Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-567-443/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-13
Bylos Nr.
1-567-443/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49883-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Nukentėjusysis
M. C., R. M.
Kaltinamasis
D. B.
Advokatai
Mindaugas Skruibis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-567-443/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49883-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 13 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,dalyvaujant prokurorams Audriui Ažukui ir Linui Frančiakui,nukentėjusiems M. C. ir R. M.,kaltinamajam D. B., kaltinamojo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamasis D. B., gimęs 1990 m. sausio 5 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB "F. B." staliumi-staklininku, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Šakių rajono apylinkės teismo:

1) 2009 m. liepos 21 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį 80 parų arešto;

2) 2009 m. spalio 14 d. BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto, vadovaujantis BK 63 straispnio 1 dalimi, 4 dalimi, 7 dalimi ir 9 dalimi paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta 80 parų arešto bausme, galutinę subendrintą bausmę skiriant 90 parų arešto, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitant pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendį laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. iki 2009 m. spalio 13 d. atliktą bausmę, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismasnustatė : Nusikalstama veika ir įrodymai

kaltinamasis D. B. 2018 m. spalio 15 d. apie 20 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prie daugiabučio namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitiems asmenims, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, ne mažiau kaip šešis kartus smūgiavo aikštelėje buvusiam R. M. į galvą ir kitas kūno vietas padarydamas odos nubrozdinimus nosyje-kairės akies viršutiniame voke, nosies kairiame sparnelyje-viršutinėje lūpoje, dešinės alkūnės sąnaryje, poodinę kraujosruvą kairiame šone-klube, dešinės rankos nykščio, 2 piršto, plaštakos sumušimą ir poodinę kraujosruvą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ne mažiau kaip šešis kartus smūgiavo ir aikštelėje buvusiam M. C. į galvą, padarydamas jam dešinio skruosto ir žando sumušimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, skruoste, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešiniame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, nosyje-dešiniame sparnelyje, apatinėje lūpoje, pakaušyje-viršugalvyje, kairiame smilkinyje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinėje lūpoje, nežymų kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais be nustatytos objektyvios neurologinės simptomatikos, taip šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o R. M. ir M. C. nežymiai sutrikdė sveikatą, – padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino kaltu. Tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, tarnybiniu pranešimus, specialisto išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis D. B. teismo 2019 m. birželio 27 d. posėdyje, paties prašymu duodamas parodymus po nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų išklausymo bei kitų įrodymų ištyrimo, paaiškino, jog 2018 m. spalio 15 d. grįžo į kiemą. Prieš tai kaime kepė šašlykus, buvo lengvai išgėręs alaus. Kieme mašinai vietos pastatyti nebuvo. Nukentėjusiųjų automobilis buvo pastatytas per dvi vietas. E. M. sušuko „kaip parkuojatės“, atvykę išlipo iš mašinos, anie taip pat išlipo. Pasakė, kad neranda automobilio raktelių. M. M. mašiną pastatė šalia jų ir išėjo namo. Kaltinamasis tą mašiną truputį pataisė ir dar arčiau privarė prie jų automobilio. D. B. priėjo prie M. C. ir jiedu kalbėjosi, išgėrinėjo. R. M. nepažinojo ir nebendravo. R. M. jam dar priekaištavo dėl automobilio pastatymo. Kaltinamasis dar jiems padėjo ieškoti raktelių, bet jų ilgai nerado. Kažkas atnešė prožektorių, apžiūrinėjo mašiną. Mašinoje buvo taros nuo anksčiau, gal ir nuo tos dienos išgėrinėjimo. Dar išsikvietė Liubiną, norėjo pasiaiškinti ar jis nepaėmė raktelių. G. G. pasiūlė pastumti mašiną. G. G., R. M. ir D. B. pastūmė mašiną ir pamatė raktelius po mašina. D. B. juos paėmė ir paklausė, kas radybų. R. M. tada nubėgo iki parduotuvės ir parnešė degtinės. Po to kai visi buvo gerai įkaušę, R. M. sėdo į mašiną ir kažkur išvažiavo. Gal po 20 min. jis grįžo ir puolė kaltinamąjį – griebė už pečių, ėmė versti ant žemės. Dar prie jo prisijungė M. C.. Kaltinamasis pradėjo muistytis. Tada buvo smūgis iš M. C., nuo jo D. B. truputį apsvaigo ir sušuko „E., padėk“. Tada R. M. nuo jo atšoko, kaltinamasis liko vienas prieš M. C. Jiedu pradėjo smūgiuotis ir kaltinamasis M. C. pataikė į veidą. M. C. taip pat kaltinamajam pataikė į korpusą. M. C. galėjo ir nuo kaltinamojo smūgio parvirsti ir nuo to, kad traukėsi atgal ir užkliuvęs už bortelio parvirto. Paskui kaltinamąjį puolė R. M. iš nugaros pusės. Pastoviai buvo daužoma į galvą. Paskui atsirado ir M. A. Kaltinamasis kiek valiojo, tiek gynėsi. Pradėjo šūkauti, keiktis, pradėjo rinktis kaimynai. Pamatė M. C. gulintį ant žemės, tada pradėjo kaltinamajam priekaištauti, ką šis jam padarė. Kaltinamasis yra lankęs imtynių treniruotes pas Smirnovą gal prieš 10 metų. Nemano, kad nukentėjusieji labiau nukentėję nei kaltinamasis, kurį daužė ir R. M. ir M. A., galvoje buvo guzai. Į medikus nesikreipė – nepratęs verkšlenti ir todėl nesikreipė į medikus. Kaltinamasis kiek gynsi, tai tiek nuo jo smūgių galėjo būti tokie sužalojimai M. C.. Gal ir pataikė jam tokių smūgių, nuo kurių M. C. tokios pasekmės. Buvo po incidento nuvažiavęs į policiją ir norėjo parašyti pareiškimą dėl sužalojimo. Jam paaiškino, kad per dvi-tris dienas išsikvies. Kaltinamasis laukė ir taip praėjo keturi mėnesiai. Jam padaryti sužalojimai užgijo. D. B. kreipėsi į policiją, bet jo pareiškimo nepriėmė. Buvo tada pareigūnas D. M., jis turėtų atsiminti, kad kaltinamasis buvo nuėjęs pas jį. Jiedu peršnekėjo, jis pasakė, kad kaltinamąjį išsikvies. Namo tą kartą grįžo apie 16 val., padėjo daiktus nešti į namus. P. R. Murauskui, kad jis nemoka parkuotis. Jis kartais susinervuodavo. Išgėrė alaus aikštelėje, o paskui gėrė R. M. parneštą degtinę. E. M. buvo girtesnis už kaltinamąjį. Kai prasidėjo konfliktas, nukentėjusieji buvo labai girti, M. C. jau stovėjo į automobilį atsirėmęs. M. C., nemano, kad būtų pradėjęs muštis, jis tik įsijungė kai R. M. pradėjo muštis. Dėl žalos atlyginimo nekalbėjo. Kaltinamasis pats gavęs lup tikrai pas juos neis ir neatsiprašinė – čia jie turėjo ateit ir kaltinamojo atsiprašyti. Nukentėjusieji patys turi atlyginti žalą ligonių kasai už jų gydymą. Kaltinamojo sesė taip pat buvo atėjusi ir ji liepė nesikelti M. C., kuris paskui užmigo. Nebandė kalbėti su nukentėjusiaisiais ir nemano, kad ateityje su jais bendraus. Visi smūgiavo vienas kitam. M. C. buvo pirmas buvo “nujungtas”. Galėjo ir kaltinamojo smūgis į galvą M. C. mačyti – kaltinamasis jam davė į galvą ir šis nuvirto. Tada atbėgo R. M. ir puolė D. B.. Kai nuvirto M. C., niekas jam nespyrė. Kaltinamasis tik buvo prie jo priėjęs ir pasakė „prisišokinėjai“, smūgių nesudavė. R. M. smūgių nesudavė, tik gynėsi. Kai iškvietė tarnybas, kaltinamasis buvo įvykio vietoje. Kada grįžo namo – tiksliai nepasakys. Greitoji buvo jau išvažiavusi. M. M., kad jis nepasimestų, pasakė įvykio datą – daugiau nieko nesakė. Kai R. M. siūlė į galvą, tada D. B. jam pasakė, kad „man gaidžiai neaiškins“. Tas konfliktas buvo nedidelis. Nuo kaltinamojo atvažiavo į aikštelę ir pasiaiškinimo dėl automobilio pastatymo ir iki konflikto pradžios praėjo apie 4 val. Kaltinamjį pirmą užpuolė, jo veiksmai buvo gynyba. M. C. galėjo parvirsti, užkliuvęs už bortelio. Kokie sužalojimai buvo padaryti nuo kaltinamojo smūgio – tai turėjo būti sužalojimas į akį, o galvos sužalojimas turėjo būti nuo to, kai užkliuvo už bortelio ir virto. Kaltinamajam įtarimai buvo pareikšti po keturių mėnesių, tuo metu jo sužalojimai jau buvo sugiję. Kaltinamasis tuo metu nedirbo, nes negalėjo įsidarbinti dėl sužalojimų. Tą laikotarpį nebuvo socialiai draustas. Kaip minėjęs, lemiamą smūgį galėjo suduoti, du tris smūgius. Iš kur gavo kitus smūgius – nežino. Gal tą pačią dieną kažkur baliavojo ir susižalojo. Iki konflikto M. C. atrodė normaliai. R. M. iki konflikto nebuvo sužalotas. Kiek smūgių sudavė M. C. – negali paaiškinti. Gindamasis gal ir galėjo suduoti tiek tų smūgių, kiek nustatyta ekspertizėje. Kaltinamajam buvo sužalota ir galva, ir rankos mažasis pirštas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškinio nepripažįsta (2 t., b. l. 112-113).

Nukentėjęs R. M. parodė, kad su kaltinamuoju nebendrauja. 2018 m. spalio 15 d. jie grįžo iš darbo apie 14 val. – jiems reikėjo užeiti į parduotuvę. Išėjus iš parduotuvės, sutiko T. B. ir su juo kalbėjosi apie žvejybą. Po to priėjo prie jų G. G., bekalbant grįžo D. B. ir E. M.. Jie tik įvažiavę į aikštelę pradėjo šūkauti, kad nukentėjusieji netinkamai pasistatė automobilį. Tuo metu muštynių nebuvo. Paskui nukentėjusysis nuvarė automobilį į savo namo kiemą ir tik grįžęs prie jų pradėjo vartoti alkoholį. Apie 20 val. prie jų atėjo D. B. tėvas, jiems kalbant priėjo D. B. ir trenkė R. M.. Konfliktas gavosi dėl to, kad jo tėvas pasakė, kad R. M. galėjo su D. B. būti broliais. Kažkas nuo R. M. atitraukė D. B., tada prie nukentėjusiojo priėjo E. M. ir R. M. pradėjo su juo grumtis. Paskui D. G. ir J. A. nutraukė tas grumtynes. Pamatęs, kad M. C. guli ant bordiūro, pribėgo prie jo. Pakėlė jo galvą – ji buvo kraujuota, tada šaukė, kad kviestų greitąją pagalbą. Aplinkui buvo žmonių, o D. B. vaikščiojo ir norėjo jam įspirti – tada ir pataikė R. M. į ranką. Nukentėjusysis išėjo namo ir iš ten kvietėsi greitąją, o kitą dieną kreipėsi pagalbosi į traumatologus (2 t., b. l. 86).

Teisėjas, nukentėjusiojo parodymuose esant netikslumų ir siekdamas patikrinti kitus įrodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nukentėjęs R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. C. yra jo kolega, jie kartu dirba UAB "V.". 2018 m. spalio 15 d. po darbo, apie 15 val., jis su M. C. tarnybiniu automobiliu VW Sharan, kurį vairavo jis, atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės "Aibė". Išėję iš parduotuvės jie susitiko bendrą pažįstamą T. B. ir su juo kalbėjosi. Prie jų atėjo jo uošvis G. G., Sėdo į automobilį ir kalbėjosi. Atvažiavo trečios serijos pilkos spalvos automobilis BMW, kurį vairavo D. B., o šalia jo sėdėjo E. M.. Šis automobilis sustojo už jo automobilio galo, taip užkirsdamas jam kelią išvažiuoti ir E. M.ir D. B. pradėjo šaukti, kad blogai pasistatę automobilį. Išlipo aiškintis. Tuo metu kilęs žodinis konfliktas nurimo, jis sėdo į automobilį, norėdamas išvažiuoti, bet jo spynelėje nebuvo užvedimo raktelio. Ieškodamas raktelio jis pamatė, kad raktelis numestas po automobiliu. Mano, kad tai padarė D. B., nes šis buvo priėjęs prie jo atidarytų durelių. Po to jis sėdo į automobilį ir parvažiavo į savo namus, esančius gretimame kieme. Namuose pažvelgęs pro langą pamatė, kad prie parduotuvės esančios aikštelėje stovi M. C., T. B., G. G., E. M. ir D. B., todėl nutarė prie jų nueiti. Jam ten nuėjus visi kalbėjosi draugiškai, gal tik D. B. žodžiais kartais tai prie vieno tai prie kiti kabinėjosi. Po to jie nusipirko degtinės ir visi ją gėrė stovėdami automobilių stovėjimo aikštelėje prie krūmo. Prie jų atėjo D. B. tėvas, su kuriuo taip pat kalbėjo. D. B. be jokios priežasties, priėjęs prie jo iš nugaros pusės smūgiavo jam į sprandą ir tuo pačiu pargriovė jį ant žemės ir sudavė daug smūgių į veidą. Jis gindamasis sugriebė rankomis D. B. už megztinio ir traukė link savęs, kad šis negalėtų jam smūgiuoti. Po to jis ar kojomis D. B. nuo savęs nusistūmė, ar kas D. B. nuo jo patraukė ir jis atsistojo. Kas vyko jam atsistojus, – jis gerai nežino, atsimena tik, kad jį puolė E. M., kuris atrodo jam smūgiavo, bet kiek kartų smūgiavo, kur pataikė – neprisimena. Atsimena, kad jis su E. M. susikibo ir stumdėsi, o po to kažkas juos išskyrė, jį patraukė į šoną ir tada jis pamatė prie aikštelės krašto bortelio gulintį M. C., o D. B. jį spardė. Tada jis puolė prie M. C., bandydamas jį užstoti, rankomis dengė jo galvą ir tada D. B., spirdamas M. C., dar įspyrė jam į ranką. Tuo metu jis išgirdo klykiančias moteris, iš kurių atsimena Vyšniauskienę, savo uošvę D. G., J. A., dar buvo ir M. A.. Kas vyko toliau, jis gerai neprisimena, atsimena tik tiek, kad laikė rankomis M. C. galvą, kuri buvo visa kruvina ir prašė kviesti greitąją. Atvykus greitajai medicinos pagalbai jis išėjo į namus, kur pablogėjus sveikatai išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį išsivežė į ligoninę, kur apžiūrėjo, suteikė pagalbą ir išleido gydytis į namus. Šio įvykio metu buvo suplėšytas jo megztinis, kurį grumiantis suplėšė D. B. Šį megztinį jis įvertina 10 Eur. Taip pat vaistams nuo skausmo, tepalams žaizdoms tepti jis išleido apie 30 Eur. Dar jis keturis kartus vyko į Šakius pas šeimos gydytoją ir traumatologą, todėl kelionėms išleido apie 40 Eur. Taip pat jis vyko į Jurbarką pas teismo medicinos ekspertą, kelionei išleido apie 20 Eur. Viso jam buvo padaryta 100 Eur turtinė žalą, o dėl sumušimo metu patirto skausmo, streso, nemalonių išgyvenimų, pažeminimo jausmo jam padaryta ir neturtinė žala, kurią įvertina 500 Eur, todėl civilinį ieškinį reiškia 600 Eur sumai (1 t., b. l. 94-97).

Nukentėjęs R. M., atsakinėdamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai ir jie yra teisingi. Tik įvažiuojant į aikštelę, šaukė E. M., kad jie negerai pasistatę automobilį, o paskui ir D. B. pradėjo šaukti. Dėl ieškinio neturi ką papildyti. Žala neatlyginta. Kas smūgiavo – nematė. R. M. laikė M. C. galvą ir tada spyrė D. B. ir pataikė R. M. į ranką. Anksčiau buvo su juo konfliktas parduotuvėje gal prieš 6 metus. Pats R. M. smūgių jam nesudavė. Į kiemą dviese grįžo. R. M. alkoholio iš pradžių negėrė. M. C. ir T. B. vartojo, gėrė alų. Apklausos protokolų R. M. neskaitęs – policijoje pasakė pasirašyti ir jis pasirašė. Dabar papasakoja viską kaip buvo. Automobilyje BMW buvo du asmenys. Nuo automobilio BMW atvažiavimo iki R. M. išvažiavimo praėjo gal apie 30 min. G. G., T. B., M. C. ir R. M. stovėjo aikštelėje ir kalbėjosi. Alų gėrė T. B. ir M. C. Visi asmenys nebuvo prisigėrę, nesvirduliavo, kalbėjo rišliai. R. M. pats ištraukęs raktelį iš užvedimo spynelės ir padėjęs priekyje. Kas paėmė raktelį – nematęs, tik vėliau pastebėjo, kad raktelis pamestas po automobiliu. D. B. jam sudavė ir į veidą, ir į šoną. Konflikto pradžią matė visi asmenys kurie buvo kartu (2 t., b. l. 86-87).

Nukentėjęs M. C. parodė, kad kaltinamasis pažįstamas, santykių su juo nepalaiko jokių, nebendrauja. Su nukentėjusiu R. M. santykiai geri – kartu dirba. Pamena, kad gavo smūgį ir prabudo greitojoje pagalboje. 2018 m. spalio 15 d. buvo aikštelėje su R. M. – sėdėjo tarnybiniame UAB „V.“ automobilyje jau po darbo. Buvo prie namo (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Grįžo D. B. su E. M. ir, matomai, dėl jų netinkamai pastatyto automobilio, prasidėjo nesutarimai. Jie pradėjo prie nukentėjusiųjų kabinėtis (2 t., b. l. 85).

Teisėjas, nukentėjusiojo parodymuose esant netikslumų ir siekdamas patikrinti kitus įrodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito M. C. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

M. C. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, iš esmės analogiškus nukentėjusio R. M. parodymams. B. D. Bebrauskas yra labai ramus, o kai išgeria, tampa konfliktiškas. Po to vienu momentų jis pajuto smūgį į galvą iš nugaros pusės ir kas vyko toliau nieko neprisimena iki to momento kai atsipeikėjo greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Kas jam sudavė šį smūgį, jis nežino. Kaip viskas prasidėjo, kas pirmas smūgiavo turėjo matyti G. G., dar viską galėjo matyti parduotuvėje dirbusios pardavėjos, kurių vienos vardas R., o kitos A. pavardžių nežino. T. B. konflikto nematė, nes išėjo dar iki konflikto pradžios. Įvykio metu jis buvo girtas, be to patyrė sužalojimą, dėl kurio buvo praradęs sąmonę, todėl ne viską gerai prisimena. Kaip minėjo, jis atsimenu tik tiek, kad pajuto smūgį į galvą iš nugaros, kas jam smūgiavo, – nematė ir daugiau jau nieko neprisimena iki to momento kai buvo greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Ką tiksliai veikė prieš gaudamas smūgį į galvą, kurioje tiksliai vietoje tuo metu buvo, kas buvo šalia jo, tai yra su kuo jis bendravo negali pasakyti, nes neprisimena. Kiek atsimena, tai pieš gaudamas smūgį į galvą jis su niekuo nekonfliktavo nei žodžiu, nei fiziniais veiksmai, tai yra nesistumdė ir nesimušė, todėl smūgis į galvą jam buvo visiškai netikėtas, jis net nežino, kas jam smūgiavo. Šio įvykio metu buvo suplėšytas jo darbinis megztinis, kurio vertė 20 Eur, dar apie 10 Eur išleido tepalui žaizdoms tepti, apie 50 Eur kainavo degalai vykstant pas gydytojus į Šakių ligoninę ir Kauno klinikas, apie 10 Eur kainavo galvos kompiuterinė tomografija, todėl jam padaryta 90 Eur turtinė žala. Dėl sumušimo metu patirto skausmo, streso, nemalonių išgyvenimų, pažeminimo jausmo jam padaryta ir neturtinė žala, kurią įvertina 500 Eur, todėl civilinį ieškinį reiškia 590 Er sumai (1 t., b. l. 105-108).

