Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui Virginijui Adomaičiui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjo A. K. patirtos turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su Kybartų pataisos namų pareigūnų veiksmais, atlyginimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia neteisėtais Kybartų pataisos namų pareigūnų veiksmais, t. y. jog po 2011 m. birželio 1 d. vykusios kratos bei daiktų bendrosios masės patikrinimo jis neteko asmeninių daiktų.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2011 m. birželio 1 d. Kybartų pataisos namuose vyko 3 ir 4 nuteistųjų būrių krata bei nuteistųjų turimų daiktų bendrosios masės patikrinimas. Tą pačią dieną apie 8.15 val. nuteistiesiems (tame tarpe ir pareiškėjui) buvo duotas nurodymas iki 9.00 val. susirinkti visus daiktus iš gyvenamųjų patalpų (gyvenamojo kambario ir bendrojo naudojimo patalpų) ir išeiti su visais daiktais į lokalinio sektoriaus kiemą. Vėliau papildomai dar buvo suteikta 30 min. Byloje nėra ginčo, jog bendrai daiktams susirinkti administracija nuteistiesiems (tame tarpe ir pareiškėjui) skyrė apie 1 val.

Daiktai, kurių nuteistieji neišsinešė su savimi, buvo paimti iš nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, konstatavus, jog jų šeimininkai buvo nežinomi, kadangi šiuos daiktus galėjo palikti į laisvę išėję nuteistieji arba daiktus paliko bausmę atliekantys nuteistieji kaip jiems nereikalingus. Iš 3-4 būrių 2011 m. birželio 1 d. kratos metu paimti daiktai buvo sunaikinti. Tai patvirtina Kybartų pataisos namų 2011 m. liepos 7 d. Aktas dėl daiktų sunaikinimo Nr. 1-49/1476 (b. l. 56).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija galiojanti nuo 2011-02-15) (toliau – ir Taisyklių) 57 punkte nurodyta, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų ir reikmenų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų. Į bendrą daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems ir kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami. Paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas. Pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų daiktus ir reikmenis registruoja specialiame žurnale. Paimti daiktai, išskyrus draudžiamus turėti, saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi daiktai grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, šie daiktai paimami vadovaujantis šio punkto nuostatomis. Taigi, daiktų paėmimą, kai jie viršija bendrą 30 kg masę, reglamentuojanti tvarka, pareigūnams nesuteikia teisės jų sunaikinti, išskyrus atvejus, kai paimami draudžiami daiktai. Draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų sąrašas nurodytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 1 priede. Teismui nepateikta įrodymų, jog buvo sunaikinti draudžiami daiktai.

Pagal Taisyklių 57 punkto nuostatas, Pataisos įstaigos administracijai paėmus iš nuteistųjų nedraudžiamus turėti daiktus, kurių bendra masė viršija 30 kg, jie gali būti atiduoti į įstaigos daiktų saugojimo sandėlį, perduoti artimiesiems, sutuoktiniui, sugyventiniui ar direktoriaus leidimu – kitiems asmenims. Tokios daiktų paėmimo pasekmės ir buvo išaiškintos Kybartų pataisos namų visų nuteistųjų būrių informaciniuose stenduose, nurodytos bendro nuteistųjų ir administracijos susirinkimo metu, tai patvirtina rašytiniai įrodymai (b. l. 8, 9, 21), liudytojų pareigūnų R. P., A. P. parodymai (b. l. 70, 106), šias aplinkybes pripažino ir pareiškėjo iniciatyva šauktas liudytojas G. B. (b. l. 71), todėl pareiškėjo argumentai, jog jam nebuvo žinoma apie daiktų, kurių bendra masė viršija 30 kg laikymo pasekmes gyvenamosiose patalpose, yra nepagrįsti. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ir kiti nuteistieji būtų buvę įspėti apie tokių daiktų (viršijančių 30 kg bendrą masę) sunaikinimą. Sunaikinimo, kiek tai susiję su nedraudžiamais laikyti daiktais, teisės aktai ir nenumato. Sunaikinti gali būti tik draudžiami laikyti daiktai, kurių sunaikinimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 59 punktas, jame numatyta, jog pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į daiktų ir reikmenų, kuriuos turėti nuteistiesiems uždrausta, pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, nusprendžia šiuos daiktus ir reikmenis (išskyrus rastus, taip pat šių taisyklių 60 punkte nurodytus pinigus ir vertingus daiktus), jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas, perduoti saugoti į pataisos įstaigos buhalteriją arba sandėlį, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba sunaikinti. Jeigu pataisos įstaigos direktorius nusprendžia sunaikinti šiuos daiktus ir reikmenis, jie sunaikinami nuteistojo, iš kurio paimti šie daiktai ir reikmenys, akivaizdoje. Pareigūnai surašo šių daiktų ir reikmenų sunaikinimo aktą, kurį taip pat pasirašo nuteistasis.

Atsakovas daiktų sunaikinimo galimumą grindžia aplinkybe, jog jų šeimininkai buvo nežinomi, nes daiktų nuteistieji per jiems skirtą laiką neišsinešė. CK 4.57 straipsnis apibrėžia bešeimininkio daikto sąvoką, t. y. bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Nagrinėjamuoju atveju, daiktai, buvę gyvenamojoje patalpoje, negalėjo būti pripažinti bešeimininkiais, kadangi pareigūnams buvo žinoma, kurie nuteistieji tose patalpose gyvena. Pažymėtina ir tai, kad pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – instrukcija), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130, 157.9 punktą, atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis. Teismo nuomone, jei būtų buvę laikomasi šios nuostatos, atliekant kratą, galimai būtų buvę aišku, kuriam nuteistajam priklauso gyvenamojoje patalpoje esantys daiktai. Tačiau nagrinėjamuoju atveju šios nuostatos nebuvo laikomasi, tokios aplinkybės nepaneigė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu. Taigi, darytina išvada, jog Kybartų pataisos namų administracija daiktų, kurių nuteistieji neišsinešė iš gyvenamųjų patalpų, negalėjo pripažinti bešeimininkiais ir jų sunaikinti. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjo asmeniniai daiktai, paimti kratos metu buvo sunaikinti neteisėtai, pažeista daiktų paėmimo ir jų sunaikinimo Taisyklėse nustatyta tvarka (nebuvo surašytas daiktų paėmimo aktas, jie neįregistruoti specialiame žurnale, nepateiktas sunaikinimo aktas su daiktų išvardijimu).

Nagrinėjamuoju atveju bylos duomenys duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad Kybartų pataisos namų pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo sunaikinti pareiškėjo asmeninių daiktų, paimtų kratos metu, šiais veiksmais A. K. buvo padaryta turtinė žala, kurią privalo atlyginti valstybė (CK 6.271 str. 1-4 d., 6.273 str. 1 d., 6.281 str. 1 d.).

Pareiškėjas teismo prašo priteisti 1200 Lt turtinės žalos atlyginimo pagal patikslintame skunde pateiktą sunaikintų daiktų vertės paskaičiavimą, tačiau pažymėtina, jog įvairiuose dokumentuose įvardijami skirtingi daiktai. 2011 m. rugpjūčio 3 d. ir 23 d. skunduose teismui (b. l. 4-7, 13-14) bei 2011 m. birželio 2 d. prašyme Kybartų pataisos namų direktoriui (b. l. 27) išvardintų daiktų kiekis skiriasi. Skunduose teismui pareiškėjas nurodė žymiai didesnį skaičių prarastų daiktų nei kreipdamasis į pataisos namų direktorių. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. 2011 m. birželio 2 d. prašymas Kybartų pataisos namų direktoriui rašytas iš karto po kratos, laikytina, kad šis prašymas yra objektyvesnis įrodymas, patvirtinantis paimtų ir sunaikintų daiktų kiekį, negu nurodytų daiktų sąrašas kreipiantis į teismą, todėl teismas juo remiasi nustatydamas ginčijamo dalyko ribas. Teismo nuomone, didesnio paimtų daiktų kiekio nurodymas galimai leistų nepagrįstai praturtėti žalą patyrusiam asmeniui. Pagal minėtą prašymą kratos metu iš pareiškėjo buvo paimti šie daiktai: kvepalai, dantų pasta, šampūnas, dušo želė, veidrodis, dantų šepetukas, muilinė, kūno kremas, pledas, sportiniai bateliai, 3 rėmeliai su nuotraukomis, 5 vnt. rankšluosčių, 2 vnt. patalynės, žaislai, dėžutė, skirta susidėti įvairiems daiktams, 3 vnt. tušinukų, žiebtuvėlis, žirklės, sąsiuvinis, žaislinė širdutė, 3 pulteliai, CD, DVD kompaktiniai diskai, USB laidas, skutimosi putos bei peiliukai. Šie daiktai, atsižvelgiant į vidutines rinkos kainas bei į tai, kad pareiškėjo turtas buvo sunaikintas, todėl reikalaujama žalos atlyginimo suma būtų skirta turto fizinės būklės atstatymui į ankstesnę padėtį (naujų daiktų įsigijimui), teismo vertinami 600 Lt. ir iš atsakovo ši suma priteistina kaip turtinės žalos atlyginimas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjo asmeninių daiktų sunaikinimas, negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų emocijų, išgyvenimų, nepatogumų. Tačiau teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų dėl to turėjęs emocinio pobūdžio sukrėtimų ar su tuo susijusių sveikatos problemų, nėra objektyvių duomenų, be jo paties paaiškinimo, kad būtų sumažėjusios jo bendravimo galimybės ar pablogėjusi reputacija. 2011-08-23 Kybartų pataisos namų Ūkio skyriaus komendanto pažyma (b. l. 18) patvirtina, jog pareiškėjas buvo aprūpinamas Kybartų pataisos namų išduodama patalyne, to neneigė ir pareiškėjas teismo posėdžio metu. Pareiškėjo iniciatyva kviestas liudytojas G. B. nurodė, jog A. K. išsinešė šiek tiek drabužių, pledą, televizorių, muzikinį centrą (b. l.71), todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog teko kęsti šaltį dėl patalynės, pledo nebuvimo, byloje neįrodytos. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad prašomai atlyginti žalai atsirasti turėjo įtakos ir paties pareiškėjo A. K. veiksmai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjui tapo žinoma apie ribojimą kambaryje laikyti daiktus, kurių bendras svoris viršija 30 kg, maždaug prieš 3 mėnesius iki kratos, todėl jis iki tol turėjo galimybę pasirūpinti daiktais. Be to, 2011-06-01, gavęs nurodymą susidėti daiktus iki 9.00 val., jo iš karto nevykdė, ginčijosi su pareigūnais, užsiėmė kita veikla, todėl darytina išvada, jog savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, tai sudaro pagrindą žalos dydį sumažinti (CK 6.297 str.). Įvertinant nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Lt, ši suma priteistina iš atsakovo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas aukščiau išdėstytais motyvais atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 600 Lt (šešis šimtus litų) turtinei žalai ir 400 Lt (keturis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.