- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-215-891/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25623-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- I. S.
- Advokatai
- Benediktas Paulauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. (I. S.) (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dviejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
I. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 25 d. apie 11 val., prie (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tyčia vieną kartą dūrė peiliu A. L. į pilvo sritį, taip padarydamas pastarajam pilvo priekinės sienos kiauryminę žaizdą su storosios ir plonosios žarnų bei pilvaplėvės pažeidimais, kraujo ir žarnų turinio susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, tuo sunkiai sutrikdydamas A. L. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniame skunde I. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jį nuteisė per griežtai. Teigia, kad nukentėjusysis, už tai, kad iš nuteistojo gavo per mažai pinigų, trenkė jam į veidą, spyrė į koją. Bijodamas dėl jo tolimesnės agresijos, ištraukė iš kišenės peilį, kurį nešiojosi maistui pjaustyti, tikėjosi, kad pavyks atbaidyti nukentėjusįjį, bet įdūrė jam į pilvą. Labai gailisi dėl įvykusio incidento.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdžio metu apelianto gynėjas prašė skundą patenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
I. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme.Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.Kolegija pažymi, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.I. S. nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 135 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad dūrė nukentėjusiajam peiliu ir dėl tokių savo veiksmų apgailestauja, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu, pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas praeityje teistas 12 kartų, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.Apeliaciniame skunde I. S. nurodo, kad jo neteisėtą veikimą iššaukė provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ir prašo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kolegija patikrinusi skundžiamą nuosprendį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apelianto pateiktą įvykių versiją pagrįstai ir motyvuotai atmetė, kaip neatitinkančią byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, specialisto išvadoje Nr. G 1654/2017 (01) nustatytų sužalojimų pobūdis neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad sužalojimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padaryti apelianto nurodytu būdu, t. y. nuo neva nukentėjusiojo suduotų smūgių. Versija dėl savigynos yra grindžiama tik paties nuteistojo parodymais. Tačiau nuteistojo I. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesutampa, todėl remtis vien jais teismas pagrindo neturi. Jokių kitų pagrįstų duomenų, patvirtinančių apelianto keliamą versiją, kad jis buvo nukentėjusiojo mušamas ir priverstas turimu peiliu gintis nuo nukentėjusiojo, byloje nėra. Įvertinus tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, motyvuotai nurodė, kodėl atmeta apelianto pateiktą įvykių versiją.Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad kita bausmės rūšimi BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas praeityje yra teistas 12 kartų, daug kartų baustas administracine tvarka. Nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dėl mažareikšmės dingsties, pagal padaryto sveikatos sutrikdymo aplinkybes (dūris peiliu į pilvo sritį), galėjo lemti ir neatstatomus padarinius – žmogaus mirtį. Pažymėtina, kad ankstesnės poveikio priemonės I. S. elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Šios aplinkybės atskleidžia tai, kad apeliantas nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai ir nedaro dėl jų išvadų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė I. S. griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Pažymėtina, kad už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 10 (dešimties) metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad apeliantas charakterizuotinas neigiamai, yra senyvo amžiaus, už padarytą nusikaltimą paskyrė bausmę artimesnę minimaliam įstatymo numatytam bausmės dydžiui (2 metai ir 8 mėnesiai). Pažymėtina, kad šios bausmės vidurkis – 5 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, o pirmosios instancijos teismas, paskyrė beveik dvigubai švelnesnę nei vidurkis bausmę, kuri, remiantis BK 64¹ straipsniu, dar sumažinta vienu trečdaliu.Įvertinus visa tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui bausmę tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe ir paskyrė teisingą bausmę, ją švelninti skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti I. S. apeliacinį skundą.