Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarties, kuria panaikintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juteka“ 2014 m. sausio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 nutarimas „Dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-1367-760/2013 sudarymo“, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-999-538/2014 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus skundą atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Juteka“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.VSDFV Šilalės skyrius ginčija kreditorių susirinkimo nutarimą, nesusipažinęs su civilinės bylos Nr. 2-1367-760/2013 medžiaga, neįvertinęs galimybių priteisti žalos atlyginimą iš R. M., neišsiaiškinęs taikos sutarties sudarymo priežasčių. Apeliantas nusprendė pritarti taikos sutarties sudarymui, nes: 1) bankroto administratoriaus ieškinys pateiktas, praleidus įstatymuose nustatytus senaties terminus; 2) administratorius nuslėpė faktą, kad jis prieš pat bankroto procedūrą buvo UAB „Juteka“ kontrahentas - teikęs teisines paslaugas, nors ir neturėjo teisinio išsilavinimo; 3) administratorius reikalauja priteisti žalos atlyginimą už turtą, kurį yra perėmęs savo žinioje; 4) bylinėjimasis tik padidintų BUAB „Juteka“ išlaidas, kurias tektų padengti kreditoriams, o tai tik dar pablogintų BUAB „Juteka“ finansinę situaciją.Taikos sutarties su R. M. sudarymui nepritarė tik antros eilės kreditorius VSDFV Šilalės skyrius, kuris kreditorių susirinkimo nutarimą apskundė teismui. Bylos nagrinėjimo metu VSDFV Šilalės skyriaus skundą palaikė antros eilės kreditorius VI „Turto bankas“, tačiau pastarasis savo atsiliepime nenurodė konkrečių nepritarimo nutarimui argumentų, motyvų, o tik pritarė VSDFV Šilalės skyriaus nuomonei, kas, anot apelianto, patvirtina, kad VI „Turto bankas“ taip pat nėra įsigilinęs į civilinės bylos Nr. 2-1367-760/2013 medžiagą. VSDFV Šilalės skyriaus skundui pritarė trečios eilės kreditorius UAB „Virginijus ir Ko“ bei BUAB „Juteka“ atstovaujantis bankroto administratorius, nors pastarasis po 2014 m. sausio 6 d. kreditorių nutarimo nerodė jokios iniciatyvos dėl prieštaravimo tokiai kreditorių pozicijai. Kiti BUAB „Juteka“ kreditoriai VSDFV Šilalės skyriaus skundo nepalaikė, pozicijos dėl nesutikimo su skundžiamu nutarimu neišreiškė, kas, apelianto nuomone, įrodo, kad neprieštarauja taikos sutarties su R. M. sudarymui. Be to, taikos sutarčiai neprieštaravo visi kiti trečios eilės kreditoriai.Kreditorius J. G., turėdamas apie 81,2 proc. visų BUAB „Juteka“ patvirtintų kreditorinių reikalavimų, atstovauja kreditorių daugumą.Teismas skundžiamoje nutartyje remiasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau neįvertino aplinkybių, kurios įrodo nutarimo teisėtumą: 1) bylinėjimasis su buvusiu direktoriumi R. M. yra neperspektyvus ir neturintis jokios ekonominės naudos jos kreditoriams iš teisinės pusės; 2) bylinėjimasis užtruks, o atsižvelgiant į galimas apeliacinę ir kasacinę instancijas, yra finansiškai nenaudingas BUAB „Juteka“ kreditoriams, kadangi už visą bylinėjimosi laikotarpį teks mokėti už einamąsias paslaugas ir išlaidas, bylinėjimosi laikotarpiu įmonė negalės būti išregistruojama; 3) atsakovas R. M. patiria atstovavimo išlaidas, o tai reiškia, kad ieškinio atmetimo atveju šios išlaidos bus priteistos iš BUAB „Juteka“; 4) bylinėjimosi metu patirtos išlaidos bus išieškomos iš kreditorių reikalavimams patenkinti skirtų sumų, o atsakovas R. M. įstos į įmonės kreditorių sąrašą, tokiu būdu tik pablogindamas įmonės finansinę būklę; 5) pagal taikos sutartį BUAB „Juteka“ gaus 4000,00 Lt, kurie bus panaudoti įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimui, o R. M. atsisakys visų išlaidų, sumokėtų savo advokatui, kompensavimo.

Dėl taikos sutarties su buvusiu UAB „Juteka“ vadovu sudarymo balsavo tos pačios įmonės vienintelis akcininkas, o taikos sutartį nuspręsta sudaryti pagal buvusio įmonės vadovo pasiūlytas sąlygas – t. y. finansinį reikalavimą buvusio įmonės vadovo atžvilgiu sumažinant daugiau nei 20 kartų, tai atliekant kitų įmonės kreditorių, tarp jų ir VSDFV Šilalės skyriaus, sąskaita.Kreditorių susirinkime priimtas nutarimas turi atitikti ne vien formalius įstatymo reikalavimus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.Bankroto bylos tikslas - maksimaliai patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus. Įvertinus taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-1367-760/2013 sąlygas bei bankroto administratoriaus pateiktą informaciją apie BUAB „Juteka“ bankroto proceso metu gautų piniginių lėšų apimtis, yra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamu kreditorių nutarimu patvirtintos taikos sutarties pagrindu gautų 4 000 Lt pakaktų tik bankroto bylos administravimo išlaidoms iš dalies padengti, o bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai liktų iš esmės visiškai nepatenkinti. Apskųstu kreditorių susirinkimo nutarimu būtų pažeista BUAB „Juteka“ kreditorių teisė bei teisėti lūkesčiai patenkinti bent dalį finansinio reikalavimo, o kadangi kreditorių susirinkimo nutarimas faktiškai buvo priimtas BUAB „Juteka“ vienintelio akcininko sprendimu, toks nutarimas taip pat prieštarauja protingumo bei teisingumo principams.VSDFV Šilalės skyrius skundą padavė, atsižvelgęs į BUAB „Juteka“ bankroto administratoriaus pateiktą informaciją apie ieškinio pareiškimo aplinkybes bei pagrindus. Ieškinio civilinėje byloje Nr.2-1367-760/2013 pagrįstumo klausimas nėra šios bylos dalykas, Klaipėdos apygardos teismo nutarties pagrįstumo klausimas spręstinas atsižvelgiant į skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo aplinkybes, siūlomas taikos sutarties sąlygas bei kreditorių tenkinimo perspektyvas vienu ar kitu atveju.Skundžiamu nutarimu buvo visiškai eliminuota VSDFV Šilalės skyriaus galimybė patenkinti bent dalį finansinio reikalavimo. Pažymi, kad VSDFV Šilalės skyriaus pozicijai pritarė VĮ „Turto bankas“, BUAB „Juteka“, atstovaujama bankroto administratoriaus. Aplinkybė, jog kiti įmonės kreditoriai nepasinaudojo teise ginti savo interesus bankroto byloje, nėra ir negali būti pagrindu besąlygiškai konstatuoti, kad skundžiamas kreditorių nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog nutarimas atitiko daugumos BUAB „Juteka“ interesus. Vienintelio BUAB „Juteka“ akcininko valia priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr.2-1367-760/2013 kreditoriams eliminuoja bet kokias galimybes patenkinti bent dalį kreditorinių reikalavimų. Bankroto administratorius privalo atstovauti ne daugumos kreditorių, o visų kreditorių valią.

Priešingai nei teigia apeliantas, už skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą balsavo tik vienas kreditorius – t. y. apeliantas, kuris yra vienintelis UAB „Juteka“ akcininkas, juridinio asmens organo narys. J. G. neįsiklausė į visų bankrutuojančios UAB „Juteka“ kreditorių išreikštą nuomonę, nesigilino, kokią žalą įmonei padarytų tokios taikos sutarties sudarymas, pirmos ir antros eilės kreditoriams, nesiaiškino kokia žala padaryta įmonei, nesiderėjo dėl taikos sutarties sąlygų. Apeliantas balsavo gindamas administracijos vadovo interesus. Skundžiamas nutarimas neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Neatitinka tikrovės ir niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai, kad administratoriaus ieškinys pareikštas, praleidus senaties terminus, kad administratorius teikia teisines paslaugas, reikalauja priteisti žalos atlyginimą už turtą, kurį turi perėmęs savo žinioje, bylinėjimosi išlaidos pablogintų BUAB „Juteka“ finansinę padėtį. Pažymi, kad administratoriaus pareikšto ieškinio įrodymai šiuo atveju nenagrinėtini. Neteisingas apelianto teiginys, kad kreditoriai su ieškiniu nėra susipažinę. BUAB „Juteka“ kreditoriai nuo pat bankroto bylos pradžios aktyviai dalyvauja ieškinio formavime ir žino visus ieškinio teisinius pagrindus, įrodymus.Nepagrįsti teiginiai, kad susirinkimo nutarimo neskundė administratorius ir kiti kreditoriai, todėl laikoma, kad jie pritarė susirinkimo nutarimui. Priešingai nei teigia apeliantas, tiek administratorius, tiek kiti kreditoriai žinojo apie kreditoriaus VSDFV Šilalės skyriaus pateiktą skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, teikė atsiliepimus ir pritarė VSDFV Šilalės skyriaus skundo motyvams. Nei vienas kreditorius nepritarė J. G. pozicijai.Patvirtinus taikos sutartį, kreditorių reikalavimai liktų visiškai nepatenkinti ir būtų pažeisti teisėti kitų kreditorių lūkesčiai, be to, tai neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas bankrutavusios UAB „Juteka“ kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties su R. M. sudarymo civilinėje byloje Nr. 2-1367-760/2013, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21-24 straipsnių nuostatas, kreditorių susirinkimas – aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su bankrutuojančios įmonės veikla susijusiais klausimais, tarp jų – dėl taikos sutarčių sudarymo. Šiam susirinkimui draudžiama priimti sprendimus, prieštaraujančius imperatyvioms ĮBĮ bei kitų teisės aktų nuostatoms, o kreditorius ar bankroto administratorius, manantis, jog susirinkimo sprendimas pažeidžia minėtus reikalavimus, jį gali skųsti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011).

Tiek ĮBĮ normų nuostatos, tiek aktualios teismų praktikos išaiškinimai suponuoja išvadą, kad kreditorių teisė spręsti įmonės reikalus yra jų autonomijos principo išraiška. Teismo atliekama kreditorių susirinkimų sprendimų kontrolė yra ribota, nevertinant jų ekonominio tikslingumo. Taigi sprendimai gali būti panaikinami tik nustačius priėmimo procedūrų, o taip pat akivaizdų imperatyvių teisės normų pažeidimą, ar nesąžiningą naudojimąsi balsų daugumos turėjimu, prieštaravimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-334/2014).

