Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas: 1) 2004-03-02 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.: 2) 2004-03-24 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.; 3) 2004-06-11 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d.; 4) 2005-11-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 285 str. 2 d.; 5) 2006-07-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.; 6) 2008-03-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.; 7) 2008-11-25 Molėtų r. apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 302 str. 1 d. nuteistas 50 parų areštu, pritaikius LR BK 64 str., arešto bausmę, visiško sudėjimo būdu, subendrinta su 2008-03-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 20 MGL bauda, galutinė bausmė 50 parų arešto ir 20 MGL (2600 Lt) bauda, 2010-08-09 arešto bausmę atliko; 8) 2012-02-13 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d., 300 str. 2 d., paskirta 60 parų areštas (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. pagrobė svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent:

jis 2011-07-03 apie 01.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prie parduotuvės „Gaja“, esančios Erfurto g. 1, Vilniuje, nukentėjusiajam T. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, po ko kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pradėjo spardyti T. K. kojomis į įvairias kūno vietas, suduodant ne mažiau 20 smūgių, ir apieškoję pastarojo drabužių kišenes, ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C5“, 509 Lt vertės, kartu su Tele-2 „Pildyk“ SIM kortele, 5 Lt vertės ir 2 GB atminties kortele, 21,99 Lt vertės, bei nuo rankos nutraukė sidabrinę apyrankę, 260 Lt vertės, tokiu būdu kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu panaudojo fizinį smurtą, padarydamas T. K. muštines žaizdas kairės akies viršutiniame voke su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairės plaštakos IV-o delnakaulio lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei pagrobė svetimą, T. K. priklausantį 795,99 litų vertės turtą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. N. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2011 metų liepos kažkelintą dieną, buvo prie naktinės parduotuvės „Gaja“, pamatė ateinantį Tomą su panele, pasikvietė jį į kiemą iš parduotuvės pasišnekėti, tarp jų buvo apie ką šnekėtis, kaip sakė (nukentėjusysis) taip ir buvo, niekas nieko nekeičia. Jis neturėjo teisės nei jo mušti, nei ką. Buvo tarp jų iš anksčiau konfliktų, daug žmonių juos pažįsta, pasakytų, kad jie konfliktuoja. Jis sumušė jį už praeities konfliktą. Greitai įsiplieskė, negali pasakyti, kas kam pirmas sudavė, jis sudavė vieną ar kelis smūgius, neprisimena. Kiek jį spardė nežino, sudavė kelis kartus. Galima sakyti, kad jis pagrobė Nokia C5, turbūt jame buvo SIM kortelė, jis nežiūrėjo. Sidabrinę apyrankę jis nuplėšė ir išmetė iš pykčio. Jis jos sau nepasiėmė, išmetė per save. Jis neturėjo tikslo pagrobti telefono ar atimti grandinėlės. Apiplėšė netyčia, nebuvo tikslo jį apiplėšti, viskas įvyko dėl konflikto. Grandinėlę nuplėšė, o telefoną nukentėjusysis jam padavė už skolą. Jis nepamena, ar jis ištraukė telefoną, ar nukentėjusysis jam pats davė telefoną, pasakė, kad pasiimtų.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, A. N. paaiškino, kad nebuvo su juo jokio draugo, jis buvo vienas, buvo jo pažįstamų, kurie stovėjo lauke, gal kažkas stovėjo lauke. Su visu pateiktu civiliniu ieškiniu (1266,49 Lt turtinė žala, 5000 Lt neturtinė žala, 300 Lt bylinėjimosi išlaidos) jis nesutinka, tačiau sutinka atlyginti už grandinėlę 260 litų, už telefoną 590 litų, už GB kortelę 21 litą, už Tele2 Pildyk kortelę 4.50 litus. Jis telefoną pardavė taksistui, tačiau neprisimena kada, už kiek ir kokiam.