Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-09-29 · Civilinė byla Nr. 2-10502-1025/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
2-10502-1025/2020
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01612-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Matulevičienė
Ieškovas
S. Č.
Atsakovas
A. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-10502-1025/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01612-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.2.7.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 29 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovo S. Č. ieškinio atsakovui A. Č. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą ieškovei po 175,00 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokos nuo visų gaunamų atsakovo pajamų iki S. Č. mokysis Klaipėdos valstybinėje kolegijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinį atsisakytina priimti.

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

Nagrinėjamu atveju ginčas dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui dydžio priteisimo yra kilęs iš šeimos teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalis) bei dėl jo yra galimas taikos sutarties sudarymas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 21 straipsnio nuostatomis, privaloma mediacija inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per penkiolika dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jei kita šalis nesutinka dalyvauti mediacijoje arba sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis laikoma, kad aptariamą procesą inicijavusi ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privaloma neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija.

Tuo atveju, jei ginčo šalis (šalys) nepasinaudojo privalomąja mediacija, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, laikytina, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (MĮ 4 straipsnio 1 dalis). Kitų subjektų (pvz., advokatų, mediatorių, kurie nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą) parengti dokumentai nelaikytini įrodymais, kad pasinaudota privaloma mediacija.

Šiuo atveju duomenų, kad šalys būtų inicijavę privalomąją mediaciją dėl ginčo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į MĮ nuostatas, laikytina, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovo ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu.

Ieškovui išaiškintina, kad dėl privalomosios mediacijos inicijavimo turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (MĮ 21 straipsnis) arba tiesiogiai į mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.

Ieškovui išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290-292 straipsniais, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo S. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo ir jį grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Pasiūlyti ieškovui kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Išaiškinti, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė