Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1419-167/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
1-1419-167/2013
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00556-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1419-167/2013Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00556-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.8.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas, susipažinęs su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: 2013 m. liepos 4 d. apie 9 val. 30 min., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto su mama D. G. metu, sudavė nukentėjusiajai D. G. ne mažiau tris kartus delnu į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, A. G. smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: 2013 m. rugpjūčio 31 d. apie 7 val. 45 min., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto su savo artimu giminaičiu – mama D. G. metu, keturis kartus spyrė nukentėjusiajai D. G. į dešinę koją, du kartus kumščiu sudavė į galvą, sugriebęs už dešiniosios rankos ją suspaudė, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kraujosruvą dešinėje šlaunyje, nubrozdinimus dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje ir sukeldamas nukentėjusiajai D. G. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. liepos 4 d. jis buvo namuose, kur gyvena kartu su savo mama. Jis pas draugus per naktį girtavo, todėl buvo girtas ir neišsimiegojęs. Tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis sudavė tris kartus delnu mamai per veidą. Taip pasielgė, nes buvo girtas. Labai gailisi padaręs nusikaltimą. Jis atsiprašė mamos ir su ja susitaikė. 2013 m. rugpjūčio 30 d. jis buvo pas savo draugus, gyvenančius Šiaulių mieste. Su jais vartojo alkoholinius gėrimus. Į namus grįžo 2013 m. rugpjūčio 31 d. apie 8 valandą. Mama buvo namuose. Tarp jų kilo konfliktas. Kodėl jie susipyko neprisimena, nes buvo girtas. Jis tik atsimena, kad paėmęs nuo virtuvėje ant stalo buvusį stiklainį, jį metė į virtuvės duris. Stiklainis sudužo. Kodėl taip pasielgė nežino. Galėjo būti, kad mušė mamą, nes buvo supykęs ant mamos. (22, 66-67, 71-72 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. G. parodė, kad ji gyvena kartu su savo sūnumi A. G.. 2013 m. liepos 4 d. apie 9 val. 30 min. tarp jos ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sūnus jai tris kartus ranka trenkė per veidą. Sūnus taip pasielgė ne pirmą kartą. Papildomoje apklausoje nurodė, kad sūnus buvo grįžęs girtas, jie konfliktavo, susipyko. Ji supyko, kad sūnus girtas, liepė ieškoti darbo. Tada jai sūnus ir sudavė delnu į dešinę veido pusę ir tai jai sukėlė fizinį skausmą. 2013-08-31 apie 8 val. buvo namuose. Miegodama virtuvėje išgirdo triukšmą. Atėjusi į virtuvę pamatė savo sūnų. Jis buvo girtas. Ji sūnaus paklausė kas nutiko. Jis nieko nesakęs paėmė stiklainį su kopūstu mišraine ir metė į duris. Stiklainis sudužo. Po to jis paėmė nuo stalo lėkštes ir jas metė į grindis. Ji jam pasakė, kad nustotų taip elgtis. Tada sūnus rankomis jai trenkė į galvą. Ji dengėsi rankomis galvą, todėl visi smūgiai pataikė į rankas. Tuo pačiu metu jis kojomis tris kartus spyrė į dešinę koją. Ji bėgo į savo kambarį ir iškvietė policiją, o sūnus tuo metu pabėgo iš namų. Papildomų apklausų metu ji nurodė, kad kilus konfliktui tarp jos ir sūnaus, jis jai tris kartus spyrė į dešinę koją. Jis pataikė į blauzdos priekinę dalį. Gindamasi ji sūnų pastūmė. Sūnus dar labiau įpyko ir užsimojo kumščiu, norėdamas jai suduoti į veidą. Ji rankomis dengėsi veidą, todėl sūnus jai į veidą nesudavė, tačiau smūgiavo du kartus kumščiu į galvą. Sudavė už dešiniosios ausies. Po to sūnus vieną kartą spyrė į dešinę šlaunį. Konflikto metu jis buvo sugriebęs už dešiniosios rankos ir ją suspaudė. Toje vietoje vėliau atsirado kraujosruva. Dėl sūnaus suduotų smūgių jai buvo padaryti nubrozdinimai ir kraujosruvos ant dešiniosios kojos ir dešiniosios rankos. Dėl smūgių į galvą juto skausmą. Sūnus į kitas kūno vietas jai nespyrė, tik į dešinę koją. Į rankas taip pat nesmūgiavo. Po įvykio ji buvo susijaudinusi ir pareigūnui galėjo netiksliai papasakoti įvykio aplinkybes arba ją apklausinėjęs pareigūnas ne taip ją suprato. Civilinio ieškinio ji byloje nereikš (13, 14-15, 53, 54-55, 56-57 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-09-03 specialisto išvadoje Nr. G 1277/13(04) nurodyta, kad D. G. padaryti šie kūno sužalojimai: kraujosruva dešinėje šlaunyje, nubrozdinimai dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje. Rasti kūno sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, Kūne rastiems sužalojimams reikėjo keturių smūgių bukais kietais daiktais. D. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (61 b. l.).

Nukentėjusiosios D. G. protokoluose – pareiškimuose nurodytos 2013 m. liepos 4 d. ir 2013 m. rugpjūčio 31 d. įvykių aplinkybės (2, 36 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokoluose fiksuotos 2013 m. liepos 4 d. ir 2013 m. rugpjūčio 31 d. įvykių vietos apžiūra (6-8, 40-43 b. l.).

Tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad sūnus A. G. smurtavo mamos D. G. atžvilgiu (9-11, 44-46 b. l.).

2013 m. liepos 4 d. susitaikymo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji D. G. ir A. G. tarpusavyje susitaikė, 2013 m. liepos 24 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 38 straipsnio pagrindu, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi (25, 26-27, 28-29 b. l.).

2013 m. spalio 1 d. nutarimu prokuroras atnaujino įrodymų tyrimą, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi (32, 33-34 b. l.).

Asmens blaivumo testu užfiksuota, kad A. G. 2013 m. liepos 4 d. buvo nustatytas 1,19 promilės girtumas (18 b. l.).

Asmens blaivumo testu užfiksuota, kad A. G. 2013 m. rugpjūčio 52 d. buvo nustatytas 1,63 promilės girtumas (52 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Išdėstyti rašytiniai įrodymai, kaltinamojo prisipažinimas ir nukentėjusiosios D. G. parodymai patvirtina, jog kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo artimoje aplinkoje 2013 m. liepos 4 d. prieš savo motiną D. G., kadangi suduodamas jai ne mažiau trijų kartų delnu į veidą, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (straipsnio 2003 m. liepos 4 d. redakcija, įsigal. 2003 m. liepos 25 d.). Išdėstyti rašytiniai įrodymai, kaltinamojo prisipažinimas ir nukentėjusiosios D. G. parodymai taip pat patvirtina, jog kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo artimoje aplinkoje 2013 m. rugpjūčio 31 d. prieš savo motiną D. G., kadangi keturis kartus spyrė jai į dešinę koją, du kartus kumščiu sudavė į galvą, sugriebęs už dešiniosios rankos ją suspaudė, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kraujosruvą dešinėje šlaunyje, nubrozdinimus dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje ir sukeldamas fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, jo veika teisingai kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytas fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (straipsnio 2013 m. liepos 2 d. redakcija, įsigal. 2013 m. liepos 13 d.).

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos – už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 3 alternatyvios bausmių rūšys (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas); bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad A. G. inkriminuotos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (95 b. l.); civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., skirti laisvės apribojimo bausmes ir nustatyti įpareigojimus. Kaltinamasis su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir trukme sutinka.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus, yra neteistas (28-29, 82-83 b. l.), administracine tvarka nebaustas (87 b. l.), į VšĮ „Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą neįrašytas (91 b. l.)., jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo nusikaltimų padarymą (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skiriamos laisvės apribojimo bausmės, jų trukmę nustatant mažesnę už vidurkį (BK 48 str. 2 d.), paskiriant teismo įpareigojimą (BK 48 str. 6 d. 1 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant, tai yra prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (straipsnio 2003 m. liepos 4 d. redakcija, įsigal. 2003 m. liepos 25 d.) ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti A. G. subendrintą laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėjas Alfredas Vilbikas