Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimas

2020-08-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-7297-322/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-25
Bylos Nr.
e2YT-7297-322/2020
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00839-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Laima Borkovskienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. J.
Suinteresuotas asmuo
S. J.-S., A. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VMI prie LR Finansų ministerijos
Advokatai
Zita Ragauskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT- 7297-322/2020Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00839-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.5; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 25 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant pareiškėjui R. J., jo atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. J.-S., A. J. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas R. J. pateikė teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turto paveldėjimo tikslu, kad jis po savo motinos, J. J. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. J. pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad jo motina J. J. nuo 2007 m. atsikraustė gyventi pas jį į (duomenys neskelbtini). Motina į jo namus atsivežė savo asmeninius daiktus – stalą, komodą, spintą. Pas jį motina gyveno iki mirties. Šių metų pradžioje sužinojo, kad po motinos mirties liko piniginės lėšos banke „(duomenys neskelbtini)“, AB. Anksčiau dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes motina neturėjo registruoto nekilnojamojo turto. Po motinos mirties jam liko lova, spinta, komoda, jos asmeniniai daiktai. Brolis V. J. miręs, daugiau brolių ir seserų neturi, yra brolio vaikai A. J. ir S. J.-S.. Motiną palaidojo pats, brolio vaikai finansiškai neprisidėjo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Zita Ragauskaitė pilnai palaikė pareiškimą, papildomai paaiškino, kad po motinos J. J. mirties pareiškėjas R. J. naudojasi jos kilnojamuoju turtu t. y. baldais, namų apyvokos daiktais, kuriuos ji atsivežė atsikraustydama pas sūnų R. J. gyventi. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu liudytojos – J. J. sesuo J. A. ir pareiškėjo sutuoktinė R. J. Suinteresuotas asmuo S. J.-S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Suinteresuotas asmuo A. J. į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas atsiliepimas, kuriame nurodo, kad su R. J. pareiškimu sutinka ir pritaria, jog pareiškėjui atitektų jo močiutės J. J. sukauptos piniginės santaupos.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimo nepateikė.

Liudytoja J. A. paaiškino, kad J. J. yra jos sesuo, pareiškėjas yra jos sesers sūnus. J. J. iki savo mirties gyveno pas sūnų (duomenys neskelbtini). J. J. pas sūnų atsivežė spintą, sofą. Visi sesers daiktai po jos mirties liko pas sūnų R. J..

Liudytoja R. J. paaiškino, kad R. J. yra jos sutuoktinis. J. J., jos vyro motina, į (duomenys neskelbtini) atvyko gyventi 2007 m. rugsėjo mėnesį. J. J. sirgo, ją reikėjo slaugyti ir prižiūrėti. J. J. turėjo savo atskirą kambarį, atsikraustydama atsivežė savo staliuką, komodą. Po jos mirties liko kilnojamieji daiktai, kuriais jie ir šiuo metu naudojasi. Anūkai (A. J. ir S. J.-S.) prie laidojimo neprisidėjo. Vyras R. J. dėl palikimo anksčiau nesikreipė, nes nežinojo, kad J. J. turi paveldimo turto.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjo motina J. J. mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), o faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (pas sūnų R. J.). Po J. J. mirties jos palikimas - namų apyvokos ir asmeniniai daiktai (baldai, rūbai) liko pas pareiškėją, R. J.. Registruotino ir nekilnojamojo turto palikėja neturėjo. Kaip matosi iš pareiškėjo paaiškinimo, jam apie motinai priklausančias pinigines lėšas, esančias „(duomenys neskelbtini)“, AB, nebuvo žinoma ir tik šių metų pradžioje netikėtai paaiškėjo. Šią aplinkybę patvirtina teisme gautas banko „(duomenys neskelbtini)“, AB raštas, iš kurio matyti, kad po J. J. mirties liko sukauptos piniginės lėšos.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus J. J.. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po J. J. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir niekas iš įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

Pagal įstatymo nuostatą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas R. J. po savo motinos, J. J., mirties priėmė jos palikimą – asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, todėl laikytina, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nenustatyta, kad šiems jo veiksmams kas nors prieštarautų, suinteresuoti asmenys teismui prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. J. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 8,58 Eur, priteistinos iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą iš karto po jos mirties pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,58 Eur (aštuonis eurus 58 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė