Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-10-10 · Civilinė byla Nr. e2S-756-198/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
e2S-756-198/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00823-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Atsakovas
E. P., V. P.
Ieškovas
Lindorff Oy
Kategorijos
  • 3.2.6.5.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-756-198/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00823-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.5.6.; 3.4.5.19.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. P., V. P., V. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4231-812/2017 pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovams E. P., V. P., V. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių patenkino pradinės ieškovės AB „DNB bankas“ (2017 m. birželio 28 d. nutartimi pradinė ieškovė AB „DNB bankas“ pakeista nauju ieškovu Lindorff Oy, veikiančiu per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą) ieškinį ir priteisė atsakovų E. P., V. P., V. P. solidariai 4 195,93 Eur negrąžintą kreditą, 253,61 Eur palūkanas, 640,73 Eur delspinigius, 5,68 procentų dydžio metines palūkanas už 4 195,93 Eur negrąžintą kreditą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 090,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir lygiomis dalimis 115 Eur žyminį mokestį, 484 Eur advokato pagalbos išlaidas ieškovės AB „DNB banko“ naudai bei lygiomis dalimis 6 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybei.2017 m. birželio 6 d. atsakovai pateikė pareiškimą dėl 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovų E. P., V. P. ir V. P. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių. Priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 6 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės pajamas.Teismas nurodė, kad iš atsakovų pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinio spręstina, kad atsakovai suvokė pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau to nepadarė. V. P. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių išvykimą iš Lietuvos. V. P. argumentai apie pasitikėjimą bendraskoliu taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovai iš esmės teikė kitoje civilinėje byloje (eL2-1772-812/2017).Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato skirtingus reikalavimus prieštaravimams dėl teismo įsakymo ir atsiliepimui į ieškinį (CPK 439, 142 straipsniai), šie reikalavimai buvo aiškiai suformuluoti ir nurodyti atsakovams siųstuose teismo procesiniuose dokumentuose. Kliūčių, buvusių teismui priimti sprendimą už akių atsakovų atžvilgiu, nenustatyta (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad teismas nepagrįstai iš jų priteisė tokią didelę sumą, tačiau nepateikia jokių skaičiavimų, kokio dydžio kredito dalies jie nėra sugrąžinę, nenurodo, kokio dydžio įmokas bankui ir kada yra sumokėję, kokio dydžio skola, atsakovų manymu, iš jų turėtų būti priteista, t. y. savo nesutikimo su priteistu 4 195,93 Eur negrąžinto kredito dydžiu nepagrindžia jokiais leistinais, CPK 177 straipsnyje nustatytais įrodymais. Teismas sprendė, jog atsakovų argumentai, kad teismas priteisė dvigubas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo/sprendimo įvykdymo (5,68 proc. ir 5 proc.), nepagrįsti. 5,68 procentų palūkanos iš atsakovų priteistos už atsakovų naudojimąsi kreditu iki visiško kredito grąžinimo kaip mokestis už pinigų skolinimą. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje palūkanos vadinamos procesinėmis palūkanomis, jų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi ir taip išvengti prievolės jas mokėti.Teismas pažymėjo, jog nagrinėdamas bylą teismas nevertino netesybų kaip aiškiai per didelių, ir atsižvelgiant į aplinkybes, nenustatė pagrindo delspinigiams sumažinti. Priimdamas sprendimą už akių, teismas neturėjo pagrindo taikyti ieškinio senatį dėl palūkanų priteisimo, kadangi byloje toks prašymas nebuvo pareikštas. Teismas konstatavo, kad atsakovų pareiškime nurodyti ir pateikti įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas), atsakovai neįrodė, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas ir neteisėtas (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas, nenustačius įstatyme numatytų sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai E. P., V. P., V. P. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; arba panaikinus skundžiamą nutartį, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai įvertino kaip neįrodytas pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytas aplinkybes: kad dėl pačios negrąžinto kredito sumos nekart kreipėsi informacijos į ieškovę, tačiau ji nebuvo suteikta; nėra žinoma iš kur susidarė tokio dydžio skolos likutis, nes jų nuomone, visas kreditas buvo padengtas; pateiktame mokėjimo grafike yra akivaizdžiai ne E. P. parašas, kas rodo galimai buvus nusikalstamą veiką.Mano, kad teismas neteisingai taikė ir esminiai pažeidė CPK 287 straipsnio 5 dalies, 138 straipsnio, 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi nenustatė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų - pareiškimo pateikimas be įrodymų ir prašymų juos išreikalauti. Teismui nepriėmus nutarties dėl trūkumų pašalinimo ir neištaisius trūkumų buvo neteisingai įvertintas prašymas.Prašo priimti su atskiruoju skundu naujai pateikiamus įrodymus – Panevėžio AVPK atsakymą dėl jų pareiškimo dėl E. P. parašo suklastojimo ieškovo pateiktame kredito sutarties priede – mokėjimų grafike.Pažymi, kad prašė išreikalauti iš ieškovės kreditavimo sutarties, įmokų mokėjimo grafiko ir kitų su kreditu susijusių dokumentų originalus, taip pat duomenis apie visas pagal šią sutartį gautas įmokas. Teismo posėdžio metu būtų prašę skirti ekspertizę E. P. parašo tikrumui nustatyti.Teigia, jog pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas teismas turėjo netenkinti ieškovo prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, o skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir išsiaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes. Teismas turėjo pastebėti ir įvertinti, kad kredito grąžinimo grafike yra tik vienas, neva E. P. parašas, kitų dviejų atsakovų parašų nėra. Mano, kad teismas esminiai pažeidė CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkto normą ir dėl to, kad byloje nebuvo pateikti tinkami ieškovo įrodymai ir teisingai nenustatyta reikšminga aplinkybė, kas yra kredito gavėjas ir tinkamas atsakovas šioje byloje. Kredito sutartyje jos gavėju įvardintas tik vienas asmuo, o priede gavėju nurodytas tik E. P.. Tai, kad susipažino su dalimi kredito sutarties, tai patvirtino savo parašu V. P. ir V. P. nedaro kredito sutarties šalimi ir kredito gavėju.Pažymi, jog priimdamas sprendimą už akių ir atmesdamas jų prašymą teismas privalėjo nustatyti jų prievolinės atsakomybės teisinį ir faktinį pagrindą.Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino jų nurodytas aplinkybes, t. y. kad sąžiningai klydo, manydami, jog pateiktų prieštaravimų dėl teismo įsakymo pakanka ir nesutikimui su ieškiniu patvirtinti. Teismas neatsižvelgė į jų ribotus subjektyvius gebėjimus teisingai įvertinti sudėtingą teisinę situaciją, dėl to pareiškimas išspręstas neteisingai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Lindorff Oy, veikianti per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašo atsakovų E. P., V. P., V. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties atmesti. Nurodo, kad nesutinka su atsakovų argumentais. Civilinis procesas grindžiamas dispozityvumo ir rungimosi principais. Atsakovai turėjo ne tik teisę bet ir pareigą prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėti įrodymus, patvirtinančius jų nurodytas aplinkybes, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.Pažymi, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo neatitinka praktika, kai teismas nutartimi pašalinti procesinio dokumento trūkumus, susijusius su įrodymų pateikimu, perima atsakovo funkciją bei netiesiogiai jam padeda suformuluoti savo gynybos poziciją (Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2047-230/2015).Teigia, jog šiuo atveju teismas iniciatyvos teisės rinkti įrodymus neturėjo, todėl atsakovų argumentai, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė atsakovų pateiktam procesiniam dokumentui trūkumų yra nepagrįsti.Akcentuoja, kad atsakovai, laikydamiesi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, jau pateikdami teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo pateikti visus jų reikalavimus ir argumentus pagrindžiančius įrodymus.Nurodo, kad iš byloje pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad 2007 m. sausio 31 d. pradinė kreditorė AB „DNB bankas“ ir atsakovai sudarė sutartį, kurios pagrindu atsakovams buvo suteiktas 30 500 Lt dydžio vartojimo kreditas. Sutarties specialioje dalyje nurodyti kredito gavėjai - atsakovai, kurių parašai sutarties specialiojoje ir bendrojoje dalyje patvirtina sutarties sudarymo faktą bei sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį prisiėmimą. Sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, o atsakovai sutarties pasirašymo fakto neginčija. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė civilinėje byloje pateikė aiškius jos reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, kurių pagrįstumo atsakovai neginčijo, nėra pagrindo Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo už akių laikyti prieštaraujančiu CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktui.Teigia, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-1772-812/2017 atsakovų pateikti prieštaravimai dėl teismo įsakymo išdavimo akivaizdžiai neatitinka atsiliepimui į ieškinį keliamų formos ir turinio reikalavimų, todėl nepagrįsti atsakovų argumentai dėl to, kad šis procesinis dokumentas turėjo būti vertinamas kaip atsiliepimas į ieškinį.Atkreipia dėmesį, kad atsakovai, manydami, kad nesugebės tinkamai apginti savo teisių dėl teisinių žinių stokos, galėjo spręsti dėl atstovavimo reikalingumo, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Todėl savo neveikimu negali pateisinti procesinio dokumento nepateikimo per teismo nustatytą terminą.Pažymi, kad iš byloje pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo matyti, jog atsakovai aiškiai suprato savo pareigą pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, tačiau to nepadarė. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė V. P. nurodė, kad „pasitikėjo sūnumi, kuris turėjo surinkti įrodymus ir pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį “.Pažymi, kad atsakovai nevykdė CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų - nurodyti svarbias procesinio pasyvumo priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokias priežastis. Pažymėtina, kas atsakovai šių įstatyme nurodytų reikalavimų neįvykdė, o atsakovų neveikimas negali būti laikytinas svarbia priežastimi tenkinant atsakovų prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus 1-ojo poskyrio 2017 m. birželio 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2017 m. birželio 19 d. pranešimo dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą kopijas.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantų pateikiamus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priimti atsisako, kadangi jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių šalys negalėjo šių įrodymų pateikti teismui anksčiau, nenustatyta ir šalys nenurodė (CPK 314 straipsnis). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino atsakovų E. P., V. P., V. P. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo ir ar galėjo spręsti, kad atsakovo pareiškime nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl pirmosios CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintos aplinkybės (šalies pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) pasisakytina, kad nagrinėjamu atveju byla buvo pradėta dėl 4 195,93 Eur negrąžinto kredito dalies, 253,61 Eur nesumokėtų palūkanų, 640,73 Eur delspinigių, 5,68 proc. dydžio metinių palūkų už negrąžintą kredito sumą, 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo atsakovams laiku ir tinkamai nevykdžius įsipareigojimų pagal 2007 m. sausio 31 d. su pradine ieškove AB „DNB bankas“ (ankstesnis pavadinimas AB „DnB NORD bankas“) sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 1200-2007-9498. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių konstatavo, kad atsakovai prievolės tinkamai nevykdė, įmokų nuo 2009 m. gruodžio 1 d. nebemokėjo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovai nurodė, jog buvo įsitikinę, kad visas kreditas yra padengtas, nes ieškovė ilgą laiką pretenzijų nereiškė, tačiau tinkamo prievolių pagal sutartį įvykdymo atsakovai neįrodinėjo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai nepateikė jokių skaičiavimų, kokio dydžio kredito dalies jie nėra sugrąžinę, nenurodė, kokio dydžio įmokas bankui ir kada yra sumokėję, kokio dydžio skola, atsakovų manymu, iš jų turėtų būti priteista. Šios aplinkybės nenurodytos ir atskirajame skunde, nepateikti jokie jas pagrindžiantys įrodymai (CPK 314 straipsnis).Apeliantai atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti atsakovus pateikti turimus, su byla susijusius, įrodymus arba suformuluoti prašymą dėl įrodymų, kurių pati šalis gauti negali, išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. Teismas, nustatęs, kad prie pareiškimo nepridėti įrodymai, patvirtinantys pareiškime nurodytas aplinkybes, negali iš atsakovo reikalauti įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami pareiškimui patenkinti. Tokiu būdu būtų nepagrįstai ribojamas teisminės gynybos prieinamumo principas, pažeidžiami dispozityvumo, rungimosi, procesinio lygiateisiškumo principai. Sutiktina su atsiliepimo atskirąjį skundą argumentu, kad tokiu būdu teismas perimtų atsakovų funkcijas bei netiesiogiai jiems padėtų formuluoti savo gynybos poziciją, kas šiuo atveju nėra pagrįsta, kadangi nagrinėjama byla yra dispozityvi. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apeliantų argumentai dėl CPK 287 straipsnio 5 dalies, 138 straipsnio, 115 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo atmestini, kaip nepagrįsti.Atsakovai pareiškime be kita ko nurodė, kad ieškovės pateiktame mokėjimo grafike yra akivaizdžiai ne E. P. parašas, atskirajame skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu būtų prašę skirti ekspertizę E. P. parašo tikrumui nustatyti. Pastebėtina, kad pastaroji aplinkybė nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai su atsakovo E. P. parašo tikrumu susijusio atsakovų argumento nevertino, kaip turinčio įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad atsakovų įsipareigojimai ieškovei kilo 2007 m. sausio 31 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1200-2007-9498 pagrindu, kurios specialiojoje ir bendrojoje dalyse detaliai nurodomi šalių pasiskolinta suma, sutarties terminas, palūkanų, delspinigių dydžiai, jų skaičiavimo tvarka ir sąlygos, įmokų mokėjimo tvarka. Kreditavimo sutarties sąlygų šiuo atveju atsakovai neginčija, aplinkybių dėl netinkamo konkrečių sutarties sąlygų taikymo/aiškinimo nenurodė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovai su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovams, siekiantiems sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovų pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovų netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovai pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintos aplinkybės (jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių) pasisakytina, kad sprendimas už akių buvo priimtas atsakovams per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių. Atsakovai pareiškime teigė, jog jų pateikti prieštaravimai dėl teismo įsakymo turėjo būti prilyginti atsiliepimui į ieškinį, kitam paruošiamajam dokumentui arba įrodymui, kuriam esant sprendimas už akių negalėjo būti priimtas.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad CPK numato skirtingus reikalavimus prieštaravimams dėl teismo įsakymo ir atsiliepimui į ieškinį (CPK 439, 142 straipsniai), šie reikalavimai buvo aiškiai suformuluoti ir nurodyti atsakovams siųstuose teismo procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad atsakovų prieštaravimai dėl teismo įsakymo išdavimo atitiko CPK 439 straipsnio reikalavimus. Atsakovai deklaratyviai nurodė, kad kreditorės reikalavimai nepagrįsti, prieštaravimų pagrindo, jokių nesutikimą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė. Tuo tarpu atsiliepime į ieškinį turi būti nurodomi nesutikimo su ieškiniu motyvai, įrodymai, kuriais grindžiami nesutikimo motyvai (CPK 142 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai atsakovų prieštaravimų dėl teismo įsakymo nelaikė atsiliepimu į ieškinį, kadangi pateikti prieštaravimai CPK 142 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų neatitiko.Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas turėjo netenkinti ieškovo prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir išsiaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes, kadangi kredito grąžinimo grafike yra tik vienas, neva E. P. parašas, kitų dviejų atsakovų parašų nėra; nenustatyta reikšminga aplinkybė, kas yra kredito gavėjas ir tinkamas atsakovas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Apeliantai šių argumentų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė. Atskirajame skunde neleidžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Tai reiškia, jog šie apeliantų argumentai negali būti apeliacinio bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo jų vertinti ir dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčo situacijos pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas netenkinti atsakovų pareiškimo, todėl visų jų nekartoja.Apeliantams pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodžius aplinkybių ir nepateikus įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir nesant draudimo priimti sprendimo už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė