- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-201-316/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- O. Ž.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl 2015-02-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
V. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-25 nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmė V. J. paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015-02-06.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaitytas atliktos bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-25 nuosprendį.
V. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos pakeista į suėmimą. Suėmimas taikomas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintas.
Nukentėjusiosios O. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 5 160 Lt (1 494,43 Eur) turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš V. J. O. Ž. priteista 1 494,43 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt keturi eurai 43 euro centai) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios O. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) sumai ir priteista O. Ž. iš V. J. 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.
Nuosprendžiu atsisakyta tenkinti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. nuteistas už tai, kad 2014-06-09 laikotarpyje nuo 13.00 iki 23.30 val. išlaužus V. Č. priklausančio kambario duris, įsibrovė į kambarį, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė svetimą, nukentėjusiajai O. Ž. priklausantį, 5 150,00 Lt bendros vertės turtą: 4 vnt. auksinių žiedų už 800 Lt (vieno žiedo vertė 200 Lt), 5 vnt. sidabrinių žiedų už 250 Lt (vieno žiedo vertė 50 Lt), 2 sidabrines grandinėles už 200 Lt (vienos grandinėlės vertė 100 Lt), žirkles „Milenum“ už 1 000 Lt, 3 žirkles už 900 Lt (vienų žirklių vertė 300 Lt), 20 vnt. įvairių šukų, kurių bendra vertė 300 Lt, zomšinę striukę 1 000 Lt vertės, kvepalus „Esprit“ 250 Lt vertės, kvepalus „JF“ 250 Lt vertės, medžiaginį krepšį „Laura Begioti“ už 200 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jį išteisinti. Jis teigia, kad nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, o teismo buvo nuteistas tik pagal nukentėjusios parodymus. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji O. Ž. vartoja stiprius raminančius vaistus, o pareiškimą dėl nebūtos vagystės ji parašė būdama neblaivi ir apsvaigusi nuo vaistų. V. J. nurodo, kad pas nukentėjusiąją gyveno apie 3 mėnesius, nes jį ten gyventi priėmė O. Ž. sugyventinis V. Č.. Jie kartu dažnai gerdavo alkoholį, todėl nukentėjusioji negalėjo suvokti realios situacijos. Be to, nuteistasis V. J. pažymi, kad nukentėjusioji ne vienodai aiškino, iš kur pas ją buvo papuošalai. Vieno posėdžio metu ji sakiusi, kad auksinius ir sidabrinius papuošalus jai padovanojo klientai, o kito posėdžio metu – kad juos pirko parduotuvėje. Tačiau advokatei paklausus apie jų kainą, nukentėjusioji negalėjo tiksliai pasakyti. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pati nukentėjusioji kurį laiką gyveno nakvynės namuose, todėl negalėjo turėti tokių brangių daiktų. Šį faktą, anot apelianto, patvirtino ir liudytoju apklaustas nukentėjusiosios kaimynas, kuris dažnai pas ją užeidavo. Jis parodė, kad O. Ž. negalėjusi turėti tokių brangių daiktų, nes būtų juos pragėrusi. Tai, kad nukentėjusioji piktnaudžiauja alkoholiu patvirtina faktas, kad net į teismo posėdį ji buvo atvykusi neblaivi, buvo iškviesti pareigūnai nustatyti jos neblaivumą. Be to, nuteistasis nurodo, kad liudytoju apklaustas V. Č. irgi parodė, kad nukentėjusiosios buto durys dažnai būdavo išlaužtos.
Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos medžiagą bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-06 nuosprendis, kuriuo V. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d., yra teisėtas ir pagrįstas.
Nors nuteistasis bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę neigė, tai pabrėžė ir savo apeliaciniame skunde, tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios O. Ž., liudytojų V. K., V. Č., J. I. duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais įrodymais.
