Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-10 · Civilinė byla Nr. 2-130/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-10
Bylos Nr.
2-130/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Advilis“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“, UAB "Rodiklis" Advilis
Trečiasis asmuo
individuali įmonė R, R.Bektemirovo firma "PROTAS IR LOGIKA"
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-130/2011Procesinio sprendimo kategorija:110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Advilis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2797-485/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ ieškinį atsakovui UAB „Advilis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos natūra taikymo, tretysis asmuo - individuali įmonė R. Bektemirovo firma „Protas ir logika“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Rodiklis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2009-08-05 trišalę sutartį, sudarytą tarp UAB „Rodiklis“, UAB „Reklamos medžiagos“ ir IĮ R. Bektemirovo firmoa „Protas ir logika“, ir ją panaikinti, šalių atžvilgiu taikyti restituciją natūra ir grąžinti BUAB „Rodiklis“ teises naudotis kompiuterine programa „Agnum“, kurios buvo perleistos 2009-08-05 trišale sutartimi, įpareigoti UAB „Advilis“ perduoti prieigos prie apskaitos programos „Agnum“ slaptažodžius bei serverio, kuriame yra patalpinta ši programa ir apskaitos duomenys, administravimo kodus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Advilis“ teises naudotis kompiuterine programa „Agnum“, kurios buvo įgytos pagal 2009-08-05 trišalę sutartį, nustatant areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą bei uždraudžiant atsakovui UAB „Advilis“ areštuotą turtą suteikti panaudai ar kitaip jį perleisti tretiesiems asmenims, taip pat jį įkeisti, juo laiduoti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į šį turtą. Nurodė, kad galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas, t. y. restitucijos taikymas, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, jeigu vykstant teisminiam ginčui, UAB „Advilis“ įgytas teises perleistų sąžiningiems tretiesiems asmenims (CK 6.153 str.).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą - nutarė areštuoti visas atsakovo UAB „Advilis“ teises į kompiuterinę programą „Agnum“, kurios buvo perleistos pagal 2009-08-05 trišalę sutartį, uždraudė areštuotu turtu disponuoti, suteikti jį panaudai ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, taip pat jį įkeisti, juo laiduoti ar kitaip apsunkinti teises į jį (b. l. 44-45). Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų pobūdį, į tai, kad atsakovas ginčijamu sandoriu įgytas teises gali perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jas suvaržyti, o tai apsunkintų būsimo sprendimo įvykdymą, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str.1 d.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Advilis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo BUAB „Rodiklis“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Advilis“ (b. l. 43-46). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė savo teiginių įrodymais, pažeisdamas CPK 178 straipsnyje numatytą įrodinėjimo pareigą, todėl, tenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, buvo pažeistas rungimosi principas. Ieškovas neįrodė realaus pavojaus, kad gali būti pažeistos ieškovo teisės, priverstinai vykdant teismo sprendimą. Atsakovas yra stabiliai veikianti įmonė, kuri bus pajėgi įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą.

2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovo interesų gynimui, pažeisdamas proporcingumo ir teisingumo principus, kuriais siekiama užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, sutrikdydamas atsakovo įprastą ūkinę komercinę veiklą.

3. Teismas, neinformavęs atsakovo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, iš esmės pažeidė CPK įtvirtintą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą ir teisės būti išklausytam principą. Ieškovas neprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones apie tai nepranešus atsakovui. Be to, nebuvo pagrindo teismui savo iniciatyva, nepranešus atsakovui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų apie realios grėsmės egzistavimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Rodiklis“ prašo atmesti UAB „Advilis“ atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį (b. l. 49-50). Atsiliepime nurodo, kad apelianto atskirasis skundas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, kadangi yra nemotyvuotas. Skunde nenurodyta, kokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės apsunkina atsakovo padėtį, trikdo jo komercinę ūkinę veiklą, kokius atsakovo interesus pažeidžia, taip pat nepateikta atsakovo įmonės stabilumą ir gerą finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Atsakovui skundžiama nutartimi buvo uždrausta perleisti savo teises į programą „Agnum“ tretiesiems asmenims, tačiau teisę naudotis programa atsakovas iki šiol turi. Nutartimi pritaikyti apribojimai yra minimalūs ir atitinka šalių interesų pusiausvyros principą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas BUAB „Rodiklis“ ieškiniu prašo teismą pripažinti negaliojančia trišalę sutartį ir ją panaikinti bei taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovui teises naudotis kompiuterine programa „Agnum“, įpareigoti atsakovą UAB „Advilis“ perduoti prieigos prie apskaitos programos „Agnum“ slaptažodžius bei serverio, kuriame yra patalpinta ši programa bei apskaitos duomenys, administravimo kodus. Tai, kad ginčo objektas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju, turėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, kuris turi teisę disponuoti ginčo objektu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad yra galima grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, kadangi, atsakovui perleidus teises į buhalterinės apskaitos programą „Agnum“ tretiesiems asmenims, tokio sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų pobūdį, nereikšmingi apelianto argumentai, susiję su įmonės stabilumu ir gera jo finansine padėtimi.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taikant ekonomiškumo, teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teismas turi įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, nepatogumais ar ribojimais kitai proceso šaliai, tačiau svarbu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo laikinai apribota teisė disponuoti arešuotu turtu, suteikti areštuotą turtą panaudai ar kitaip jį perleisti tretiesiems asmenims, taip pat įkeisti, šiuo turtu laiduoti ar kitaip apsunkinti teises į jį, tačiau atsakovas šiuo metu turi teisę naudotis ginčo objektu (kompiuterine programa „Agnum“), todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos jomis siekiamiems tikslams bei trikdo įprastinę atsakovo ūkinę komercinę veiklą. Byloje nenustatyta, kad atsakovo teisės būtų pernelyg, neproporcingai suvaržytos, atsakovas teismui nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str., 314 str.). Be to, pažymėtina, kad atsakovas gali įgyvendinti savo teisę prašyti užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo, CPK nustatyta tvarka motyvuotai kreipdamasis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą (CPK 147 str.).

CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, nepranešus atsakovui, išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nepranešus atsakovui, turi būti motyvuotas, tačiau nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindo teigti, kad yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą nebeįmanomą, ir vien tai, jog teismas nenurodė pakankamų šios išvados motyvų, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2010; 2010 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884/2010).

Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį.

Teisėjai Audronė JarackaitėGintaras PečiulisDonatas Šernas