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. N. parodymai, kuriuose jis tvirtino, kad tiksliai datos nepamena, vakare sutiko Tomą, pavardės nežino. Jis jį buvo su draugais sumušęs, pardavė nekokybiškų narkotikų ir už tai vienas ant vieno susimušė. Telefono kaip pareigūnas ir Tomas teigia jis neėmė, yra liudininkų, kurie tuo metu buvo prie „Gajos“ (b. l. 62). Kitoje apklausoje kaltinamasis paaiškino, kad bemušdamas Tomą nuo dešinės rankos nuplėšė sidabrinę grandinėlę ir numetė už nugaros. Grandinėlę nuplėšė iš pykčio, jos nepagrobė. Tomas paprašė jo nemušti ir pasakė, kad paimtų jo telefoną už skolą. Tomas iš kišenės ištraukė telefoną „Nokia C5“, kurį jis paėmė (b. l. 72). Dar kitoje apklausoje 2011-12-16 A. N. teigė, kad jis iš Tomo kišenės ištraukė jo mobiliojo ryšio telefoną ir pasiėmė sau už skolą (b. l. 81).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. K. parodė, kad 2011 metų liepos mėnesį, datos neatsimena, užėjo į parduotuvę „Gaja“ Lazdynuose. Priėjo prie jo A. N., pasikvietė jį į lauką pasišnekėti, išėjo į lauką, nusivedė jį į šoną, jo draugas sudavė jam į veidą pirmą smūgį, paskui jis nukrito ir jį spardė. A. N. yra jo pažįstamas, konflikto jokio nebuvo, išsikvietė jį ir sumušė. Jis pakvietė jį vienas, jo draugą žino tik iš matymo. Žino, kad jis irgi Lazdynuose gyvena. Pirmas smūgis buvo į veidą, vieną kartą sudavė iš rankos, parkrito, tada daug kartų iš kojų spardė, gal dvidešimt kartų. Jis neteko telefono Nokia C5, prie jo buvo kortelė Tele2 Pildyk, jos vertė 5 Lt., telefono vertė 700 Lt. GB atminties kortelės vertės nežino, ji buvo kartu su telefonu, gal 30 Lt. Grandinėlė svėrė 43 arba 34 gramus, jos vertė 200 Lt. N. paėmė iš kišenės telefoną. Kai atsistojo, prie savęs rado tik kepurę, vaikinai buvo nuėję į šalį. Liudytoja Simona priėjo prie jo ir padėjo jam pareiti namo. Paskui vyko į ligoninę. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus patikslino, kad N. sudavė pirmą smūgį į veidą. Jie išėjo į kiemą, kai priėjo jo draugas, prispaudė jį prie sienos ir trinktelėjo jam. Iš karto po smūgio nugriuvo ant žemės. Telefonas buvo šortų dešinėje kišenėje, jį ištraukė N.. Jis dengėsi veidą, nelabai matė kas ištraukė iš kišenės telefoną. Jis patikslino civilinį ieškinį, nes apsiriko dėl grandinėlės kainos, grandinėlės kaina yra 731 Lt. Grandinėlės kainą nustatė apklausęs vieną juvelyrą, kuris pasakė, kad gramas sidabro kainuoja 16 litų. Neturtinė žala yra 5000 Lt, nes teko daug išleisti vaistams. Gydėsi du mėnesius, prarado darbą, jis buvo šlifuotojas, darė medinius langus, gaudavo 1500-2500 Lt atlyginimą.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. M. parodė, kad su Narkevičiumi nėra susijusi, o nukentėjusysis yra jos draugės vaikinas. Jie nuėjo kartu su Tomu į IKI, jam reikėjo į bankomatą, tada nuėjo prie parduotuvės „Gaja“, prie Tomo priėjo kažkoks vaikinas, Tomo ilgai nebuvo, pamatė, kad du vaikinai jį nusivedę į šalį, vienas prie jos priėjęs pradėjo šnekėti su ja pamatė, kad kiti Tomą muša. Iš viso buvo trys vaikinai, du jį mušė, o vienas buvo prie jos priėjęs, ją kalbino. Žino, kad Tomas buvo prie žemės prisėdęs, labai nesimatė, nes buvo tamsu, bet jai atrodo, kad mušė su kumščiais. Kai Tomą mušė, jis buvo atsisėdęs ant žemės. Kai sumušė Tomą, jie nuėjo, o tas, kuris buvo prie jos priėjęs, jai pasakė, kad muša dėl to, kad Tomas daug vaikinų įskundė. Tomas skundėsi, kad neteko grandinėlės ir telefono, bet ji nematė, kaip neteko. Po įvykio ėjo pas Tomą į namus. Tomas vos paėjo, sumušimai buvo ant veido. Smūgių buvo daug, galėjo būti 20 smūgių, kai ji išėjo iš parduotuvės, jie jį jau mušė. Ji nematė, kad spardė kojom, su rankom tikrai jį mušė. Galėjo nematyti, kad spardė, nes buvo tamsu.