Nukentėjęs M. C., atsakinėdamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai ir jie yra teisingi. Dėl civilinio ieškinio papildomų prašymų neturi. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo. Pinigus siūlė kaltinamojo tėvas, bet nukentėjusysis jų atsisakė. Mano, jog pinigus siūlė dėl to, kad niekur nesikreiptų. Jie po pietų grįžo iš darbo, dienos neatsimena. Su automobiliu važinėja daugiau asmenų, bet jie su R. M. liko tik dviese, nes visi kiti išėjo namo. T. B. pažįstamas – jis prieš grįžtant D. B. buvo priėjęs prie jų automobilio. Jie automobilyje sėdėjo ir gėrė alų. Daugiau asmenų ar buvo ar ne – neatsimena. Buvo truputį išgėręs, bet susvaigęs nebuvo. Automobilis aikštelėje buvo pastatytas tvarkingai, tik šalia stovėjęs automobilis kai išvažiavo, tai atrodė, kad jų automobilis pastatytas per dvi vietas. Po įvykio automobilį nuvairavo R. M. į savo namo kiemą. M. C. nekreipė dėmesio, bet jam atrodo, kad tai jis nuvažiavo. Kaip R. M. važiavo – nematęs. Iki R. M. išvažiavimo iš aikštelės nebuvo jokių įvykių. Nukentėjusysis su niekuo nesimušė ir niekam nesudavė, pats nematė, kas jam trenkė (2 t., b. l. 85-86).

Nukentėjęs M. C. teismo 2019 m. birželio 27 d. atsakydamas į advokato Mindaugo Skruibio klausimus paaiškino, kad jam suteikė pirmą pagalbą ir jis išėjo iš ligoninės. Kodėl išėjo – negali paaiškinti. Atsisakė tikrintis girtumą dėl probacijos įpareigojimo. Prisimena, kad pareigūnai buvo sustabdę, jis pasakė, kad nesutinka pasitikrinti, tada jį parvežė iki namų ir jis nuėjo namo. Dabar teisme kiek atsimena, tiek papasakojo (2 t., b. l. 112).

Liudytojas T. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, su nukentėjusiais yra draugai. 2018 m. rudenį, mėnesio ir dienos neatsimena, susitiko R. M. ir M. C. prie parduotuvės – kalbėjosi apie žvejybą. Gėrė nealkoholinį alų. Paskui prisistatė kaltinamasis ir tada prasidėjo nesutarimai dėl netinkamai pastatytos mašinos. Liudytojas ten buvo neilgai – išėjo namo (2 t., b. l. 87).

Teisėjas, liudytojo parodymuose esant netikslumų ir siekdamas patikrinti kitus įrodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito T. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio mėnesio viduryje, tikslios dienos neprimena, apie 17 val., jis ėjo į netoli jo namų, M. gatvėje esančią parduotuvę "Aibė" ir prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė R. M. ir M. C., kurie sėdėjo automobilyje. Prie jų prisijungė, kalbėjo su jais apie žvejybą, gėrė alų. Po to į aikštelę BMW markės automobiliu atvažiavo D. B. ir E. M.. D. B., kuris vairavo automobilį, sustojo už R. M. automobilio ir pradėjo šūkauti, sakydamas, kad šis blogai stato automobilį, keikėsi. Šis konfliktas buvo tik žodinis, muštynės nekilo. Buvo dingęs R. M. automobilio raktelis, kuris buvo rastas po automobiliu, bet kas jį ištraukė iš spynelės ir numetė po automobiliu, jis nežino. Pasibaigus žodiniam konfliktui R. M. nuvažiavo į namus pastatyti automobilį, jis su M. C. stovėjo aikštelėje ir kalbėjosi, D. B. ir E. M. taip pat buvo aikštelėje, tačiau toliau nuo jų. Netrukus prie jo su M. C. atėjo R. M. ir jie gerdami nusipirktą alkoholį kalbėjosi apie žvejybą. Po to prie jų atėjo ir D. B. su E. M., kurie kartu su jais gėrė alkoholį, geriant E. M. buvo ramus, o D. B. vis dar buvo nepatenkintas, piktas, neramus, žodžiais vis prie ko nors bandė prikibti. Prie jų dar atėjo G. G., kuris taip yra žvejys, todėl prie jų prisijungė. Po to jam paskambino jo draugė ir liudytojas išėjo su ja susitikti. Vėliau jis sužinojo, kad jam išėjus, kilo muštynės, kurių metu buvo sumuštas R. M. ir M. C. Kaip viskas vyko jis nežino, kaip suprato, tai juos sumušti turėjo D. B., tačiau liudytojas nežino, ar tai jis darė vienas ar kartu su E. M. Kas dar galėjo matyti muštynes, – nežino. Tuo metu kai jis išėjo jau buvo prietema, tai yra jau temo (1 t., b. l. 121-122).

Liudytojas T. B., atsakinėdamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus patvirtino, kad tie parodymai teisingi. Tyrėjui nepasakė, kad gėrė nealkoholinį alų, – dabar patikslina, jog gėrė alkoholinį alų. Žmonių pavardes pasakė tyrėjas, liudytojas jų nepažinojo. Patikslina, jog padėjo prisiminti pavardes tyrėjas, nes kai pasakė tas pavardes, tada liudytojas jas ir prisiminė. D. B. prie liudytojo nesikabinėjo. Konfliktas kilo, kaip suprato, dėl mašinos netinkamo pastatymo. Liudytojas sau alų nusipirko. Jie buvo – R. M., M. C. ir liudytojas, o kas dar buvo – neatsimena. G. G. atėjo vėliau. Automobilyje BMW buvo du asmenys. R. M. automobilį pastatė savo namo kieme ir vėl atėjo prie jų. Kiek kiti asmenys išgėrė alaus – negali pasakyti. Konflikto liudytojas nematė (2 t., b. l. 87).

Liudytoja R. M. parodė, kad ji dirba pardavėja UAB "Gulbelė" parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Kartu su ja dirba ir kita pardavėja A. T. Liudytoja kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nukentėjusiųjų nepažįsta. Liudytoja 2018 m. spalio mėnesio viduryje, tikslios dienos neprisimena, vakare, apie 19.30 val. atėjo į šią parduotuvę, kur tuo metu dirbo A. T., nes liudytojai buvo laisvadienis. Buvo jau tamsus paros metas. Abi su A. T. išėjo iš parduotuvės parūkyti. Po kiek laiko atbėgo D. G. ir paprašė greitosios pagalbos telefono numerio. Liudytoja nubėgo kartu su A. T. pažiūrėti – kas atsitiko. Nuo parduotuvės iki įvykio vietos yra gal apie 100 metrų. Atbėgusios pamatė M. C. gulintį ant žemės be sąmonės, jį pavertė ant šono. M. C. atsigavo ir pasakė, kad skauda galvą, daugiau nieko nepasakojo. Aplinkiniams buvo sukeltas stresas, jos taip pat išsigando. Liudytoja iš karto priėjo prie M. C. ir daugiau nieko nepastebėjo. M. C. buvo sužalota galva. Greitoji pagalba atvažiavo greitai. Nuo parduotuvės iki įvykio vietos atstumas nedidelis. Dienos metu būtų pažinusi ten dalyvavusius asmenis, o prietemoje – jau ne. Parduotuvėje buvusi neilgai (2 t., b. l. 87-88).

Liudytoja D. G. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, M. C. – pažįstamas, R. M. – žentas. 2018 m. spalio mėnesį ėjo su dukra J. A. ir pamatė R. M. gulintį ant žemės – D. B. jį mušė. Dar buvo ir kitas jo draugas. Liudytoja matė, kaip D. B. mušė M. C. – kaip D. B. sudavė M. C. į galvą ir šis nukrito. Dar neaišku kuo viskas būtų pasibaigę jeigu jos nebūtų jų išskyrę. Dar tuo metu grįžo ir liudytojos žentas M. A., padėjęs juos išskirti. Dar ten buvo liudytojos sutuoktinis G. G. (2 t., b. l. 88).

