Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai E. D., suinteresuoto asmens Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus atstovei N. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. (B.) pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija išvadoje nurodo, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „B.“ prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „X“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raidėmis „KS“. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Prašo bylą nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. S., Lietuvos Respublikos pilietė, gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką su M. M. C. B., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo pasirinko vyro pavardę. Pareiškėjos sutuoktinis M. M. C. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius (duomenys neskelbtini) priėmė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjos prašymo dėl pavardės pakeitimo netenkino. Išvadoje Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius nurodė, kad pageidaujama pavardė neatitinka lietuvių kalbos taisyklių ir turėtų būti rašoma „B.“, nes priebalsė „x“ sulietuvinta forma rašoma „s“.

Pagal Konstitucijos 14 straipsnį lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose viešojo gyvenimo srityse.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.

Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 p.). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.

Pažymėtina, kad esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad pateikė Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796, kuriose nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 str. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 str., elementų. Nors Chartijos 7 str. nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 str. įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas N. P. Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 str. nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 str. reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog pareiškėja sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu ir pasirinko sutuoktinio pavardę, t. y. „B.“. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu esant šioms, byloje nustatytoms aplinkybėms, atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę iš „S.“ į „B.“, sukelia pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pareiškėjos pavardę su raide „x“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos sudarymo įrašo jos pasirinkta vyro pavarde ,,B.“. Draudimas įrašyti pareiškėjos pasirinktą vyro pavardę su raide ,,x“, t. y. ,,B.“, taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 str.).

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis ,,x“ yra užregistruota Gyventojų registro tarnyboje. Duomenų, jog pavardėse, varduose ,,x“ raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant ,,x“ raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti neigiamoms pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms (pareiškėjos šeima, vaikai visuomet galimai turės išsklaidyti abejones dėl jų tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumo, ir/ar patirs keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje), prieštarautų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai, todėl prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 1.138 str., 2.20 str.). (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus išvada dėl vardo, pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina negaliojančia ir naikintina, o Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius įpareigotinas pakeisti pareiškėjos pavardę iš „S.“ į „B.“ bei išduoti santuokos sudarymo įrašą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260 str., 269-270 str., 279 str., 514 str., 516 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. S. (B.) pareiškimą tenkinti.

Pripažinti negaliojančia ir panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių, juridinio asmens kodas 188774594, pakeisti pareiškėjos R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „S.“ į „B.“ ir išduoti santuokos sudarymo įrašą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.