Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovui A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 31 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. buvo apdrausta automobilio „Scania R 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė; taip pat 2022 m. spalio 11 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d. buvo apdrausta automobilio „Scania R 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo Sutartyse šalys susitarė dėl draudimo įmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos (Draudimo sutarčių 1.5.1 – 1.5.2 punktai). Pagal Sutarties1 nuostatas atsakovė 150,00 Eur dydžio draudimo įmoką turėjo sumokėti iki 2022 m. balandžio 1 d. Draudimo įmoka pagal šią draudimo sutartį buvo sumokėta 2022 m. gegužės 19 d. Pagal Sutarties2 nuostatas atsakovė 165,00 Eur dydžio draudimo įmoką turėjo sumokėti iki 2022 m. spalio 11 d. Draudimo įmoka pagal šią draudimo sutartį buvo sumokėta 2022 m. lapkričio 25 d. Byloje nėra ginčo dėl atsakovės netinkamai įvykdytų draudimo sutartyse numatytų pareigų, atsakovės atstovas patvirtino, kad draudimo įmokos buvo sumokėtos, tačiau pavėluotai. Atsakovės draustos transporto priemonės „Scania R 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Scania R 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į du eismo įvykius: 2022 m. balandžio 25 d. Norvegijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas degalinės stogas, 2022 m. lapkričio 10 d. Latvijoje kilo eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už eismo įvykius atsakingi atsakovės draustų transporto priemonių valdytojai, todėl ieškovė kompensavo: 3 126,88 Eur už degalinės stogo remontą; 3 382,52 Eur už transporto priemonei „BMW“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, iš viso – 6 509,40 Eur. 3 126,88 Eur išmoka sumokėta 2022 m. rugsėjo 12 d. (AB SEB banko pavedimas, mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 382,520 Eur išmoka įskaityta ieškovei kaip nukentėjusio asmens skola. 2023 m. sausio 31 d. ir 2023 m. vasario 9 d. atsakovei pateiktos pretenzijos dėl išmokų kompensavimo, tačiau atsakovė jų neatlygino. Paskaičiuotų draudimo išmokų dydžio atsakovė neginčija, tačiau nurodo, jog ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginti eismo įvykių metu padarytos žalos, kadangi ji priėmė pavėluotai sumokėtas draudimo įmokas ir jokių pretenzijų nereiškė. Taigi byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės grąžinti dėl eismo įvykiais padarytos žalos išmokėtas sumas.

5. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, jeigu draudimo sutartis yra galiojanti. Ar sudaryta sutartis galioja, sprendžiama pagal tai, ar ji nėra niekinė, nuginčyta arba nutraukta. Draudiko teisė reikalauti grąžinti išmokėtas sumas pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį atsiranda, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį. Taigi, TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisinė kompensuojamojo pobūdžio sankcija, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui.

6. Teismų praktikoje nurodoma, kad draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo klausimus taip pat reglamentuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, pakartojanti draudiko teisę reikalauti grąžinti draudimo išmoką, taip pat kitos šią teisę detalizuojančios nuostatos. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Šioje nuostatoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą, todėl ji yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant grąžinamos sumos dydį, sąrašas. Įstatyme nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

7. Teismas sprendžia, kad ieškovė, būdama draudiku, sąžiningai ir tinkamai vykdė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ir garantavo dėl šiuo draudimu apdraustų transporto priemonių poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma. Byloje nustatyta, kad prisiimdama draudimo sutarties pareigas, ieškovė priėmė atsakovės pavėluotai sumokėtas draudimo įmokas. Atsakovės pavėluotai sumokėtų draudimo įmokų priėmimas neriboja ieškovės teisės reikalauti draudimo išmokų grąžinimo TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nustatyta tvarka ir ieškovė nėra saistoma pareigos nepriimti ar grąžinti draudėjo pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos dalį, nes iki tol draudimo teisiniai santykiai tarp šalių nebuvo nutrūkę. Draudėjui nemokant draudimo įmokų, draudimo sutartis išlieka galiojanti, jai ir toliau yra teikiamos vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugos, tačiau šiuo atveju, vykdant nenutrauktas draudimo sutartis, draudikui (ieškovei) išliko teisė reikalauti iš atsakovės draudimo įmokų ir kartu išmokų gražinimo. TPVCAPDĮ įstatymo 11 straipsnio 7 dalies teisinis reglamentavimas leidžia išvengti draudiko interesų pažeidimo ir išieškoti iš draudėjo trečiajam asmeniui išmokėtas išmokas, kurios buvo išmokėtos dėl apdraustojo asmens (draudėjo) padarytos žalos. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai dėl ieškovės teisės reikalauti išmokėtų draudimo išmokų yra nepagrįsti, kadangi nėra teisinio pagrindo atmesti ieškinio reikalavimus remiantis vien tuo, kad pavėluotai sumokėta draudimo įmoka buvo priimta ir įskaityta.

8. Teismas atsakovės argumentus, kad ieškovė dėl nesumokėtų draudimo įmokų nesiėmė jokių veiksmų ir nepasinaudojo teise vienašališkai nutraukti draudimo sutartis, todėl prarado teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti sumokėtas išmokas, vertina kaip nepagrįstus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po draudimo sutarčių sudarymo, ieškovė 2022 m. balandžio 16 d. bei 2022 m. spalio 26 d. siuntė atsakovei pranešimus apie vėlavimą atlikti įmokas, kuriuose aiškiai išdėstytos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytos įmokų nesumokėjimo pasekmės. Nors įmokos sumokėtos pavėluotai, tačiau ieškovė jas priėmė, įskaitė, tai reiškia, kad draudimo sutartys ir toliau liko galioti. Vadovaujantis 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintomis Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų (toliau – sąlygos) 29 punktu, jei draudėjas draudimo įmokos nesumoka ilgiau negu 1 mėnesį nuo šių sąlygų 27 punkte nustatyto pranešimo gavimo, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Teismo vertinimu TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalies prasme, draudikas turi teisę, bet ne pareigą savo iniciatyva nutraukti draudimo sutartį, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nesant imperatyvios pareigos draudikui kitos šalies netinkamai vykdomą draudimo sutartį nutraukti ar taikyti kitas sutarčių nevykdymo pasekmes, ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti ar nesąžiningi kitos draudimo sutarties šalies atžvilgiu.

9. Ginčo dėl sudarytų bei įsigaliojusių draudimo sutarčių, dėl nustatytos draudimo įmokos bei prašomos priteisti sumos (žalos) dydžio iš esmės nėra. Teismo vertinimu, nurodytos turtinės žalos dydis pagal byloje pateiktus įrodymus yra pakankamai pagrįstas ir patvirtina padarytos žalos faktą, pobūdį bei dydį. Iš eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas degalinės stogas deklaracijos matyti, kad ji patvirtinta vairuotojo parašu, patirtos išlaidos stogo remontui apskaičiuotos pagal darbo laiko ir sunaudotų medžiagų kiekius, patirtos žalos dydis pagrįstas PVM sąskaita – faktūra. Įvykis dėl kito automobilio apgadinimo patvirtintas policijos pažyma, eksperto aktais, sąskaitomis dėl automobilio remonto kaštų, kompensacijų ir išlaidų aprašymais bei sąskaitomis už paslaugų teikimą. Objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, jog išlaidos tarpininkams, administravimui yra nepagrįstos ar per didelės, nėra pateikta, todėl nėra pagrindo šias laikyti nepagrįstomis ir nebūtinomis (CPK 178, 185 straipsniai).

10. Taigi teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir patirtos žalos dydis.

11. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje, inter alia, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Taigi, remiantis TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, grąžintinos draudikui sumos dydis nebūtinai turi sutapti su dėl padarytos žalos išmokėtų draudimo sumų dydžiu.