Teisėjas, liudytojos parodymuose esant netikslumų ir siekdamas patikrinti kitus įrodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, temstant, valandos taip pat neprisimena, ji iš savo namų lydėjo į namus savo dukrą J. A.. Jiems einant pro automobilių stovėjimo aikštelę Mokyklos gatvės namo Nr. 18 kieme, ji išgirdo triukšmą, girdėjosi šūkavimai, riksmai, vyko konfliktas. Priėjusi arčiau ji pamatė, kad aikštelėje yra jos vyras G. G., jos žentas R. M., žento bendradarbis M. C., kaimynas D. B., jo žmona ar sugyventinė, kurios vardo nežino ir vienas jai nepažįstamas vaikinas. Pamatė, kad R. M. ir D. B. rankomis įsikibę vienas į kitą, tačiau ar kuris iš jų kita smūgiavo – ji nematė. Dukra nubėgo jų skirti, tuo metu į tarpą tarp R. M. ir D. B. stojo ir M. C.. Tada D. B. spyrė M. C. į galvą, nuo jo spyrio M. C. griuvo galva, atsitrenkdamas į aikštelės bortelį ir prarado sąmonę. Prišoko D. B. ir pasilenkęs kumščiais smūgiavo M. C. į galvą. Labai išsigando, galvojo, kad D. B. užmuš M. C.. Tuo metu ji pamatė, kad ant parduotuvės laiptų išėjusios pardavėjos, todėl bėgo prie jų klausti greitosios pagalbos numerio – jos pasakė, kad nežino, todėl ji skambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir kvietė pagalbą. Tuo metu pasirodė iš darbo grįžęs jos žentas M. A. ir prišokęs prie M. C. mušančio D. B. patraukė jį į šoną, tačiau šis vis tiek nenurimo, keikėsi, šūkavo, visus įžeidinėjo, nenurimo ir atvykus policijai, todėl jai nesuprantama, kodėl policija jo neišsivežė. Po to atvyko greitoji medicinos pagalbą ir M. C. išsivežė. Vėliau į ligoninę išvyko ir jos žentas R. M., kuris taip pat buvo sužalotas. Kaip buvo sužalotas R. M. – ji nematė, kaip minėjo matė jį tik stumdantis su D. B.. M. C. jai matant mušė tik D. B., daugiau jo niekas nemušė. D. B. yra konfliktiškas, ypatingai kai išgeria alkoholio (1 t., b. l. 130-131).

Liudytoja D. G., atsakinėdama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus patvirtino, kad tai tikrai jos parodymai ir jie yra teisingi. Liudytoja matė, kaip M. C. sudavė į galvą D. B.. Konflikto pradžios liudytoja nemačiusi. Matė, kaip D. B. ir R. M. buvo susikibę ir stumdėsi, kuris kuriam kiek sudavė smūgių – nemačiusi. Jie kartu buvo parvirtę ant žemės. Mariui C. D. Bebrauskas į galvą spyrė jau po to apsistumdymo su R. M.. Tuo metu liudytojos dukra buvo šalia. G. G. taip pat buvo šalia – jis su kitais vyrais buvo išgėręs. M. C. dar D. B. su kumščiais sudavė į galvą. Tuo metu buvo ir kitų asmenų, kur buvo R. M. – nežino (2 t., b. l. 88).

Liudytoja J. A. parodė, kad D. B. yra kaimynas, E. M. – taip pat kaimynas. 2018 m. spalio mėnesį – dienos nepamena, ją mama lydėjo namo apie 20 val., kai jos išgirdo šurmulį prie parduotuvės. Išgirdusi triukšmą, liudytoja atsisukusi pamatė, kad R. M. guli ant žemės, o D. B. jį muša. Jos bėgo jį gelbėti. Paskui grįžo liudytojos vyras iš darbo ir jis pradėjo juos skirti. R. M. įpykęs norėjo atsilyginti D. B.. Tuo metu kai D. B. mušė R. M., šis gulėjo ant žemės. Po to pykosi ir R. M. su E. M. – mušėsi. D. D. Bebrauskas trenkė M. C. – kur tiksliai trenkė, liudytoja nematė, bet kai jis parkrito, tai puolė jį gelbėti. D. B. dar bandė jį mušti ir gulintį (2 t., b. l. 89).

Teisėjas, liudytojos parodymuose esant netikslumų ir siekdamas patikrinti kitus įrodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito J. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai savo motinos – liudytojos D. G. parodymams (1 t., b. l. 142-143).

Liudytoja J. A., atsakinėdama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus patvirtino, kad tai tikrai jos parodymai ir jie yra teisingi. Visi dalyviai kurie ten mušėsi, buvo girti. Gal apie 15 val. liudytoja jau matė juos aikštelėje geriančius. Kai atskyrė juos vienus nuo kitų, tai R. M. pradėjo mojuoti kumščiais D. B.. Liudytoja nematė, kad E. M. kam nors grasintų ar pats pultų muštis. R. M. buvo prie M. C., kai šis parvirto, judino jį. Kiti asmenys atėjo jau po įvykio (2 t., b. l. 89).

Liudytojas G. G. parodė, kad E. M. pažįsta tik iš matymo, R. M. – žentas, 2018 m. spalio mėnesį gal jau po pietų jie stovėjo aikštelėje prie žento darbinės mašinos. T. B. buvo kartu, jie kalbėjosi apie žvejybą. Į aikštelę atvažiavo D. B. su BMW automobiliu, kartu buvo E. M. ir dar vienas asmuo, kurio liudytojas nepažinojo. D. B. pradėjo koliotis, kad automobilis stovi netinkamai pastatytas. Pradėjo prie M. C. kabinėtis. R. M. nuvažiavo ir pastatė tarnybinį automobilį prie savo namo ir tada atsinešė alkoholio (2 t., b. l. 88).

Teisėjas, liudytojo parodymuose esant netikslumų ir siekdamas patikrinti kitus įrodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad alkoholį gėrė jis, R. M., M. C., D. B., E. M. ir T. B.. Po to T. B. išėjo ir jie liko penkiese. Po to vienu metu jis pamatė griūnantį M. C., kuris nugriuvo prie aikštelės krašto bortelio, susitrenkdamas galvą. Tuo pat metu prie jo prišokęs D. B. pradėjo spardyti M. C. į galvą, smūgiuodamas kojos padu iš viršaus. M. C. nesipriešino, nes buvo praradęs sąmonę. Puolė prie M. C. ir atsiklaupęs prie jo dengė jį savo kūnu, kad jam negalėtų smūgiuoti. D. B. nuo jo kažkas patraukė. Kas vyko aplinkui, jis nematė, tuo metu įvykio vietoje atsirado liudytojo žmona, dukra ir daugiau žmonių. Jis matė tik kaip D. B. smūgiavo M. C.. Jis pats niekams nesmūgiavo ir jam niekas nesmūgiavo (1 t., b. l. 134-139).

Liudytojas G. G., atsakinėdamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai ir jie yra teisingi. Patikslino, kad automobilyje buvo du asmenys. Mano, kad D. B. buvo neblaivus, kadangi jis šūkavo ir ieškojo priekabių. Po to įvykio su D. B. nebendravo. Konflikto pradžia buvo dėl netinkamai pastatyto automobilio. Iki atvažiuojant D. B. jie aikštelėje buvo gal apie dvi valandas. Kalbėdamiesi aikštelėje alkoholio negėrė. Liudytojas atėjo blaivus į aikštelę. Gėrimas prasidėjo tada, kai R. M. nuvairavo automobilį į savo namo kiemą ir atsinešė degtinės. Liudytojas nebuvo stipriai apsvaigęs. Pačio smūgio nematė, tik kai atsisuko – M. C. jau gulėjo ant žemės. Pačioje pradžioje muštynių nebuvo – tik buvo akivaizdus D. B. priekabiavimas prie M. C.. D. B. aiškiai provokavo M. C., ieškojo preteksto konfliktui (2 t., b. l. 89).

Liudytojas M. A. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjęs R. M. yra liudytojo sutuoktinės sesers vyras, su M. C. – pažįstami. Liudytojas 2018 m. spalio mėnesį apie 21 val. grįžo iš darbo. Prie parduotuvės jį pasitiko žmona ir uošvienė. Išgirdęs šurmulį nuėjo prie jo. Matė, kaip D. B. smogė su ranka M. C. į veidą, šis parkrito ant gatvės, tada liudytojas atskyrė D. B. nuo M. C.. D. B. dar gulinčiam M. C. smūgiavo ranka. Po to D. B. puolė ant liudytojo, tada jiedu susigrūmė ir nukrito ant žemės. Tada R. M. juos išskyrė. Dar R. M. gal per klaidą, neatrinkdamas kas yra kas, puolė ir liudytoją (2 t., b. l. 89-90).

Teisėjas, liudytojo parodymuose esant netikslumų ir siekdamas patikrinti kitus įrodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, vakare, jau sutemus, apie 19-20 val. jis automobiliu grįžo iš darbo ir sustojo prie (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Išlipęs išgirdo, kad gal už 20 metrų, aikštelės viduryje kažkas vyksta, matėsi, kad ten yra jo žmona, uošvė, uošvis, R. M., M. C. ir dar keletas jam nepažįstamų asmenų, tai yra du vyriškiai ir mergina. Toje vietoje buvo tamsoka. Priėjęs pamatė, kad vienas prieš kitą stovi M. C. ir tuo metu jam nepažįstamas vaikinas, dabar žino, kad tai D. B.. Matėsi, kad jie visi yra girti, D. B. buvo nusiteikęs agresyviai, jo žmona ir uošvė juos ramino, liepė skirstytis. Jam prie jų priėjus, D. B. su M. M. stumdėsi, besistumdydami jie nuėjo prie aikštelės pakraščio, kur D. B. smūgiavo M. C. į galvą, šis nugriuvo ant žemės ir tada D. B. prie jo pasilenkęs dešine ranka, kumščiu gal kokius keturis kartus smūgiavo jam į galvą. Jis sugriebęs D. B. už nugaros patraukė nuo M. M. ir nustūmė į pievą. D. B. buvo labai piktas ir iš karto puolė ant jo, sugriebė jį rankomis už drabužių. Jis D. B. pargriovė ant žemės, jis griuvo kartu. Jis D. B. prispaudė prie žemės, bes tas jo nepaleido, bandė jam suduoti, todėl jis norėdamas, kad D. B. jį paleistų, keletą kartu ranka sudavė D. B. į šoną, bet tas jo nepaleido. Tuo metu prie jų priėjo R. M., kuris dėl girtumo jau turbūt nesiorentavo aplinkoje ir sugriebęs jį nustūmė nuo D. B. ir norėjo jam smūgiuoti, bet jis sušuko, ką šis daro. R. M. jį atpažino ir jam nesmūgiavo. Tuo metu atsistojo D. B. ir puolė prie R. M., kuris tuo pat metu puolė prie D. B., jie bandė vienas kitam suduoti, bet nepataikė, gal todėl, kad buvo girti ir sunkiai laikėsi ant kojų. Jis šoko į tarpą tarp jų ir juos išskyrė rankomis stumdamas į šonus. Kaip tik tuo metu atvyko policija ir daugiau jau niekas nesimušė, tik D. B. nenurimo, šūkavo, visiems grasino, sakė, kad M. C. mažai gavo, grasino, kad ir jam geruoju nesibaigs. Dėl ko prasidėjo konfliktas, kas pirmas jį sukėlė – jis nežino. Jis šio įvykio metu nenukentėjo, sužalojimų nepatyrė, jam nebuvo suduotas nei vienas smūgis, susikibęs su D. B. ir griūdamas ant žemės jis nesusižalojo (1 t., b. l. 147-148).

