- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-23
- Bylos Nr.
- eAS-485-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01500-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas pateiktas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ VEP Elektroninių paslaugų portalo priemonėmis ir pasirašytas elektroninėmis priemonėmis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlieka laivės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas 2023 m. birželio 20 d. kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1–ąjį kalėjimą, prašydamas informuoti, ar pareiškėjui pagal taikomą bausmės atlikimo režimą yra suteikta teisė jungtis prie Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo, teikti per jį procesinius dokumentus ir patvirtinti savo tapatybę naudojantis elektroninėmis prisijungimo priemonėmis.
2023 m. birželio 21 d. raštu Nr. S-22-7740 teismas buvo informuotas, kad galiojantys teisės aktai pareiškėjui bausmės atlikimo vietoje nesuteikia teisės patvirtinti savo tapatybės elektroninio prisijungimo priemonėmis, todėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija tokios teisės pareiškėjui nėra suteikusi.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl savo teisinio statuso teisėtai negalėjo „Liteko“ EPP priemonėmis pateikti ir pasirašyti skundo, patvirtindamas savo tapatybę elektroninėmis prisijungimo priemonėmis (elektroninės bankininkystės, elektroniniu parašu ir pan.). Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti prieigą prie šios administracinės bylos per EPP.
Pareiškėjas turėjo teisę prisijungti prie EPP ir „elektroninių valdžios vartų“. Atsakovas teismui pateikė nepagrįstą informaciją, kad pareiškėjui nebuvo suteikta teisė patvirtinti savo tapatybę elektroninio prisijungimo priemonėmis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir panaikino pareiškėjo galimybę prisijungti prie aptariamos bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1–ojo kalėjimo 2023 m. birželio 21 d. raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjui nesuteikta teisė patvirtinti savo tapatybės elektroninio prisijungimo priemonėmis, ir aplinkybę, kad pareiškėjo skundas buvo pateiktas per EPP, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.
Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021).
Įvertinusi išdėstytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nenustatęs termino skundo trūkumams pašalinti ir nepagrįstai nesudarė pareiškėjui galimybės jų pašalinti bei tinkamai įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išaiškinti pareiškėjui ABTĮ reikalavimus skundui, nurodyti, kokie trūkumai privalo būti pašalinti siekiant, kad pareiškėjo skundas galėtų būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, išaiškinti aplinkybes dėl tinkamo pasirašymo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neįgyvendino anksčiau minėtos pareigos veikti pakankamai aktyviai. Dėl skundžiamos teismo nutarties susidariusioje situacijoje pareiškėjas, siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, iš esmės turėtų inicijuoti naują procesą dėl skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, taip pat ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo vertinamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo reikalavimo dėl jo prieigos prie EPP.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 22 nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.