į skundus, kuriame nurodo, jog nuo 2010-04-27 pareiškėjas neteikė dukrai A. N. išlaikymo, nors pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-27 nutartį ir teismo sprendimą turėjo tokią pareigą. Pažymėjo, kad pareiškėjas dukrai nėra sumokėjęs ir 1 600 Lt išlaikymo įsiskolinimo, nors tokios savo pareigos neginčija.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad pareiškėjo skunduose nurodyta aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2010-04-27 iki 2011-11-11 jis teikė dukrai A. N. išlaikymą, nepagrįsta jokiais įrodymais. Suinteresuotieji asmenys atsiliepime į skundus patvirtino, jog pareiškėjas paminėtu laikotarpiu neteikė išlaikymo A. N.. 2010-04-27 teismo nutartis nėra panaikinta, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad nuo 2010-04-27 iki 2011-11-11 laikotarpio laikino išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas yra neteisėtas. Pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas sutinka, jog nuo 2011-11-11 iki dukters pilnametystės privalėjo teikti jai išlaikymą, tačiau vykdomosiose bylose nėra duomenų, patvirtinančių šio įsipareigojimo įvykdymą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog antstolis pagrįstai skaičiavo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-04-27 iki 2012-03-18 (A. N. pilnametystės). Atitinkamai 2012-09-11 turto arešto akte teisingai nurodytas areštuoto turto mastas – 9 200 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. N. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti. Apeliantas nurodo, kad jis nuo 2010-04-27 iki teismo sprendimo dienos teikė savo dukrai išlaikymą, o duomenys, patvirtinantys šiuos teiginius, yra Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-227-155/2010, kurios pirmos instancijos teismas neišreikalavo ir neprijungė prie nagrinėjamos bylos. Apeliantas pažymi, kad tarp jo ir R. J. 2011-10-11 buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria jokių pretenzijų dėl vaiko išlaikymo iki taikos sutarties sudarymo R. J. neturėjo. Taip pat apeliantas nurodo, kad ta aplinkybė, jog teismo antstolis priėmė vykdyti laikinąją apsaugos priemonę byloje įsiteisėjus teismo sprendimui, yra neteisėta, o teismas šių argumentų nesvarstė. Apeliantas tvirtina, kad teismas netyrė argumentų dėl areštuoto turto masto; nurodo, kad 2012-09-11 turto arešto akte Nr. 0179/12/00432-TAA nepagrįstai konstatuojama, jog turto arešto mastas – 9 200 Lt, o areštuoti nekilnojamieji daiktai yra žymiai didesnės vertės.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. N. ir R. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Tvirtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-27 nutartis yra galiojanti nuo jos priėmimo dienos. Pabrėžia, kad pareiškėjas neteikė vaikui jokio išlaikymo, sutinka, jog apeliantas apmokėjo dukters gydymą odontologijos klinikoje, bet tai padarė savo iniciatyva, jokių susitarimų įskaityti gydymą odontologijos klinikoje į vaiko išlaikymą nėra. Taip pat R. J. pabrėžia, kad tvirtinti, jog ji neturėjo jokių pretenzijų dėl vaiko išlaikymo, nėra teisinio pagrindo, nes nurodyta aplinkybė niekur nėra užfiksuota.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Pareiškėjas skunduose nurodo, kad areštuotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, kurio vertė žymiai didesnė nei galimas realus arešto mastas. Be to, pasak pareiškėjo, nuo 2010-04-27 iki 2011-11-11 jis teikė dukrai išlaikymą, o laikino išlaikymo išieškojimo vykdymas po 2011-11-11 yra neteisėtas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis R. V. 2012-03-22 patvarkymu (vykd. bylos Nr. 0179/12/00432 b.l. 6) priėmė vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-12 vykdomąjį raštą Nr. 2-40-155/2011 (vykd. bylos Nr. 0179/12/00432 b.l. 3) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko G. N. A. N., kas mėnesį iki jos pilnametystės mokant po 400 Lt į A. N. asmeninę sąskaitą. 2012-04-24 patvarkymu (vykd. bylos Nr. 0179/12/00576 b.l. 3) antstolis priėmė vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-227-155/2010, dėl laikino išlaikymo išieškojimo A. N. nuo 2010-04-27 iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, kas mėnesį mokant po 400 Lt. Vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00432 antstolis 2012-09-11 surašė turto arešto aktą Nr. 0179/12/00432-TAA (vykd. bylos Nr. 0179/12/00432 b. l. 81) bei priėmė 2012-09-11 patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo (vykd. bylos Nr. 0179/12/00432 b. l. 83). 2012-09-11 patvarkymu nustatyta areštuoto turto vertė – 56 000 Lt. 2012-09-11 turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas – 9 200 Lt (vykd. bylos Nr. 0179/12/00432 b. l. 81).
Pagal CPK 650 str. 2 d., pateikdamas išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojas kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka bei atsako už šių duomenų teisingumą. 2012-03-20 antstoliui pateiktuose prašymuose išieškotoja nurodė, jog skolininkas išlaikymo nuo 2010-04-27 ir nuo 2011-10-11 nemokėjo (vykd. bylos Nr. 0179/12/00432 b. l. 4; vykd. bylos Nr. 0179/12/00576 b. l. 2). Antstolis 2012-03-22 ir 2012-04-24 patvarkymuose nurodė, jog patikrino ir patvirtina, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (vykd. bylos Nr. 0179/12/00432 b. l. 6; vykd. bylos Nr. 0179/12/00576 b. l. 3). Pareiškėjo skunduose nurodyta aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2010-04-27 iki 2011-11-11 jis teikė dukrai A. N. išlaikymą, nepagrįsta jokiais įrodymais, o suinteresuoti asmenys atsiliepime į skundus patvirtino, jog pareiškėjas paminėtu laikotarpiu neteikė išlaikymo A. N..
Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-27 nutartis nėra panaikinta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad priteisto laikino išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs iki teismo sprendimo priėmimo, t.y. iki 2011-10-11, negali būti išieškomas. Apeliantas tvirtina, kad jis nuo 2010-04-27 iki teismo sprendimo dienos teikė išlaikymą, o šiuos teiginius patvirtinantys duomenys yra Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-227-115/10. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Todėl nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog jis nuo 2010-04-27 iki 2011-10-11 teikė išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, išskyrus dokumentus, patvirtinančius nuolatinius mokėjimus už dukters gydymą odontologijos klinikoje, – jog jis minėtu laikotarpiu teikė savo dukrai išlaikymą. Pabrėžtina, kad išlaikymą skolininkas privalėjo teikti periodiškai mokamomis pinginėmis lėšomis, o priteisto išlaikymo formą gali pakeisti tik teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį (CK 3.201 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Vaiko išlaikymas iš esmės yra skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms užtikrinti būtina patenkinti vaiko maitinimosi, aprangos, būsto, sveikatos, lavinimosi, poilsio, laisvalaikio, kultūrinio ir kitokio ugdymo poreikius. Taigi, išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Taip pat paminėtina, kad skolininkui nėra draudžiama vaiko poreikių tenkinimui mokėti papildomas lėšas arba pateikti papildomą išlaikymą kita forma, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos periodiškai mokėti teismo sprendimu priteistas sumas, kurios būtinos kasdienių vaiko poreikių tenkinimui.
Taigi sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad nuo 2010-04-27 iki 2011-11-11 laikino išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas yra neteisėtas. Atitinkamai 2012-09- 11 turto arešto akte teisingai nurodytas ir areštuoto turto mastas – 9 200 Lt (23 mėn. x 400 Lt).
Be to, nesutiktina ir su apelianto argumentais dėl areštuoto turto masto. Pažymėtina, kad pagal CPK 634 str. 2 d. antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Iš vykdomosios bylos Nr. 0179/12/00432 (b.l. 49) matyti, kad skolininkui buvo išsiųstas antstolio patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jokia informacija ar pasiūlymai dėl skolos mokėjimo iš jo pusės nebuvo pateikti, todėl antstolis vadovaudamasis CPK 664 str. areštavo likvidžiausią ir mažiausia verte įvertintą nekilnojamąjį turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundus dėl antstolio R. V. veiksmų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto G. N. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.