Liudytojas M. A., atsakinėdamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai, jie yra teisingi bei tikslesni negu šiandien podėdyje. E. M. nepažįsta, ką jis veikė – nežino. Konflikto pradžios nematė. R. M. bandė suduoti ir liudytojui, tik nepataikė (2 t., b. l. 90).

Liudytojas R. Ž. parodė, kad D. B. yra jos sugyventinis, augina vaiką. Sutinka duoti parodymus. 2018 m. spalio 15 d. apie 17 val. liudytoja, E. M., M. M. ir D. B. grįžo į namus iš kaimo. Aikštelėje nebuvo vietos, sustoję pamatė, kad aikštelėje pastatytas automobilis Sharan per dvi vietas. E. M. per langą sušuko „kaip parkuojatės“. Tada M. M. išėjo namo, jie išlipo iš mašinos ir įvyko žodinis konfliktas. R. M. bandė patraukti mašiną, bet nerado raktelių. Tada paprašė D. B., kad padėtų surasti raktelius. Liudytoja dar šiek tiek pabuvo su mergaite kieme. Jie ieškojo raktelių ir tuo pačiu metu išgėrinėjo. Liudytoja nuvedė mergaitę močiutei ir vėl grįžo į aikštelę. Jis dar ieškojo mašinos raktelių. Paskui D. B. ir G. G. pastūmė mašiną ir raktelius rado prie rato. D. B. pakėlė raktelius ir paklausė R. M. – “kas už radybas?”. Tada R. M. nubėgo į parduotuvę ir parsinešė degtinės. Visi draugiškai sustoję gėrė. Po kurio laiko R. M. sėdo į mašiną ir išvažiavo. G. G. su E. M. stovėjo mašinų aikštelės viduryje ir kalbėjosi, o D. B. su M. C. stovėjo arčiau prie šaligatvio. Po kurio laiko atėjo R. M. ir kažkuriuo momentu iš vienos pusės R. M., iš kitos – M. C. griebė D. B. ir norėjo parversti. D. B. sušuko E. M., kad padėtų. Nukentėjęs R. M. nubėgo link E. M., parvertė jį ir pradėjo spirti į šonus, o M. C. trenkė iš kumščio D. B. į veidą, D. B. – atgal, ir jie pradėjo muštis. Po kažkurio smūgio M. C. parkrito ir trenkėsi į šaligatvį ir neatsikėlė. Tuoj pat parbėgo R. M. ir puolė D. B., jie virto ant žemės ir pradėjo grumtis. Besigrumiant, tuoj pat atsirado ir M. A., kuris bandė juos išskirti. Skirdamas trenkė D. B. Paskui ar J. A., ar D. G. sušuko, kad reikia kviesti policiją. Tada R. M. pasišalino. M. A. dar su D. B. grūmėsi. M. C. mušėsi su D. B., smūgiuodami vienas kitam ir nuo kažkurio smūgio M. C. parkrito. M. C. su R. M. norėjo parversti D. B. ir taip išprovokavo konfliktą. Jie gal apie 17.30 val. grįžo iš kaimo. Konfliktas vyko gal jau apie 21 val. D. B. buvo išgėręs alaus gal dvi skardines. Liudytoja iš pradžių buvo su mergaite aikštelėje, paskui ją nuvedė namo ir po kokių 5 min. vėl grįžo. Visi asmenys buvo aikštelėje. Kodėl kiti nematė liudytojos – nežino. D. B. daugiausiai bendravo su M. C.. Konfliktas buvo dėl mašinos. Netiesa, kad D. B. kabinėjosi prie M. C.. Užpuolimas įvyko, kai M. C. su D. B. kalbėjosi ir priėjo R. M. ir jie bandė parversti D. B.. Liudytoja negali paaiškinti, kodėl jos parodymai skiriasi nuo kitų liudytojų parodymų. Liudytoja niekada nėra nukentėjusi nuo sugyventinio D. B.. Liudytoja busvusi blaiva, o visa kompanija – išgėrusi. Su automobiliu jie grįžo keturi asmenys. Kai išlipo iš mašinos, tai matė, kaip kompanija išgėrinėjo alų ir degtinę. Butelį degtinės atnešė R. M. (2 t., b. l. 90-91).

Liudytojas E. M. parodė, kad jie su D. B. 2018 m. spalio 15 d. grįžo iš P. kaimo sodybos. Grįžo su D. B. mašina, į namus vairavo liudytojo brolis M. M.. Kartu važiavo R. Ž. ir jų dukra. Įvažiavo į aikštelę, kurioje stovėjo R. M. mašina skersai aikštelės. Liudytojas paklausė, kodėl taip stovi, nes nėra kur jiems statyti. Liudytojui paklausus, jie pasakė, kad neranda raktelių. Atvykę padėjo surasti raktelius ir perstatė mašiną. Išgėrus alus, prasidėjo konfliktas. D. B. pakvietė liudytoją vardu ir šiam dar nespėjus prieiti prie jo, liudytoją pargriovė ant žemės. Tiksliai nematė kas tai padarė. D. B. nuėjo atlikti gamtinius reikalus ir kai jį pašaukė, atsisukęs pamatė, kaip D. B. su M. C. vartėsi. Liudytojui G. G. ir R. M. neleido atsistoti. Negali paaiškinti, kaip prasidėjo konfliktas, tik išgirdo „Erni, padėk“. Liudytojui dar nepriėjus prie D. B., kažkas iš nugaros jam spyrė, liudytojas pargriuvo. Po viso įvykio atvažiavo greitoji ir konfliktas baigėsi (2 t., b. l. 108).

Teisėjas, liudytojo parodymuose esant netikslumų ir siekdamas patikrinti kitus įrodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su G. G.. D. B., R. M., M. C. vartojo alkoholį. Vienu metu išgirdo, kad D. B. sušuko: "E., padėk" ir pamatė, kad jis susikibęs su M. C. vartosi ant žemės. Kur tuo metu buvo R. M., jis nematė. Jis pradėjo eiti link D. B. ir M. C., bet jam iki jų nedaėjus jį kažkas puolė iš nugaros ir pargriovė ant žemės, bet kas, – nematė. Pargriuvęs jis pajuto keletą spyrių į kairę galvos pusę, bet kas jam spyrė nematė. Viskas vyko labai greita, jis tik pajuto spyrius į galvą, bet kas spyrė, kaip minėjo, nematė. Po spyrių apsižvalgęs pamatė netoliese stovintį tik G. G., bet nemano, kas jam buvo spyręs jis. Jam įspirti mano galėjo tik R. M., nes jis buvo su darbiniais, metalu kaustytais batais, o jam spiriant jis prieš veidą matė būtent darbinius batus. Po spyrių jis atsistojo, bet G. G. jį pastūmė ir jis griuvo ant žemės. Tuo metu prie jo prišoko ir R. M., kuris kartu su G. G. neleido jam atsistoti, tai yra jie stumdėsi rankomis vieni kitus, jis stūmė juos nuo savęs norėdamas atsistoti. Po to jis matė, kad prie jų priėjo D. B., kuris sugriebęs R. M. patraukė jį nuo jo tolyn, bet ar jam smūgiavo – jis nematė, nes tuo metu nustūmęs į šoną G. G. stojosi nuo žemės. Atsistojęs jis pamatė, kad M. C.bandė sugriebti rankomis D. B., bet jam to padaryti nepavyko, nes D. B. sudavė smūgius M. C. ir šis griuvo ant žemės ir nesikėlė. M. C. nugriuvus, vienas ant kito puolė D. B. ir R. M., kurie vienas į kitą įsikibę pradėjo tampytis, bet ar kuris kuriam smūgiavo – jis nematė. Jis į konfliktą nesikišo. Matė, kad D. B. su R. M. vartosi nugriuvę ant žemės. Tuo metu ten atsirado G., jos dukra, M. A., atrodo, kad jau buvo ir D. B. sugyventinė R. M. A. prišokęs skyrė D. B. ir R. M., bandydamas nuo R. M. atplėšti D. B., po to jis tik pamatė, kad D. B. jau susikibęs su M. A. ir raičiojasi ant žemės. Tuo metu moterys pradėjo šaukti, kad kviečia policiją, kad M. C. blogai, tuo metu atsirado ir parduotuvės “Aibė” pardavėja R., o gal ir A., dabar gerai neprisimena, ir muštynės jau nevyko, jis pamatė, kad D. B. ir M. A. jau atsistoję. D. B. dar nenurimo, šūkavo, bet jau nesimušė. Pačios muštynių pradžios jis nematė, todėl kas pirmas pradėjo muštynes nežino. Jis niekam nesmūgiavo, tik norėjo kviečiamas D. B. eiti jam į pagalbą, bet tada jį kažkas pagriovė ant žemės, spyrė jam į galvą ir vėliau neleido atsikelti nuo žemės, todėl muštynėse jis nedalyvavo (1 t., b. l. 152-153).