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistės dr. J. G.-D. specialisto išvadoje Nr. G2068/11(01) konstatuota, kad T. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairės plaštakos IV-o delnakaulio lūžis. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-07-03). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 punktas). Sužalojimai būdingi smūgių sudavimams (3 punktas) (b. l. 19-21).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios Policijos įvykių registracijos suvestinės matyti, jog Vilniaus GMPUL med. slaugytoja pranešė, kad 2011-07-03 į ligoninę apie 14.26 val. kreipėsi T. K. (b. l. 7).

Iš 2011-07-03 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vietą, esanti Erfurto g. 1, Vilniuje (b. l. 8-10).

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų 2011-07-03 protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. K. iš jam pateiktų nuotraukų albumo atpažino T. N. (b. l. 15-16).

Iš 2011-09-09 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. K. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Nokia C5-00”, kurio IMEI 354330044357401 garantijos knygutę (b.l. 33-34).

Iš 2011 m. gruodžio 14 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas T. V. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia C5 IMEI 354330044357401 (b. l. 53), Iš 2011-12-19 apžiūros protokolo matyti, kad telefonas „Nokia C5-00”, kuris pagal daiktų pateikimo protokolą paimtas iš liudytojo yra apžiūrėtas ir nufotografuotas (b. l. 54-56). Pastarasis telefonas perduotas T. K. (b. l. 57).

Iš 2011 m. lapkričio 14 d. Akistatos protokolo matyti, kad buvo suvesti į akistatą A. N. ir T. K.. T. K. papasakojus kas nutiko įvykio dieną 2011-07-03, A. N. su jo parodymais sutiko iš dalies. Jis parodė, kad priėjo prie Tomo su kažkokiu vaikinu, bet jo jis nepažįsta ir susipažino tą vakarą prie parduotuvės. Tarp jo ir Tomo kilo konfliktas, bet neatsimena dėl ko, nes buvo girtas. T. K. nesutiko su A. N. parodymais, kad tarp jų kilo konfliktas (jokių konfliktų nebuvo, Audrius iš karto pradėjo jį mušti) (b. l. 78-79).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo 326, 05 Lt sumai už nukentėjusiojo gydymą (b. l. 24-28).

Iš T. K. 2011-07-03 pareiškimo matyti, kad nusikaltimu padaryta turtinė 995 lt žala (b. l. 13). Teisminio nagrinėjimo metu 2012 m. sausio 30 d. nukentėjusysis pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. N. priteisti 1266,49 turtinei žalai atlyginti, 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, 300 litų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

A. N. teisminio nagrinėjimo metu tik iš dalies pripažįsta savo kaltę, t. y. pripažino faktines aplinkybes, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius (neigia turėjęs tikslą pagrobti turtą ir neigė, jog veikė bendrininkų grupėje), tačiau teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. N. įvykdė plėšimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nuoseklius nukentėjusiojo T. K., liudytojos S. M. parodymus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.

Vertindamas kaltinamojo parodymus, kad jis mušė T. K. vienas, be draugų pagalbos ir neturėjo jokio tikslo ką nors pagrobti iš nukentėjusiojo, teismas pažymi, jog kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs. Kaltinamasis A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš Tomo kišenės ištraukė jo mobiliojo ryšio telefoną ir pasiėmė sau už skolą (b. l. 81). Kitoje apklausoje parodė, kad Tomas iš kišenės ištraukė telefoną „Nokia C5“ ir pasakė, kad paimtų jo telefoną už skolą, kurį jis paėmė (b. l. 72). Pastebėtina, kad 2011 m. lapkričio 14 d. akistatos su nukentėjusiuoju metu parodė, kad priėjo prie Tomo su kažkokiu vaikinu, bet jo jis nepažįsta, su juo susipažino tą vakarą prie parduotuvės. Teismas vertina jo parodymus kaip siekį sumažinti sau atsakomybę ir padėti draugui, kuris buvo kartu su juo išvengti atsakomybės.

Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis su nenustatytu asmeniu, reikalaudami svetimo turto, prieš nukentėjusįjį tiesiogiai vartojo fizinį smurtą, kaltinamasis A. N. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pasikvietę T. K. iš parduotuvės į lauką priėjo prie nukentėjusiojo ir šį pradėjo mušti. Tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo A. N. parodymais taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduota į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 20 smūgių ir paimti jo daiktai (mobilus telefonas, sidabrinė grandinėlė, Tele2 SIM kortelė, 2 GB atminties kortelė). A. N., kartu su nenustatyto asmens, veiksmais nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis. Plėšimo kvalifikavimui neturi reikšmės tai, ar nukentėjusysis pavartoto smurto pasėkoje turtą atiduoda pats, ar turtą paima pats kaltininkas, ar kaltininkas užvaldo tik dalį, o ne visą realiai užvaldyti įmanomą turtą. Visais šiais atvejais veika laikoma plėšimu. Nors kaltinamasis A. N. teigia tyčios pagrobti svetimą turtą neturėjęs, tačiau nustatyti anksčiau išvardyti objektyvūs jo veiksmai, kurių pasėkoje svetimas turtas buvo užvaldytas, bei pagrobtų daiktų - telefono pardavimas po įvykio rodo, kad jis suprato savo veikos ir jos sukeltų padarinių pavojingumą ir taip veikti norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiojo turtą. A. N. įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, nes užvaldė svetimą, t.y. T. K. priklausantį turtą ir įgijo galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir juo disponuoti.

Teismas patikslina kaltinamajam A. N. inkriminuotame kaltinime plėšimo metu pagrobtų daiktų vertę – kadangi kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu T. K. pristatė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, iš kurios matyti, kad T. K. už telefoną mokėjo ne 700 Lt, o 509 Lt. taipogi iš interneto svetainės - tinklalapio „Kilobaitas“ matyti, kad 2 GB atminties kortelės kaina 21,99 Lt., atitinkamai tikslintintina ir galutinė pagrobto svetimo turto vertė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog baudžiamoji atsakomybė už plėšimą iškyla nepaisant pagrobto turto vertės.