Kaip matyti iš BUAB „Juteka“ 2014 m. sausio 6 d. protokolo Nr. 4 turinio, 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-1367-760/2013 sudarymo“, dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. 2-1367-760/2013 balsavo tik T. U., atstovaujantis UAB „iClaim“, kuri pagal įgaliojimą atstovauja J. G. (šis kreditorius turi 649 500 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą), prieš – AB „Turto bankas“ ir VSDFV Šilalės skyrius, kurių kreditoriniai reikalavimai sudaro iš viso 122 726,05 Lt, susilaikiusiųjų nebuvo (84 b. l.). Bendra kreditorinių reikalavimų suma – 799 864,85 Lt. Taigi, ginčijamas nutarimas buvo priimtas balsų dauguma, duomenų, kad buvo pažeistos priėmimo procedūros byloje nėra, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog šis nutarimas buvo priimtas laikantis ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. Tačiau yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamą nutarimą, kuriam pritarė tik vienas kreditorius, yra pagrindas pripažinti neatitinkančiu protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog tai, kad susirinkimo nutarimo atskirai neapskundė bankroto administratorius ir kiti kreditoriai, įrodo, jog jie šiam nutarimui pritarė. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Virginijus Ko“, AB „Turto bankas“ ir bankroto administratorius pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pritarė VSDFV Šilalės skyriaus pateiktam skundui, o duomenų, kad kuris nors kreditorius būtų pritaręs J. G. pozicijai, byloje nėra. Be to, kaip pagrįstai nurodė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius savo atsiliepime į atskirąjį skundą, aplinkybė, jog kiti įmonės kreditoriai nepasinaudojo teise ginti savo interesus bankroto byloje, nėra ir negali būti pagrindu besąlygiškai konstatuoti, kad skundžiamas kreditorių nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, esminę reikšmę turi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų laikymosi aspektai bei patikrinimas, ar nebuvo pažeistos ĮBĮ nustatytos bankrutavusios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisės ir teisėti interesai. Bankroto administratorius, reikšdamas ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, dalyviams, valdymo organams (CK 2.50 str. 3 d., 2.87 str., ABĮ 37 str.), gina tiek šios įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės interesus. Nuo to didele dalimi priklauso galimybė kreditoriams sulaukti visiško ar dalinio savo finansinių reikalavimų patenkinimo. Tuo tarpu sudarant taikos sutartį civilinė byla yra užbaigiama ir ieškovas bankrutuojanti bendrovė gauna tik tokią dalį ieškinio patenkinimo, kiek sutarta taikos sutartimi (CPK 293 str. 5 p.) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-334/2014).

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad Milutį atstovaujantis advokatas A. G. civilinėje byloje Nr. 2-1367-760/2013 siūlė sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis: „1. R. M. sutinka sumokėti 4 000 Lt piniginę sumą, ją sumokant per 2 kalendorinius mėnesius nuo taikos sutarties pasirašymo dienos; 2) R. M., pasirašęs taikos sutartį, atsisako reikalavimų dėl patirtų ir būsimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 3) BUAB „Juteka“ sutinka su 1 punkte nurodyta suma ir atsisako visų kitų ieškinio reikalavimų“ (85 b. l.).

Civilinėje byloje Nr. 2-1367-760/2013 pareikštu ieškiniu BUAB „Juteka“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, prašė teismo iš atsakovo R. M. priteisti 93 569,44 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (46-49 b. l.). Vadinasi, sudarius taikos sutartį, būtų atsisakyta beveik 96 proc. piniginio reikalavimo, pareikšto atsakovui R. M., tokiu būdu iš anksto (dar nežinant galutinio rezultato civilinėje byloje) užkertant kelią galimam didesniam kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui.

Taigi, aplinkybės, kad nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo buvo priimtas iš esmės vieno kreditoriaus, kuris yra UAB „Juteka“ akcininkas, kad taikos sutartis sudaryta tik buvusio bendrovės vadovo naudai, taikos sutartimi bankrutavusi įmonė praranda galimybę gauti papildomų lėšų, suteikia pagrindą spręsti, jog skundžiamas nutarimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei tokios, kaip ginčijamos taikos sutarties sąlygos yra nenaudingos tiek kitiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, tiek pačiai bankrutavusiai įmonei (CPK 185 str.).

Nors ginčo nutarimas buvo priimtas formaliai nepažeidžiant ĮBĮ reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tai nesudaro pagrindo ginčijamą nutarimą laikyti teisėtu ir atitinkančiu daugumos BUAB „Juteka“ kreditorių interesus, kadangi ginčijamam nutarimui pritarė tik vienas kreditorius, be to, nutarimas priimtas pažeidžiant smulkių kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės teises ir jų teisėtus interesus.

Dėl apelianto nurodytų aplinkybių, kurie nulėmė jo apsisprendimą pritarti taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje Nr. 2-1367-760/2013, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-1367-760/2013 (ne)pagrįstumo klausimas nėra šios bylos, kurioje sprendžiamas kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimas, nagrinėjimo dalykas.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį nepakeistą.