Liudytojas E. M., atsakinėdamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai ir jie yra teisingi. Paaiškino, kad šiandien po tiek laiko jis nepamena smulkiai visų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tikslesni. Atstumas nuo liudytojo iki D. B., kur jis nuėjo nusišlapinti, gal apie 10 metrų. Kiek laiko praėjo iki jis sušuko „E., padėk“, negali pasakyti – tuo metu kalbėjosi su G. G.. Kur tuo metu buvo M. C. – nematė. Muštynių pradžios nematė – prie mašinų kalbėjosi. Įvykio metu buvo prietema. Liudytojas buvo daugokai išgėręs ir jautėsi apsvaigęs. Jis neskyrė, kuris blaivesnis, o kuris girtesnis. Liudytojui buvo sužalota galva, ryte rado šašų ir skaudėjo ranką. Į medikus nesikreipė. D. B. buvo sužalotas dešinės rankos pirštas. M. C. gulėjo ant žemės, į aplinką nereagavo, jam iš nosies bėgo kraujas. A. T. pamatė, kad M. C. negerai ir tada priėjo prie jo. Pardavėjos iš parduotuvės atėjo išgirdusios triukšmą. Liudytojas M. C. pamatė tik gulintį ant žemės, kaip kas atsitiko – nematė. Liudytojas nuo 2017 m. išvykęs į Olandiją. Po įvykio nebuvo išvykęs – Lietuvoje buvo dar du ar tris mėnesius. Po apklausos išvyko į užsienį. Kiek papasakojo ikiteisminio tyrimo metu tiek ir atsiminė, ko neatsiminė tas ir neužrašyta. Kiti asmenys buvo blaivesni už liudytoją, kuris ir prieš tai buvo išgėręs. Automobilyje, kuris buvo pastatytas skersai, buvo M. C., R. M., V. L., o T. B. ar buvo ar ne – dabar neatsimena. V. L. su jais negirtavo, jis tuoj pat išėjo. Kai grįžo į aikštelę, liudytojo brolis tuoj pat išėjo namo. Konflikto dar nebuvo iki jis išėjo (2 t., b. l. 108-109).

Liudytojas M. M., parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas. 2018 m. spalio 15 d. jis su D. B., jo mergina ir jo vaiku, liudytoju broliu E. M. grįžo iš P. kaimo namo. Ten, kaime, jie kepė šašlykus, visi gėrė alų. Liudytojas vairavo, todėl negėrė. D. B. ir E. M. buvo išgėrę, kuris kiek apsvaigęs buvo – negali pasakyti. Grįžo į aikštelę prie namo Nr. 16, bet ten nebuvo vietos mašinai pasistatyti. Iš matymo pažįstamų asmenų mašina VW Sharan buvo pastatyta per dvi vietas. Jie sustojo šalia jų ir išlipę paklausė, gal gali patraukti savo mašiną, kad būtų galima pastatyti ir jų mašiną. Jie pradėjo ieškoti raktelių, bet nerado. Tada liudytojas paliko mašiną ir nuėjo namo. Prie automobilio VW Sharan buvo gal keturi asmenys. Paskui liudytojas ten atėjo vakare. Jis išėjo į balkoną parūkyti ir išgirdęs triukšmą nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Atėjęs rado M. C. gulintį, D. B. su E. M. ginčijosi. Liudytojas priėjo prie brolio ir kalbėjosi. Iš jo paaiškinimo suprato, kad dalyvavo muštynėse. Jam buvo nubrozdinta galva, palaidinė suplėšyta buvo. Kaip kas vyko, liudytojas nematė. Liudytojas brolį nuramino ir kai atvažiavo policija ir greitoji, jis su broliu nuėjo namo. Į įvykio vietą buvo atėjusi D. B. sesuo, jo tėvas žiūrėjo per langą. Buvo daugiau asmenų, kurių pavardžių nežino. Dar buvo R. M. atėjusi. Po įvykio jis tik su broliu kalbėjosi. Kai paklausė, kas įvyko, tai jis pasakė, kad įvyko nesutarimai. Liudytojui pasakojo, kad prieš E. M. šoko, o kas – nesakė. Datą tiksliai prisimena, nes pasakė D. B.. Jis paaiškino liudytojui kaip teisme elgtis ir kaip atsakinėti. Jeigu klaus kur buvo, tai atsakyti. Jeigu klaus, ką gėrė, tai priminė ką gėrė tuomet, pasakė kada grįžo namo. Neatsimena, kurie asmenys buvo girtesni. 2018 m. balandžio 24 d. liudytojas gavo vairuotojo pažymėjimą. Brolis buvo išgėręs, bet dar orientavosi aplinkoje, buvo sąmoningas (2 t., b. l. 109).

Liudytoja A. T., parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta. D. B. pažįstamas, nukentėjusieji taip pat pažįstami. 2018 m. spalio mėnesį, dienos nepamena, gal apie 20 val., ji su R. M. išėjo ant laiptų prie parduotuvės parūkyti. Išgirdo triukšmą. Tada prie jų priėjo D. G. ir paklausė, gal jos žino greitosios pagalbos numerį. Pasakė, nors dabar jo neatsimena. Jos nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Pamatė, kad M. C. gulėjo ant žemės ir gargaliavo, jo veidas buvo kruvinas. E. M. nepastebėjo. Į kitus asmenis nekreipė dėmesio, nes buvo susitelkę į pagalbą M. C. – jos tik norėjo padėti M. C. Pavertė jį ant šono ir žiūrėjo, kad neužmigtų. Jis su jomis nebendravo, bet buvo sąmoningas. Iš jo jautėsi alkoholio kvapas. Kai atvažiavo greitoji, liudytoja nuėjo į parduotuvę. Tuo metu kai liudytoja buvo nuėjusi į įvykio vietą, parduotuvė buvo nerakinta. Įvykio vietoje liudytoja buvo gal apie 15 min., su niekuo tuo metu nekalbėjo. Toje vietoje, kur gulėjo M. C., buvo tamsu. Jos išėjo apie 20 val. parūkyti ir išgirdo triukšmą. Nuo parduotuvės įvykio nesimatė, kadangi buvo jau tamsu. Ar kas buvo atėjęs į parduotuvę pirkti alkoholio – negali pasakyti, neatsimena (2 t., b. l. 110).

Liudytojas A. B. parodė, kad M. C. nepažįsta, R. M. pažįsta. 2018 m. spalio mėnesį lyg tai su automobiliu Audi parvažiavo D. B., jo duktė, kas dar buvo – nežino. Liudytojas pamatė per langą, kad parvažiavo mašina. M. A. – kito liudytojo sūnaus, bet dabar tiksliai neatsimena, kokia ta mašina. Automobilį vairavo ne D. B. o kitas (parodo į M. M.). Sūnus D. B. turi automobilį BMW mėlynos spalvos. S. M. taip pat mėlynos spalvos automobilis, todėl dabar nežino, kuri buvo. Kai atvažiavo mašina, tai liudytojas per langą pamatė. Tada nuėjo padėti atnešti daiktų. Sunešė daiktus namo. Paskui atėjo R. M. prie D. B. kalbėtis. Ką jie kalbėjosi – negirdėjo. Liudytojas paėmė daiktus ir nuėjo namo. Visą laiką buvo namie. Žino, kad paskui atvažiavo policija, greitoji pagalba. Kad lauke vyksta triukšmas – negirdėjo, liudytojo kambarys kitoje aikštelės pusėje. Liudytojui neatrodė, kad D. B. išgėręs. D. B. ir R. Ž. gyvena kartu su liudytoju. R. Ž. taip pat parnešė daiktų ir vėl išėjo į lauką. Po kiek laiko liudytojas išėjo į lauką ir pamatė, kad kieme policija, greitoji. Dar buvo žmonių būrys. Muštynių nematė. Kitą dieną pamatė, kad D. B. sumuštas. M. C. tuo metu nematė. Paskui sužinojo, kad jie tarpusavyje susipyko ir susimušė, o kas kam davė – nežino. Žmonės kalbėjo, kad R. M. buvo nepatenkintas, nes kai parvažiavo, nebuvo kur pasistatyti mašinos. Vėliau ligoninėje liudytojas buvo sutikęs R. M., bandė paklausti, ko jie mušasi, ko trūksta gyvenime – ar laimės, ar pinigų neužsidirba, bet jis nieko liudytojui neatsakė. Kai jie grįžo, liudytojas labai greitai atėjo paimti daiktų – jie gyvena pirmame aukšte. D. B. nešė daiktus, paskui kai prie jo priėjo R. M., jis jau daiktų nenešė. Kai mašiną patraukė, liudytojas jau buvo namie. Kai jis išėjo į lauką, tai kieme buvo M., D. B.. Tuo metu liudytojas buvo blaivus. A. M. nematė sumušimo žymių. Po įvykio tik R. M. ligoninėje buvo sutikęs. Kiek laiko buvo praėję po įvykio, negali pasakyti. Su M. C. nėra kalbėjęs, jo nepažįsta. Matė, kad D. B. buvo koja nubrozdinta. Tą vakarą, kai atvažiavo greitoji, liudytojas trumpam buvo išėjęs į lauką. Kada namo grįžo D. B. – nežino. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. nebuvo apklaustas (2 t., b. l. 110-111).

