- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 2-1300-883/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00438-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- G. V.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei G. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. V. kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti 2011-10-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2388-832/2011 priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui K. V. dydį ir priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos iki sūnaus pilnametystės.
Ieškovas posėdžio metu ieškinį palaikė ir nurodė, kad jo gaunamos pajamos, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo ir 2011-10-06 teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė, tačiau, įvertinus jo pajamas, priteistas 400,00 Lt išlaikymas ieškovui yra nepakeliama finansinė našta. Ieškovas paaiškino, kad iš savo 1500 Lt vidutinio darbo užmokesčio išlaiko save, vykdo kreditorinius įsipareigojimus bankui, moka už gyvenamojo būsto nuomą ir komunalinius patarnavimus, moka išlaikymą vaikui. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su V. B. ir laukia liepos mėnesį gimsiančio kūdikio. Dėl išvardintų priežasčių, siekdamas išvengti išlaikymo įsiskolinimo susidarymo, ieškovas prašo sumažinti išlaikymo dydį iki 200,00 Lt per mėnesį, nes tik tokio dydžio išlaikymą ieškovas šiuo metu yra pajėgus teikti.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog po 2011-10-06 teismo sprendimo priėmimo ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, ieškovo darbo užmokestis nepakito. Atsakovė nurodė, kad jos vidutinis darbo užmokestis yra 1000 Lt. Ieškovas per metus sūnaus išlaikymui pervedė tik 800 Lt ir toks išlaikymas yra aiškiai nepakankamas, todėl atsakovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Teigia, kad vaiko poreikiai nesumažėjo, o padidėjo ir siekiant sudaryti normalias sąlygas vaikui augti ir vystytis, kas mėnesį jo išlaikymui vidutiniškai reikia skirti ir atsakovė skiria 900 Lt sumą. Atsakovei padeda jos artimieji: tėvai padeda pinigais, seserys padeda pinigais ir atiduodamos savo vaikų išaugtus rūbelius. Dabartiniu metu ji neturi jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, dėl lėšų trūkumo atsakovė su sūnumi negali išsinuomoti atskiro gyvenamojo būsto, todėl su dar kita šeima gyvena pas šeimininkus, naudojasi bendra vonia, bendru televizoriumi. Atsižvelgiant į tai, mano, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl prašo ieškinį atmesti
Institucijos, duodančios išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad priteistas iš atsakovo išlaikymas savo dydžiu yra netgi mažesnis, negu šiuo metu esantis priteistino išlaikymo dydžio orientacinis kriterijus, kuris nustatomas atsižvelgiant į minimalią algą. Priteisto išlaikymo dydis yra būtinas, siekiant užtikrinti minimalių vaiko poreikių tenkinimą. Ieškovas neįrodė esminio savo turtinės padėties pablogėjimo, o vaiko poreikiai jam augant tik didėja, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir sumažinti priteisto išlaikymo dydį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad K. V., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra E. V. (ieškovas) ir G. V. (atsakovė) (6 b. l.). Šalių santuoka nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu. Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje numatyta, jog E. V. sūnaus K. V. išlaikymui moka kas mėnesį po 400 Lt (7 b. l.).
Nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo dydis nėra nuolatinis ir nekintamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnyje nustatyta, kad, esant tam tikroms sąlygoms, pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį teismas gali padidinti ar sumažinti priteisto išlaikymo dydį (formą). Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra juridiškai reikšmingi faktai: aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalių turtinės padėties pasikeitimas turi būti esminis. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.
Šioje byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, t.y. sumažinimo, ieškinį pareiškė nepilnamečio vaiko tėvas, iš kurio 2011-10-06 Mažeikių rajono apylinkės teismas sprendimu priteisė 400,00 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nepilnamečiui vaikui K. V. iki vaiko pilnametystės. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, ir pats ieškovas posėdžio metu pripažino, kad jo turtinė padėtis po sprendimo priėmimo nepasikeitė. Ieškovas ieškinį grindžia iš esmės dviem aplinkybėmis: tuo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo tikrosios valios, ir pasikeitusia savo šeimynine padėtimi.
Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad išlaikymo po 400 Lt kas mėnesį savo sūnui jis negalėjo teikti nei santuokos nutraukimo metu, nei dabar, ir teigė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jis pasirašė būdamas neblaivus, bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjime nedalyvavo, žodžiu su vaiko motina buvo sutarę, kad jis prisiima įsipareigojimą sumokėti kreditorinius įsiskolinimus, o vaiko išlaikymui skirs po 200 Lt kas mėnesį. Atsakovė atsiliepime ir posėdžio metu paaiškino, kad santuokos metu paimti vartojimo kreditai buvo panaudoti išimtinai asmeninių ieškovo poreikių tenkinimui, todėl ieškovas ir įsipareigojo juos padengti. Taip pat paaiškino, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių su ieškovu buvo aptarta, sutartį ieškovas pasirašė pats, grįžęs iš darbo, nors teismo posėdyje ieškovas ir nedalyvavo, tačiau apie priimtą teismo sprendimą jam buvo žinoma. Teismo nuomone, šalių susitarimas dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo negali būti siejamas su išlaikymo vaikui mokėjimu, o ieškovo argumentą, kad sutartį jis pasirašė būdamas neblaivus ir sutartis neatitinka jo tikrosios valios, paneigia ta aplinkybė, jog ieškovas neskundė teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Ieškovas reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo grindžia taip pat pasikeitusia šeimynine padėtimi – naujos šeimos sudarymu ir laukiamu vaiko gimimu. Nurodo, kad reikalingos papildomos lėšos tiek būsimam vaikui, tiek besilaukiančiai sutuoktinei. Teismo nuomone, šios ieškovo nurodomos aplinkybės - naujos šeimos sukūrimas ir jos pagausėjimas - yra numatomi ir planuojami įvykiai, pagal kuriuos turėtų būti planuojamos ir pajamos bei išlaidos. Be to, pažymėtina, kad ieškovo naujoje šeimoje gimsiantis vaikas bus išlaikomas abiejų tėvų, gyvenančių kartu. Tuo tarpu ginčo šalių sūnus K. gyvena su atsakove, kuriai atitenka kasdieninis vaiko išlaikymas bei priežiūra. Būtina atsižvelgti ir į individualius kiekvieno vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus K. V. poreikiai ir ateityje bus ženkliai didesni nei būsimo kūdikio.
Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį pagrindas teismo priteistam išlaikymo dydžiui sumažinti yra vaiko poreikių sumažėjimas. Tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Atsakovė nurodė, kad su sūnumi gyvena priemiestyje, sūnų reikia vežioti į mokyklą; nors sūnus lanko nemokamą būrelį mokykloje, tačiau kainuoja nuvykimas į renginius kitose mokyklose, taip pat kainuoja pasirodymams reikalingi kostiumai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad vaiko poreikiai yra pasikeitę taip, kad turi būti sumažintas santuokos nutraukimo padarinių sutartyje jo įsipareigotas teikti vaikui išlaikymas.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Teismas, iš šalių pateiktų ir įvertinų įrodymų visumos daro išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis sprendimo priėmimo metu ir šiuo metu iš esmės nepasikeitė, nepilnamečio šalių sūnaus poreikiai ne mažėja, o tik didėja, todėl reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį, yra nepagrįstas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, priėmė įsakymą Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos nustatymo (Žin., 2011, Nr. 134-6373) ir nustatė, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimo išlaidų suma yra 10 litų, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 9 Lt, iš ieškovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.