Kolegijos nuomone, nuteistojo V. J. versija apie jo nekaltumą pirmosios instancijos teismo buvo teisingai įvertinta kaip jo gynybos pozicija bei siekimas išvengti griežtos atsakomybės. Tai patvirtina paties V. J. parodymų nenuoseklumas: ikiteisminio tyrimo metu, 2014-07-10 jis savo kaltę pripažino visiškai, aiškiai ir konkrečiai nurodė aplinkybes kaip įvykdė vagystę iš kambario (duomenys neskelbtini), pažymėdamas, kad mintis vogti kilo kai užėjo pas O. Ž. į kambarį, patikrino jos krepšį ir pamatė jame vertingus daiktus. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pabrėžė, kad vagystę įvykdė dėl sunkios materialinės padėties, nes tuo metu niekur nedirbo, reikėjo pinigų pragyvenimui. Jis nurodė, kad kitą dieną po vagystės visus pavogtus daiktus pardavė atsitiktinai sutiktiems žmonėms Šiaulių mieste, gaudamas apie 1 500 Lt, gautus pinigus išleido maisto produktams, cigaretėms, alkoholiui (32-33 b. l.). 2014-08-18 apklausos metu pripažino, kad stumtelėdamas duris galėjo sugadinti spynos širdelę, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos (38-39 b. l.). Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, V. J. visiškai pakeitė poziciją ir savo kaltę neigė. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausta policijos pareigūnė J. I., kuri vykdė nuteistojo apklausas ikiteisminio tyrimo metu. Ši liudytoja paaiškino, kad V. J. prisipažino įvykdęs vagystę, mintis dėstė rišliai, nuosekliai, parodymai buvo surašyti iš jo žodžių, surašytus parodymus jis perskaitė, po jais pasirašė, pastabų nepareiškė. Antrosios apklausos metu buvo tikslinama vieta, V. J. paaiškino, kad peilis ne jo ir į butą pateko stumdamas duris, sutiko su nurodytų daiktų verte, jo parodymų niekas neįtakojo, jokio poveikio nedarė. Kolegijos nuomone, šios liudytojos parodymais netikėti nėra pagrindo, ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, byloje nėra jokių duomenų apie nuteistajam galimai darytą poveikį, vykdant minėtas apklausas.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistojo skundo argumentą dėl nukentėjusiosios piktnaudžiavimo alkoholiu, apsvaigimo nuo vaistų ir dėl to neva atsiradusiu negebėjimu adekvačiai vertinti realios situacijos. Nors nukentėjusioji turi sveikatos problemų ir vartoja vaistus, pirmosios instancijos teisme kai kurių aplinkybių tiksliai neprisiminė, tačiau buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad po įvykdytos vagystės iki nukentėjusiosios apklausos teisme buvo praėjęs ilgas laiko tarpas. Pirmosios instancijos teisme ji patvirtino esmines aplinkybes ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė teisingai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios parodymus vertino kaip nuoseklius.
Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad nukentėjusioji apskritai neva negalėjo turėti brangių daiktų, išvardintų pavogtų daiktų sąraše. Kaip nurodė O. Ž., anksčiau ji yra dirbusi kirpėja, todėl akivaizdu, jog ji galėjo turėti atitinkamų plaukų priežiūros įrankių (šukų, žirklių ir kt.). Pats kaltinamasis buvo patvirtinęs, kad pas O. Ž. jis buvo matęs žiedus, grandinėles. Analogiškas aplinkybes dėl nukentėjusiosios daiktų (šukų, žirklių, papuošalų ir kt.) patvirtino ir liudytojas V. Č.. Todėl teismui nėra pagrindo abejoti nurodytais pagrobtais daiktais. Taip pat nėra pagrindo abejoti ir minėtų pagrobtų daiktų verte, kuri atitinka protingumo kriterijus. Pagrobtų daiktų nemažą vertę netiesiogiai patvirtino ir pats nuteistasis, kuomet ikiteisminio tyrimo metu, pripažinęs jų vagystę, paaiškino, kad juos pardavė už nemažą sumą (1500 Lt).
Kitų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V. J. kaltės ir taikytos atsakomybės, apeliaciniame skunde nėra nurodyta. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad V. J. kaltė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymu visiškai įrodyta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-06 nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-06 nuosprendžio atmesti.