Liudytojas D. M. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji jam yra pažįstami iš matymo, žino juos ir pagal tarnybą. Asmeninės draugystės su nirodytais asmenimis nėra. Su 2018 m. spalio 15 d. įvykiu liudytojo byloje niekas nesieja. Datos neprisimena, liudytojui atėjus į darbą Šakių RPK apie 12.30 val., sutiko D. B.. Jis buvo atėjęs į policijos komisariatą kartu su žmona ir paklausė liudytojo apie ikiteisminį tyrimą. Liudytojas jau buvo girdėjęs, kad G. buvo toks įvykis, kadangi tai liudytojo prižiūrima teritorija. Ko konkrečiai buvo D. B. atėjęs į policijos komisariatą – liudytojas nepamena. Liudytojas yra pavedimus vykdantis pareigūnas, nedirba su nusikalstamų veikų registravimu, o dirba su tyrimais ir pavedimais. Tuo metu liudytojas atėjo per laukimo salę ir D. B. tuomet liudytoją užkalbino kaip jam pažįstamą asmenį. Komisariate visada būna budėtojas. D. B. į liudytoją nesikreipė su jokiu prašymu ar pareiškimu. Jeigu būtų kreipęsis, tai liudytojas būčiau kažkur nukreipęs. Byloje tyrimo, jokių procesinių veiksmų liudytojas neatliko. Su D. B. yra bendravęs vieną kartą ir tai buvo nurodytas atvejis policijos komisariate (2 t., b. l. 120).

Be to, kaltinamojo D. B. padarytą nusikalstamą veiką patvirtina:

įvykio vietos apžiūros protokolas ir foto lentelės, kur užfiksuota įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė M. gatvėje tarp daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), užfiksuotos ant asfaltuotos dangos esančios galimai kraujo dėmės (1 t., b. l. 20-26);

teismo medicinos specialisto išvada Nr.G 365/2018(10), kuria nustatyta, kad R. M. padaryta odos nubrozdinimui nosyje-kairės akies viršutiniame voke, nosies kairiame sparnelyje-viršutinėje lūpoje, dešinės alkūnės sąnaryje, poodinė kraujosruva kairiame šone-klube, dešinės rankos nykščio, 2 piršto, plaštakos sumušimas ir poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais, pagrindu ir panašiai. Odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnaryje galėjo gautis ir griuvimo metu. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 44-45);

teismo medicinos specialisto išvada Nr.G 366/2018(10), kuria nustatyta, kad M. C. padaryta dešinio skruosto ir žando sumušimas, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, skruoste, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai dešiniame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, nosyje-dešiniame sparnelyje, apatinėje lūpoje, pakaušyje-viršugalvyje, kairiame smilkinyje, muštinė žaizda ir kraujosruva apatinėje lūpoje, nežymus kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais, pagrindu ir panašiai. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 46-47).

Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 19), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį bei priklausomybės ligų gydymą ar buvimo šių ligų įskaitose.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 31 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 6-7).

Kaltinamajam 2019 m. vasario 4 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas – nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. apribotos nuosavybės teisė į D. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 150 Eur (2 t., b. l. 26-31).

Kaltinamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytas nebuvo.

Įrodymų analizė ir vertinimas

Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų vertinimo klausimas. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir BPK 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Kaltinamasis D. B. byloje neigia savo kaltę. Pagal kaltinamojo versiją, tai jis buvo užpultas nukentėjusiųjų ir sumuštas. Tačiau baudžiamojoje byloje surinkti ir vertintini duomenys – pirmiausia objektyvios aplinkybės, tokios kaip specialisto išvados abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, bei pačių nukentėjusiųjų ir daugumos liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamasis D. B. buvo incidento iniciatorius ir savo kaltais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Kad nukentėjusiųjų sužalojimai visiškai galėjo gautis kaip kaltinamojo suduotų smūgių pasekmė, iš esmės pripažįsta ir pats kaltinamasis, tik kategoriškai tvirtina, jog tai buvusi jo savigyna nuo nukentėjusiųjų užpuolimo ir kad sudavė po du-tris smūgius – iš kur gavosi kiti sužalojimai, negali pasakyti. Nurodė, kad gal nukentėjusieji susižalojo dar kur nors kitur, tačiau kartu patvirtino, kad iki incidento tiek M. C., tiek R. M. atrodė sveiki.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadose abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu konstatuojama, jog sužalojimai M. C. ir R. M. padaryti mažiausiai šešių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Koks buvo kaltinamojo daromo smurto intensyvumas matosi iš pačių nukentėjusiųjų, liudytojų R. M., D. G., G. G., J. A., M. A., A. T. parodymų – abu nukentėjusieji buvo kaltinamojo daužomi rankomis, o nukentėjęs M. C. dar ir spardomas parkritęs ir jau būdamas be sąmonės. Tokios aplinkybės visiškai paneigia kaltinamojo versiją, jog jis savo veiksmais tik gynėsi nuo nukentėjusiųjų. Teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjo teiginiais, kad aplinkybę, jog D. B. spyrė į galvą gulinčiam M. C. nurodė tik R. M. – tai patvirtina ir liudytojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja J. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. B. bandė mušti ir gulinį M. C., liudytojas M. A. parodė, kad kaltinamasis jau gulinčiam M. C. smūgiavo su ranka. Ir faktiškai be liudytojos R. Ž., niekas neparodė, jog D. B. buvo mušamas nukentėjusiųjų. Net ir liudytojas E. M., kurio parodymais, kaip patvirtinančiais D. B. nekaltumą remiasi kaltinamojo gynėjas, iš esmės tik parodė, kad nematė muštynių pradžios, kad vyko konfliktas, kuriame vartėsi D. B. su M. C., kuris po to gulėjo ant žemės, nereagavo į aplinką ir jam iš nosies bėgo kraujas, kad liudytojas buvo pašauktas D. B. jam padėti, bet nespėjo, nes gavo smūgį į nugarą.

Liudytojo D. M. parodymais paneigta ir kita kaltinamojo versija, neva jis įvykio metu buvęs sužalotas, tačiau į ekspertus nesikreipė tik todėl, kad buvo suklaidintas pareigūno D. M., Šakių RPK nepriėmusio iš kaltinamojo pareiškimo – paaiškėjo, kad liudytojas D. M. neturėjo jokio ryšio su šia byla ir tik atsitiktinai praeidamas RPK patalpose buvo kaip iš matymo pažįstamas ten laukiančio kaltinamojo bendrais bruožais paklaustas apie ikiteisminį tyrimą. Be to, pats kaltinamasis D. B., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, jog “į medikus nesikreipė, nes nepratęs verkšlenti”, tokiu būdu taip pat paneigdamas savo teiginį, jog į ekspertus nesikreipė tik todėl, kad buvo suklaidintas policijos pareigūno D. M., nepriėmusio iš kaltinamojo pareiškimo, arba todėl, jog per vėlai nuo įvykio buvo tyrėjo apklausiamas ir visos jo žaizdos jau buvo užgijusios.

Ne tik nukentėjusiųjų, bet ir byloje apklaustų absoliučios daugumos liudytojų parodymai patvirtina tiek aplinkybę, kad konfliktą pradėjo kaltinamasis D. B., pradžioje ėmęs priekaištauti nukentėjusiesiems dėl neva automobilių stovėjimo aikštelėje netinkamai pastatytos jų automašinos, tiek ir tai, kad kaltinamasis po to bendraudamas ir gerdamas alkoholinius gėrimus su nukentėjusiaisiais ieškojo konfliktui priežasčių – nuolat kabinėjosi prie M. C. ir R. M., o po to ir aktyviais fiziniais veiksmais tą konfliktą ir pradėjo. Dauguma liudytojų apibudino kaltinamąjį kaip asmenį, kuris būdamas išgėręs yra linkęs į agresyvumą ir konfliktiškas. Kaltinamasis, pripažinęs, kad po išgertuvių su šašlykų kepimu kaime, jau būdamas išgėręs, sugrįžo į G. ir po to toliau girtavo su automobilių stovėjimo aikštelėje buvusiais asmenimis, po ko sukėlė muštynes, savo smurtiniais veiksmais įvykio dieną visiškai patvirtindamas tokią charakterizuojančią medžiagą apie save – kaip esant agresyvų ir konfliktišką. Tik viena liudytoja – kaltinamojo sugyventinė R. Ž., parodė, kad D. B. užpuolė nukentėjusieji, o visi kiti liudytojai parodė priešingai. Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad nei vienas konflikte dalyvavęs liudytojas nepatvirtino, matęs R. Ž. nuolat buvus įvykio metu įvykio vietoje, kaip kad tvirtina pati liudytoja. Esant tokioms aplinkybėms, teismas šios liudytojos – kaltinamojo sugyventinės ir jo vaiko motinos, sutikusios duoti byloje parodymus ir prisiekusios, atžvilgiu šalia šio teismo nuosprendžio priima nutartį dėl šios liudytojos galimai melagingų parodymų davimo.

Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje akcentavo, jog liudytojai, buvę automobilių stovėjimo aikštelėje, būtent dėl didelio girtumo ir nesugebėjo tiksliai prisiminti bei nurodyti visų įvykio aplinkybių, nes pagal bylos duomenis jie ten girtavo maždaug nuo 15 val. Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pagal byloje esančius duomenis pradžioje automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo geriami stiprūs alkoholiniai gėrimai – kaip nukentėjusieji, taip ir T. B., ir E. M. patvirtino, jog buvo geriamas alus, o degtinę visi ten buvę pradėjo gerti tik po to, kai jau atvyko D. B. ir jos nupirko bei atnešė R. M. kaip atlygį už surastus VW Sharan užvedimo raktelius. Pats kaltinamasis parodė, kad nuo jų atvykimo iki įvykio jų bendrai dar buvo girtaujama apie keturias valandas. Taigi, vertinti, kad iki kaltinamojo su kompanija atvykimo į automobilių stovėjimo aikštelę ten buvę asmenys buvo žymiai labiau apsvaigę už atvykusius D. B. bei E. M. ir dėl to vadovautis jų parodymais negalima, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo parodymuose teisiamajame posėdyje bei kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje paminėtas dvi viena kitai prieštaraujančias aplinkybes. Kai kaltinamajam naudinga sumenkinti nukentėjusiųjų ir aikštelėje buvusių, nepalankius kaltinamajam parodymus davusių liudytojų parodymus, teigiama, kad jie duoti ilgą laiką girtavusių ir todėl itin neblaivių asmenų. Tačiau netrukus kaip kaltinamasis, taip ir jo gynėjas nukentėjusiuosius įvardija kaip asmenis, nuo kurių užpuolimo gintis buvo priverstas, tačiau vis vien stipriai nukentėjo žymiai blaivesnis kaltinamasis. Toks išryškintas prieštaravimas tik patvirtina, kad kaltinamojo ir jo gynėjo bandoma ne nuoširdžiai nustatyti byloje tiesą, bet tik manipuliuoti faktais, siekiant kaltinamojo išteisinimo bet kuria kaina.

Teismas vertina, kad kaltinamojo paaiškinimuose ir kitų liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymuose esantys nežymūs neatitikimai dėl to, kas kam ką pasakė iki tarpusavio konflikto pradžios ir jo metu, kokios girtumo būklės kas kam atrodė, – yra tik subjektyvios įvykyje dalyvavusių asmenų nuomonės, apspręstos jų neblaivumo, stresinės situacijos ir su tuo susijusiais skirtingais įvykio aplinkybių vertinimais bei atkūrimu. Teismas atskirai neaptaria ir nevertina liudytojų, nebuvusių betarpiškai įvykio vietoje parodymų arba liudytojų mažareikšmių parodymų.

Taigi, baudžiamojoje byloje, priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas, pakanka duomenų, įrodymų dėl kaltinamojo D. B. padaryto nusikaltimo, – įrodymai įvertinti ne tik kiekvienas atskirai, bet ir sąsajoje vieni su kitais, sistemiškai. Vertinant kaltinamojo D. B. parodymus, negalima laikyti, kad jie yra nuoseklūs, logiški, patikimi – teismas tuos prieštaravimus išryškino, juos analizuodamas. Teismo nustatyti akivaizdūs ir reikšmingi D. B. parodymų prieštaravimai kaip tarpusavyje, taip ir kitiems įrodymams, įpareigoja teismą abejoti jais ir vertinti kaltinamojo parodymus kaip nepatikimus, kaip duotus tik siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet ne padedant nustatyti byloje objektyvią tiesą.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, civilinių ieškinių ir bausmių skyrimo pagrindų

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. B. pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2018 m. spalio 15 d. apie 20 val. 20 min., viešoje vietoje, – prie daugiabučio namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, Mokyklos g. 18, Gelgaudiškyje, Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitiems asmenims, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, ne mažiau kaip šešis kartus smūgiavo aikštelėje buvusiam R. M. į galvą ir kitas kūno vietas padarydamas odos nubrozdinimus nosyje-kairės akies viršutiniame voke, nosies kairiame sparnelyje-viršutinėje lūpoje, dešinės alkūnės sąnaryje, poodinę kraujosruvą kairiame šone-klube, dešinės rankos nykščio, 2 piršto, plaštakos sumušimą ir poodinę kraujosruvą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ne mažiau kaip šešis kartus smūgiavo ir aikštelėje buvusiam M. C. į galvą, padarydamas jam dešinio skruosto ir žando sumušimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, skruoste, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešiniame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, nosyje-dešiniame sparnelyje, apatinėje lūpoje, pakaušyje-viršugalvyje, kairiame smilkinyje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinėje lūpoje, nežymų kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais be nustatytos objektyvios neurologinės simptomatikos, taip šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o R. M. ir M. C. nežymiai sutrikdė sveikatą, – padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 310,84 Eur sumai (1 t., b. l. 53-59).

SODRA Marijampolės skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl priteisimo 325,51 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 73-91).

M. C. pareiškė civilinį ieškinį 590 Eur sumai, iš kurios 90 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 116-118). R. M. pareiškė civilinį ieškinį 600 Eur sumai, iš kurios 100 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 101-103).

Kaltinamasis civilinių ieškinių nepripažįsta ir nėra atlyginęs.

Civiliniai ieškiniai pagrįsti ir tenkintini visiškai.

Kauno teritorinė ligonių kasa, Marijampolės AVPK Šakių RPK vyresniojo tyrėjo J. M. 2019 m. vasario 8 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu, reiškia civilinį ieškinį 310,84 Eur sumai ir nurodo, kad už pacientams M. C. ir R. M. VšĮ Šakių ligoninė ir LSMU Kauno klinikose suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš PSDF biudžeto sumokėta 310,84 Eur, kurie, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalimi, turi atlyginti dėl padaryto suluošinimo ar kitokio sužalojimo atsakingo asmens. CK 6.280 straipsnis numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Tokiu pagrindu iš kaltinamojo D. B. priteistini 310,84 E. K. teritorinei ligonių kasai.

SODRA Marijampolės skyrius pareiškė civilinį ieškinį ir nurodė, kad dėl nuo kaltinamojo D. B. veiksmų patirtų sužalojimų yra išmokėjęs nukentėjusiam R. M. ligos išmoką už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d., o nukentėjusiam M. C. – ligos išmoką nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. Civilinis ieškovas patyrė turtinės žalos, todėl vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi iš kaltinamojo D. B. už minėtų nukentėjusiųjų, tapusių dėl kaltinamojo nusikalstamų veiskmų laikinai nedarbingais ir dėl jiems išmokėtų išmokų civiliniam ieškovui patyrus turtinę žalą, priteistini reikalaujami 325,51 Eur ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

M. C. pareiškė civilinį ieškinį 90 Eur, o R. M. – 100 Eur sumai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, grįsdami tokio dydžio ieškinio reikalavimus kaltinamajam atitinkamai nurodė, kad: M. C. turtinė žala padaryta dėl suplėšyto megztinio, turėtų išlaidų vaistams įsigyti, dėl kelionių pas gydytojus, apmokėjimo už galvos kompiuterinę tomografiją; R. M. turtinė žala padaryta dėl suplėšyto megztinio, turėtų išlaidų vaistams įsigyti, dėl kelionių pas gydytojus ir medekspertą. Teismas vertina, kad nukentėjusiųjų nurodomi dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patirtos turtinės žalos pagrindai yra realūs, visuotinai žinomo ir protingo dydžio, todėl turi būti tenkintini ir be atskirų nurodytas išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Sutinkamai su CK 6.250 straipsniu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala – jie akivaizdžiai patyrė jų nurodomą fizinį skausmą, stresą, išgąstį, nesaugumo jausmą ir nemalonius dvasinius išgyvenimus.

Teismas, priteisdamas asmenims kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus kaltininkų interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiųjų asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusių asmenų turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Teismas, įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei atsižvelgdamas: į tai, kad nusikalstama veika, kurios metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, padaryta tyčia, kaltininkas nepripažįsta savo kaltės ir civilinių ieškinių, net dalies jų nėra atlyginęs; į kaltinamojo materialinę padėtį, jo socialinį statusą, darbinę veiklą ir palyginti jauną amžių; į nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo pobūdį, trukmę; į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, – sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nuo 2008 m. priimtose nutartyse baudžiamosiose bylose tiesiogiai nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra: pagal BK 284 straipsnį yra nuo 145 eurų iki 4 344 eurų, sprendžia, kad protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis, atlygintinas nukentėjusiesiems, – priteisti jų reikalaujamus neturtinės žalos atlyginimo civilinius ieškinius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnį, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nusikaltimas nesunkus (BK 284 straipsnis); į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl nepagrįsto nesusivaldymo, visuomenės negerbimo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo; į tai, kad kaltinamasis, be jokios aiškios tam priežasties pats pradėjo nusikalstamą veiką; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą – kaltinamasis yra pilnametis, anksčiau du kartus teistas, teistumas išnykęs, nevedęs, tačiau gyvenantis su sugyventine, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB "Fleming baldai" staliumi-staklininku, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę; į tai, kad nepripažįsta civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jokios jų dalies nėra atlyginęs.

Teismo vertinimu, kaltinamajam pagal BK 284 straipsnį skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė būtų artima įstatymo numatytam bausmės vidurkiui. Tokia bausmė kaltinamajam suteiktų galimybę atitinkamai dirbti, užsidirbti ir užtikrintų greitesnį civilinių ieškinių atlyginimą.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo teigiamas ir neigiamas savybes, į jo elgesį ir polinkius ne tik šioje byloje, taikydamas BK 72² straipsnį, kaltinamąjį įpareigoja dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kartu kaltinamajam nustatytinas atitinkamas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Sutinkamai su BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostata, kaltinamasis įpareigotinas per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo civiliniams ieškovams atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Kaltinamajam 2019 m. vasario 4 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuriuo nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo apribotos nuosavybės teisės į D. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 150 Eur, pratęstinas iki šiuo nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių visiško patenkinimo.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti laisvės apribojimą 9 mėn. (devyniems mėnesiams), įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, baigiant tą programą per 4 mėn. (keturis mėnesius), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi kaltinamajam D. B. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

- be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

- nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Priteisti iš D. B. 310,84 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai, Aukštaičių g. 10, Kauno m., kodas 188783839, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš D. B. 325,51 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti SODRA Marijampolės skyriui, A. V. g. 2-1, Marijampolė, įstaigos kodas 188677622, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) Luminor Bank A. Į. teismo sprendimui, išduoti vykdomąjį raštą.

Priteisti iš D. B. 90 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti M. C. naudai.

Priteisti iš D. B. 100 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti R. M. naudai.

D. B. 2019 m. vasario 4 d. paskirtą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, kuriuo nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo apribotos nuosavybės teisės į D. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 150 Eur, pratęsti iki šiuo nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių visiško patenkinimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėjas Arturas Rauktys