- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-16
- Bylos Nr.
- TS-183-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00554-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- T. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2021 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis T. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nuteistasis nurodė, jog su Komisijos nutarimu nesutinka, kadangi šiuo metu jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, penkis kartus skatintas už gerą elgesį, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, padengė turėtus įsiskolinimus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą laisvėje. Nusikalstamo elgesio rizikos balai pagal „OASys“ 24 balai. Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos turi būti vertinamas ne nusikalstamos veikos padarymas, o elgesys bausmės atlikimo metu.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dana Rutkauskaitė pateikė atsiliepimą į nuteistojo T. G. skundą, kuriuo prašoma skundą atmesti. Nurodoma, kad įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, t. y. jis padarė 10 vidaus tvarkos pažeidimų iš kurių 7 kartus baustas); pakartotinio nuskalstamo rizika pagal „OASys“ 24 balai, iš kurių tik 2 balai statiniai, kuriuos jis privalo mažinti; taip pat T. G. keturis kartus baustas už alkoholio vartojimą ir tai yra kiminogeninis veiksnys, darantis įtaką jo elgesiui, be to, jis nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negalima daryti išvados, kad nuteistasis T. G. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2021 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, jog bausmės atlikimo laikotarpiu jis 10 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų 7 kartus buvo baustas drausmine tvarka, paskutinė nuobauda skirta 2020 m. gegužės 8 d. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nustatytoms taisyklėms. Nuteistasis turi dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 24 balai, iš kurių 2 statinių balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, ne tik gali bet ir privalo šią riziką mažinti. Egzistuoja pakankamai kriminogenių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai piktnaudžiavimas alkoholiu (įstaigoje yra baustas už alkoholio vartojimą), mąstymas ir elgesys, bei nuostatos. Vien tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi tinkamai ir atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teigiami nuteistojo procesai dar turi būti tęsiami pataisos įstaigos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
T. G. nuteistas Kauno apygardos tesimo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį 8 m. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 2 mėn. 7 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. birželio 17 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2021 m. birželio 18 d. nutarimu netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2021 m. birželio 17 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. birželio 18 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam T. G. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, nuteistasis T. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes nusikaltimą (nužudymas), kas, teismo vertinimu, didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, sąžiningą darbą paskatintas šešis kartus, dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Priešingai, nuteistasis per bausmės atlikimo laiką dešimt kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo taikytos septynios drausminės nuobaudos (paskutinį kartą 2020 m. gegužės 8 d.), taip pat tris kartus buvo nuspręsta nuobaudos nuteistajam neskirti, apsiriboti svarstymu drausminėje komisijoje ir šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme taip pat kelia T. G. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – piktnaudžiavimas alkoholiu (įstaigoje yra baustas už alkoholio vartojimą), mąstymas ir elgesys, bei nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis bausmę atlikdamas atvirojoje kolonijoje nesilaikė nustatytos tvarkos (7 kartus baustas nuobaudomis, iš kurių net keturis kartus už alkoholio vartojimą), todėl darytina išvada, kad nuteistasis ir toliau ignoruoja socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalstamą elgesį, problemoms spręsti parenka neadekvačias problemų sprendimo strategijas; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes tačiau ne visas, todėl nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Paminėtina, nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, o atliekant laisvės atėmimo bausmę fiksuoti net keturi alkoholio vartojimo atvejai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis išvadų, net ir laisvės atėmimo vietoje dėl alkoholio daromos įtakos jo mąstymui ir tinkamam elgesiui, nepadarė.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 24 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, tai reiškia, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ši rizika nuo paskutinio atlikto vertinimo sumažėjo nuo 26 balų, kas rodo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 22 svertinių balų, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama T. G. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo T. G. skundas dėl Komisijos 2021 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo T. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2021 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.