Teisminio nagrinėjimo metu pagal nukentėjusiojo T. K. ir liudytojos S. M. parodymus nustatyta, jog A. N. jam inkriminuotą veiką įvykdė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tačiau bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nenustatyta, jog kaltinamasis A. N. veikė bendrininkų grupėje, kadangi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (LR BK 24 str. 1 d.). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame LR BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta LR BK 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnyje. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju, atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apskritai nėra duomenų apie A. N. bendrininką – ikiteisminio tyrimo nenustatytą asmenį. Todėl nėra realių galimybių išsiaiškinti šio asmens – subjekto požymius, jo kaltės turinį ir t. t. Byloje nėra neginčijamai įrodyta, kad A. N. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Taigi iš kaltinimo teismas šalina nuostatą, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. K. kaltinamajam teismo posėdžio metu patikslino anksčiau pateiktą civilinį ieškinį (b. l. 13) ir pareikė 1266, 49 Lt civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui, 5 000 Lt civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui, 300 Lt bylinėjimosi išlaidoms padengti. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu iš esmės sutiko atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, jis prieštaravo tik dėl ieškinio sumos. Byloje nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajam neatlyginta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 str. 1 d., turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau atlyginama turi būti tik realiai padaryta žala. Visiško nuostolių atlyginimo principas draudžia nesąžiningai pelnytis iš padarytos žalos. Spręsdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Teismo nuomone, įvertinus tai, jog telefono įsigijimo kaina yra 509 Lt. (tai rodo kartu su patikslintu ieškiniu pateikti dokumentai), o jis nukentėjusiajam nors ir blogesnės būklės yra grąžintas, šioje dalyje turtinės žalos padarymas atmestinas. Taip pat atsižvelgiant į teisme duotus nukentėjusiojo parodymus, jog grandinėlė svėrė 34 ar 43 gramus atsakyti negali, nes nežino, teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu (abejones vertina kaltinamojo naudai) ir mano tikslinga atlyginti ikiteisminio tyrimo metu nurodytą 260 litų sumą už plėšimo metu prarastą sidabrinę grandinėlę. Taigi pateiktas 1266, 49Lt civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimui yra tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 286,99 Lt (260 litų sidabrinė grandinėlė, 2GB atminties kortelė 21,99 Lt vertės, SIM kortelė 5 Lt vertės), nes toks jo dydis realus padarytai žalai.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą 326, 05 Lt sumai yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais (b. l. 24-26), todėl tenkintinas pilnai.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. N. panaudodamas fizinį smurtą ir grasinimus apiplėšė nukentėjusįjį T. K.. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Plėšimo metu nukentėjusysis T. K. buvo sužalotas. Padarytas sužalojimas pasireiškė tuo, kad T. K. padaryta muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairės plaštakos IV-o delnakaulio lūžis tai nustatyta byloje jau aptarta specialisto išvada Nr. G2068/11(01). Neginčytina, kad nukentėjusysis nuo užpuolikų veiksmų patyrė ne tik nustatytą fizinį sužalojimą, bet ir išgąstį, emocinį sukrėtimą. Tai be abejonės susilpnino nukentėjusiojo saugumo jausmą. Taigi šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nukentėjusiojo sveikatai sukelti padariniai yra nežymūs, neturintys ilgalaikio poveikio. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam reikalingas tolesnis gydymas. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, yra linkęs nusikalsti (anksčiau 7 kartus teistas), nedirbantis. Šios aplinkybės kaltinamojo turtinę padėtį leidžia įvertinti kaip mažai palankią, kaltinamojo nėra pagrindo laikyti pasiturinčiu asmeniu. Atsižvelgdamas į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas konstatuoja, kad pareikštas 5 000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas. Teismas laiko, kad civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam T. K. priteistinas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys (nukentėjusieji, civiliniai ieškovai) turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo prašymas atlyginti jam 300 Lt. dydžio “bylinėjimosi išlaidas” yra pagrįstas rašytiniais įrodymais – Pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 576743 bei advokato orderiu serija LAT Nr. 945126, kuriame nurodoma, kad T. K. vardu pavedama advokatei A. G. atlikti procesinius veiksmus, numatytus LR BPK 50 straipsnyje – susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir parengti civilinį ieškinį, todėl tenkintinas pilnai.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę A. N., teismas vertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes bei atsižvelgia į BK 54 str., 56 str. nuostatas. A. N. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, praeityje yra teistas (b. l. 110-111). Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 d. šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas. Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos matyti, kad A. N. nuo 2006-12-07 įrašytas į priežiūros grupę. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, (b.l. 99). Specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-629 nurodyta, kad A. N. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 104)

Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. A. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis A. N. LR BPK 140 str. tvarka sulaikytas nuo 2011 m. liepos 27 d. 3 val. 40 min iki 2011 liepos 28 d. 13 val. 20 min. (b.l. 66-67). 2011 m. liepos 28 d. priimtas nutarimas skirti A. N. kardomąją priemonę periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 82).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas 7 kartus, vartoja narkotines medžiagas), kaltinamojo sveikatos būklę (teismas neturi duomenų, kad jis būtų silpnos sveikatos), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. N. paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – jis faktines nusikalstamos veikos aplinkybes pripažino, savo veiksmus pripažįsta kaip netinkamus, smerktinus, teigia norintis atlyginti realią padarytą žalą, nukentėjusiojo atsiprašė, todėl kaltinamajam skirtina didesnė už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos minimumą, bet mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. liepos 27 d. iki 2011 liepos 28 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti kardomąją priemonę - periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nukentėjusiojo T. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti nukentėjusiajam iš kaltinamojo A. N. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimui, 286,99 litų turtinės žalos atlyginimui, 300 litų turėtas išlaidas advokatui apmokėti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo A. N. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 326,05 litus turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 2 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.