12. Teismo nuomone, sprendžiant dėl grąžintinos sumos dydžio svarbu atsižvelgti į šias aplinkybes: nagrinėjamu atveju draudimo įmokos sumokėjimas vėlavo 24 dienas (pagal Sutartį1) ir 45 dienas (pagal Sutartį2), kas nėra itin trumpas laikotarpis lyginant su draudimo sutarties terminu. Atsakovės nurodytos įmokos nesumokėjimo priežastys, t. y. vyraujanti įmonės praktika visas draudimo sutartis apmokėti mėnesio pabaigoje, nėra pakankamai objektyvi priežastis nesilaikyti sutartinių įsipareigojimų. Iš byloje šalių pateiktų duomenų ir ieškovės atstovo paaiškinimų apie anksčiau sudarytas draudimo sutartis ir draudimo įmokų mokėjimą matyti, kad įmokų vėlavimas buvo gan įprastas. Atsakovės atstovo paaiškinimai apie draudimo įmokų mokėjimą patvirtina, kad atsakovė įmokas mokėdavo vienu metu pagal visas sudarytas draudimo sutartis mėnesio pabaigoje, nepaisant draudimo sutartyse numatytų terminų. Ieškovė šių aplinkybių neneigė, tačiau jos pateikti duomenys apie pranešimus dėl nesumokėtų draudimo įmokų, informacija apie nesumokėtas draudimo įmokas neleidžia konstatuoti, jog ieškovei draudimo įmokų vėlavimas buvo visiškai priimtinas ir tinkamas. Iš byloje ieškovės pateiktų priminimų apie nesumokėtų draudimo įmokų vėlavimą matyti, kad ne anksčiau kaip po 10 dienų vėlavimo būdavo siunčiami pranešimai dėl neatliktų įmokų. Nagrinėjamu atveju, nustatant draudikui grąžintinos sumos dydį, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bylos duomenimis, atsakovė draudimo įmoką pagal sutartis sumokėjo tik po to, kai įvyko eismo įvykiai. Byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia, kad, viena vertus, draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos nustatytu laiku ir taip pažeidė sudarytas draudimo sutartis, kita vertus – draudikas pavėluotai sumokėtas įmokas priėmė. Todėl iš dalies yra sutiktina su atsakove, kad ieškovei nesiunčiant pranešimų dėl sutarčių nutraukimo, ar nesiėmus kitokių papildomų veiksmų, atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad net neatsiskaičius laiku pagal draudimo sutartį, draudimo apsauga galioja įprastai, nesukeliant neigiamų padarinių. Kita vertus, atsakovė taip pat tinkamai nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, kurių tinkamas vykdymas ieškovei svarbus, nes draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų, taip garantuojant draudikų stabilią finansinę būklę, užtikrinančią efektyvią draudimo apsaugos teikimą.

13. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad draudimo išmoka (iš viso 6 509,40 Eur) daug kartų viršija draudimo įmokos dydį (150,00 Eur – 165,00 Eur). Nustatant ieškovei grąžintinos sumos dydį svarbu ir tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, vienam jų (ieškovui) draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, o kitam (atsakovei) – bendrovės pagrindinė veikla yra tarptautinių ir vietinių krovinių gabenimas. Ginčo šalims yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms). Pripažinus, kad draudėjo pareigos nevykdymas sumokėti draudimo įmoką nekeičia draudiko pareigos patirti visus draudiminio įvykio, įvykusio draudimo įmokos nesumokėjimo laikotarpiu, kaštus, būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiavimui, tai neskatintų draudėjo laikytis draudimo sutarties ir apskritai mokėti draudimo įmokas.

14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 50 procentų išmokos grąžinimas ieškovei būtų proporcingas ir adekvatus atsakovės atsakomybės už padarytus draudimo sutarčių pažeidimus rezultatas ir atitiktų šių draudimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą. Remiantis nurodytais motyvais ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 3 254,70 Eur žalos atlyginimą ieškovės naudai.

16. Ieškinį patenkinus iš dalies (tenkinta 50 procentų) spręstina dėl atitinkamai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

17. Ieškovė yra sumokėjusi 146,00 Eur žyminį mokestį, pateikė dokumentus, jog patyrė iš viso 895,40 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų bei sumokėjo 171,52 Eur už vertimo paslaugas. Taigi ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 73,00 Eur žyminio mokesčio, 447,70 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 171,52 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, nes faktinių dokumentų vertimo išlaidų nėra pagrindo sieti su atmestų reikalavimų dalimi, iš viso – 692,22 Eur.

18. Byloje susidarė 14,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 254,70 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 70 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 692,22 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės – akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ , juridinio asmens kodas 110057869, naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14,57 Eur (keturiolikos eurų 57 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.