Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2883-1017/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-13
Bylos Nr.
1-2883-1017/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
L. J.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „A“ marketingo vadybininke, ištekėjusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-976 redakcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja Vilniaus apygardos teisme, o būtent: ji 2012 m. spalio 19 d. apklausiama kaip liudytoja Vilniaus apygardos teisme, adresu Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-5-495/2013 dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo Darbo partijoje bei kitų nusikaltimų, teismo posėdyje prisiekusi sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, davė melagingus parodymus apie tai, kad ji, dirbdama Darbo partijos infocentro administratore, gaudavo tik minimalų atlyginimą be jokių priemokų, kurį grynais pinigais mokėdavo Darbo partijos buhalterė M. L. savo kabinete, ir ji nežino daugiau asmenų, kurie užsiimdavo finansų tvarkymu Darbo partijos būstinėje, tik M. L. jai yra davusi pasirašyti kasos išlaidų orderius, kai iš jos gaudavo pinigus, taip pat kad ji pasirašiusi neužpildytus (tuščius) kasos išlaidų orderius, kuriuos jai duodavo M. L., kad ji N. S. nepažįsta ir nėra turėjusi su ja jokių reikalų, kad 2006 m. sausio mėnesį ji nėra gavusi 1000 Lt darbo užmokesčio;

be to, L. J. davė melagingus parodymus apie tai, kad:

- pagal jai teismo posėdžio metu pateiktą susipažinti 2006 m. vasario mėn. (be nurodytos dienos) kasos išlaidų orderį Nr. 66, kuriame buvo nurodyta, kad jai (L. J.) buvo išmokėtas 1000 Lt darbo užmokestis už sausio mėnesį,

- pagal jai teismo posėdžio metu pateiktą susipažinti 2006 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 137, kuriame buvo nurodyta, kad jai (L. J.) buvo išmokėtas 1 000 Lt darbo užmokestis už vasario mėnesį,

– ji nėra gavusi šiuose orderiuose nurodytų piniginių sumų, skirtų jai kaip neoficialus darbo užmokestis;

be to, L. J. davė melagingus parodymus teisiamojo posėdžio metu, patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus melagingus parodymus, kad dirbant Darbo partijoje jai buvo mokamas tik minimalus darbo užmokestis, bei kad jai pagal kasos išlaidų orderius Nr. 66 ir 137 juose nurodytos pinigų sumos nebuvo išmokėtos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji L. J. nurodė, kad ji prisipažįsta padariusi pranešime apie įtarimą nurodytą nusikalstamą veiką, nes iš tiesų ji 2012 m. spalio 19 d. apklausiama liudytoja Vilniaus apygardos teisme davė melagingus parodymus. Apklausiama kaip liudytoja ji sakė, kad dirbdama Darbo partijoje gaudavo tik minimalų atlyginimą be jokių priemokų – tai iš tiesų dirbdama Darbo partijoje ji gaudavo papildomas priemokas už papildomą darbą. Jai buvo pavesta papildomai sekti (žiūrėti) visas žinias per televiziją ir konspektuoti apie politinę situaciją, politines partijas. Už šį darbą jai buvo papildomai mokama grynais pinigais. Grynais pinigais ji gaudavo visą atlyginimą, taip pat ir minėtus priedus. Minėti pinigai jai buvo išmokami Darbo partijos centrinėje būstinėje. Pinigus mokėdavo buhalterės M. L. kabinete, kur būdavo kažkokia moteris, kurios ji tikrai tuo metu nepažinojo. Kaip supranta, tai ir buvo pranešime apie įtarimą minima N. S.. Šalia būdavo ir M. L., tačiau ji dabar tikrai tiksliai nepamena, ar M. L. yra mokėjusi jai minėtus priedus už papildomus darbus. Prisimena, kad kartą, jai pasiimant pinigus, kabinete buvo ir V. V.. Kas konkrečiai paduodavo pinigus, dabar jau nebeprisimena. Taip pat jai tiek pagrindinis atlyginimas, tiek minėti papildomi priedai buvo išmokami vienu kartu, t. y. pagal vieną kasos išlaidų orderį, todėl ji gali paaiškinti, kad pagal 2006 m. vasario mėnesio (be dienos) kasos išlaidų orderį Nr. 66, kuriame nurodyta, kad jai išmokėta 1 000 Lt, ir 2006 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 137, kuriame taip pat nurodyta, kad jai išmokėta 1 000 Lt, (kurie jai buvo rodomi ją apklausiant Vilniaus apygardos teisme ir parodyti įtariamosios apklausos metu), jai buvo išmokėtas tiek pagrindinis atlyginimas, tiek priedai prie jo, bendroje sumoje po 1 000 Lt kas mėnesį. Minėtuose orderiuose nurodytas pinigų sumas ji gavo ir pasirašė kaip pinigų gavėja. Todėl apklausiama liudytoja Vilniaus apygardos teisme ji melavo, kad nebuvo gavusi šiuose orderiuose nurodytų piniginių sumų. Taip pat Vilniaus apygardos teisme ji melagingai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad gaudavo tik minimalų darbo užmokestį ir kad jai pagal minėtus kasos išlaidų orderius Nr. 66 bei 137 juose nurodytos pinigų sumos nebuvo išmokėtos. Tiesa, būdavo atvejų, kad ji pasirašydavo ir ant tuščių kasos išlaidų orderių, tačiau konkrečių aplinkybių, kada juos pasirašinėjo, neprisimena ir negali nurodyti. Taip pat būdavo atvejų, kad kai ji negalėdavo atvykti į Darbo partijos centrinę būstinę pasiimti jai priklausančio darbo užmokesčio, tai būdavo, kad jį paimdavo ir atnešdavo kiti darbuotojai, kas tiksliai, ji dabar neprisimena. Patvirtino, kad galėjo būti, jog vieną kartą S. D. buvo perdavęs atlyginimą, tuo atveju, kai pati negalėjo jo nueiti pasiimti, apie ką ji sakiusi apklausiama liudytoja Vilniaus apygardos teisme. Įtariamoji patvirtino, kad prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu ji įtariama, ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad nusikalto, nes buvo jauna, nelabai susivokė dėl savo padėties, buvo labai išsigandusi, todėl ir nežinojo, kaip teisingai pasielgti. Dabar šią pamoką išmokusi ir tikrai ateityje tokių klaidų nebepakartos (b. l. 193-194).

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi nutarė pranešti Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui apie asmenis, galimai padariusius nusikalstamas veikas, tarp jų ir apie L. J., galimai padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Remiantis šia nutartimi, 2013 m. liepos 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00061-13, iš kurio 2017 m. spalio 3 d. buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00056-17 įtariamosios L. J. atžvilgiu (b. l. 7-14).

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi) V. U., V. V., V. G., M. L. nuteisti baudžiamojoje byloje dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo Darbo partijoje ir kitų nusikaltimų. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad V. U., V. V., V. G., laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 d., M. L. – laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 15 d. iki 2006 m. gegužės 17 d., veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu, apgaulingai tvarkė juridinio asmens – Darbo partijos – teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti Darbo partijos 2004, 2005 ir 2006 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl tokių šių asmenų veiksmų buvo apgaulingai tvarkoma Darbo partijos buhalterinė apskaita – vedama dviguba buhalterija, tvarkoma atskira neoficialių piniginių lėšų apskaita. Tai yra Darbo partija ne visas ūkines finansines veiklos operacijas, susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 2004-2006 metais įrašė į oficialią buhalterinę apskaitą; Darbo partijos oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos ne visos 2004, 2005 ir 2006 metų ataskaitinių laikotarpių ūkinės finansinės operacijos.

Šiame nuosprendyje išdėstyti liudytojos L. J. parodymai. Nurodyta, kad L. J. paaiškino, kad ji nuo 2005 m. spalio iki 2006 m. birželio 5 d. pagal darbo sutartį dirbo Darbo partijoje infocentro administratore, kurio patalpos buvo Seime. Ji visada gaudavo minimalų atlyginimą, kuris buvo išmokamas grynais pinigais, pasirašant už jį kasos išlaidų orderiuose. Praėjus šešeriems metams ji neatsimena, kokia tvarka buvo išmokami pinigai, kas ir kur juos išmokėdavo. Ji atsimena, kad pinigų eidavo pasiimti į partijos centrinę būstinę arba kažkas iš būstinės jai pinigus atnešdavo į Seimą. Vieną kartą pinigus jai buvo atnešęs S. D., taip pat ir kiti asmenys, kurių dabar nurodyti negali. Būdavo nurodyta diena, kada bus mokami atlyginimai, ir ji ateidavo į partijos centrinę būstinę jo pasiimti. Žmonių eilių, laukiančių atlyginimo, taip pat nebuvo. Ji negali įvardinti nei vieno asmens, mokėjusio jai atlyginimą. Iš salėje sėdinčių asmenų centrinėje būstinėje dirbo buhalterė M. L. ir V. V.. Kiek ji atsimena, tai Marina jai kelis kartus yra išmokėjusi atlyginimą, bet dažniausiai ji prašydavo, kad pinigus kas nors jai perduotų, kad nereikėtų iš Seimo vaikščioti į būstinę. Tokiu atveju buhalterė kažkam perduodavo pinigus, kuriuos tas asmuo atnešdavo jai kartais su kasos išlaidų orderiu, ant kurio ji pasirašydavo. Būstinėje atlyginimas buvo mokamas M. L. kabinete, kuriame ji sėdėjo viena. Jai teko pasirašinėti ant orderių už pinigų gavimą. Taip pat atsimena, kad kelis kartus, tikslaus skaičiaus neprisimena, pasirašė ant tuščių orderių blankų, kad po to nereikėtų vaikščioti į būstinę pasirašinėti. Tai ji darė savo patogumui, niekieno neliepiama. Ji tiesiog paprašė buhalterės, kad ši duotų jai pasirašyti ant tuščių kasos orderių, kad po to nereikėtų eiti į būstinę pasirašinėti už pinigų gavimą. Buhalterė sutiko ir davė jai tuščius orderio blankus. Ji negali nurodyti tiksliai, kiek kartų jai teko bendrauti su M. L., galėjo būti, kad daugiau nei vieną kartą. Priedai prie atlyginimo jai nebuvo mokami. Kitų asmenų, užsiimančių finansų tvarkymu Darbo partijos centrinėje būstinėje, ji nepažinojo. V. V. tuo metu buvo būstinės vadovė ir su ja bendravo tik vieną kartą dėl priėmimo į darbą, kitų reikalų su V. V. neturėjo. Ji bendravo su Darbo partijos nariais, kurie priklausė infocentrui, t. y. su S. D., R. S., Tomu, kurio pavardės neprisimena, V. S.. N. S. ji nepažįsta. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai L. J. buvo parodyti kasos išlaidų orderiai ir liudytoja paaiškino, kad 2006 m. vasario mėn. kasos išlaidų orderyje Nr. 66 (kopija t. 10, b. l. 39, segtuve dokumentas pažymėtas Nr. 239), kuriame nurodyta „1000 Lt L. J., DU I mėn. gavėjo parašas“ esantis parašas yra panašus į jos parašą, bet negali patvirtinti, kad šis parašas yra jos. Orderyje nurodytos 1000 Lt sumos ji nėra gavusi. 2006 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 137 (kopija t. 9, b. l. 128, segtuve dokumentas pažymėtas Nr. 139), kuriame nurodyta 1000 Lt, L. J., DU II mėn., gavėjo parašas“, esantis parašas taip pat yra panašus į jos parašą, bet negali patvirtinti, kad šis parašas yra jos. Orderyje nurodytos 1000 Lt sumos ji nėra gavusi. Jeigu atlikus rašysenos ekspertizę buvo nustatyta, kad parašai yra jos, vadinasi tai yra jos parašai. 2006 m. sausio 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 19 (segtuve dokumentas pažymėtas Nr. 305), kuriame nurodyta „1000 Lt, L. J., DU XII mėn., perduota Sergejui, gavėjo parašas“, yra ne jos parašas. Prisimena, kad buvo atvejis, kai atlyginimą jai atnešė S. D., tačiau 2006 m. sausio mėnesį orderyje nurodytos 1000 Lt sumos, kaip darbo užmokesčio, ji nėra gavusi. Teisiamojo posėdžio metu perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji nurodė, kad Darbo partijoje infocentro administratore dirbo nuo 2005 m. spalio mėn. iki 2006 m. birželio 5 d., po to pradėjo dirbti Seime, Darbo partijos frakcijos narės E. K. padėjėja. Kai ji dirbo Darbo partijoje, jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis. Pinigų (išskyrus darbo užmokestį) nei iš N. S., nei iš kitų asmenų ji nėra gavusi, taip pat negavo neoficialaus darbo užmokesčio, nebent to neprisimena. Pateikus liudytojai Darbo partijos neoficialios buhalterinės apskaitos dokumentus – kasos išlaidų orderius, kuriuose yra jos, kaip gavėjos, parašai, L. J. nurodė, kad jame esantys parašai yra panašūs į jos. Orderiuose nurodytos sumos ji negavusi. Ar ji pasirašė, nežino, nes pasirašo viską, ką jai duoda. Ji negali prisiminti, kada ir ant ko ji pasirašinėja (t. 56, b. l. 38-40). Teisme liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad byloje pateikti dokumentai liudija, jog Darbo partijoje laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., darbuotojai buvo priimami dirbti darbo sutarčių pagrindu, kuriose buvo sulygtas minimalus darbo užmokestis, tuo tarpu N. S. viso tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad ji nuo 2004 metų pavasario mokėjo neoficialų darbo užmokestį tiek Darbo partijos centrinės būstinės darbuotojams, tiek Seimo narių padėjėjams. Tai darydavo V. V. nurodymu, kuri ir nurodydavo, kokią konkrečią sumą reikia papildomai prie oficialaus atlyginimo išmokėti. Šiuos mokėjimus ji fiksuodavo kasos išlaidų orderiuose, vėliau tai buvo atvaizduojama kasos knygoje. Ji nustatytą dieną atlyginimus mokėdavo Darbo partijos centrinėje būstinėje, dažniausiai V. V. kabinete, o jeigu kuris iš asmenų tą dieną neatvykdavo, tai pinigus jiems išmokėdavo savo nuolatinėje darbo vietoje UAB „Kartonas“, esančioje Vilniuje, Aguonų gatvėje. Tokia tvarka mokėjo darbo užmokestį ir šioje byloje kaltinamiesiems M. L., V. G., V. V.. Tokį darbo užmokesčio išmokėjimą matydavo partijos iždininkė M. L.. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad šiuos liudytojos N. S. parodymus visiškai patvirtino byloje ištirti įrodymai, kuriuos išvardijo ir aptarė nuosprendyje (kratų metu paimtuose kompiuteriuose buvusi informacija, elektroninio susirašinėjimo laiškai, telefoniniai pokalbiai, rašytiniai įrodymai, kaltinamosios M. L. parodymai, kitų liudytojų parodymai, specialistų išvados). Teismas nuosprendyje nurodė, kad liudytojai V. J.-B., A. A. – K., D. P. – D., M. N., A. J., I. R., A. B., V. R., J. K., V. D., V. D., B. Z. (parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti teisme, liudytojui mirus (BPK 276 str. 1 d. 1 p.) pripažino gavę orderiuose nurodytas pinigų sumas ir tai patvirtinę savo parašu. Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad byloje atlikus rašysenos ir parašų tyrimus žaliame segtuve rastuose kasos išlaidų orderiuose, specialistų išvadomis nustatyta, pinigų gavėjais yra pasirašę visa eilė kitų liudytojų, kas taip pat patvirtina neoficialių piniginių lėšų mokėjimą Darbo partijoje liudytojos N. S. apklausose nurodytomis aplinkybėmis.

Šiame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad byloje atlikus rašysenos ir parašų tyrimus žaliame segtuve rastuose kasos išlaidų orderiuose, specialistų išvadomis nustatyta, pinigų gavėjais yra pasirašę visa eilė kitų liudytojų, kas taip pat patvirtina neoficialių piniginių lėšų mokėjimą Darbo partijoje liudytojos N. S. apklausose nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nustatyta, kad kasos išlaidų orderiuose pasirašė: 1. S. D. – 2007 m. sausio 29 d. specialisto išvada Nr. 11-3394-(06) - t. 55, b. l. 19-21; 2. V. T. – 2007 m. sausio 26 d. specialisto išvada Nr. 11-3432-(06) – t. 55, b. l. 42-44; 3. T. K. – 2006 m. gruodžio 15 d. specialisto išvada Nr. 11-3395-(06) – t. 55, b. l. 59-60; 4. K. L. – 2007 m. sausio 30 d. specialisto išvada Nr. 11-3389 (06) – t. 55, b. l. 88-89; 5. L. U. - 2007 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3387 (06) – t .55, b. l. 109-110; 6. I. Č. - 2007 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. 11-3391-(06) – t. 55, b. l. 161-163; 7. J. P. - 2006 m. gruodžio 29 d. specialisto išvada Nr. 11-3392 (06) – t. 56, b. l. 17-18; 8. J. G. - 2006 m. gruodžio 11 d. specialisto išvada Nr. 11-3433 (06) - t. 56, b. l. 36-37; 9. L. J. -2006 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada Nr. 11-3393 (06) – t. 56, b. l. 54-55; 10. Z. P. - 2006 m. gruodžio 28 d. specialisto išvada Nr. 11-3388 (06) - t. 56, b. l. 69-70; 11. R. S. (2007 m. sausio 2 d. specialisto išvada Nr. 11-3386 (06) – t. 56, b. l. 87-88.

Be to, nuosprendyje nurodyta, kad teisme buvo apklausti liudytojais S. D., V. T., T. K., K. L., L. U. – K., I. Č. – Š., J. P. – K., L. J., Z. P., R. S., R. K. – O., kurie neigė specialistų išvadose nustatytas aplinkybes. Liudytojai V. T., I. Č., Ž. Š. (kuris ikiteisminio tyrimo metu pripažino pasirašęs ant nurodytų kasos išlaidų orderių) teisme neigė savo parašus ant Darbo partijos neoficialių kasos išlaidų orderių, kiti (be anksčiau nuosprendyje nurodytų J. S., G. V.), taip pat I. Č. – Š., L. J., Z. P., R. S., R. K. – O., J. P. – K., L. V. – G. (jos parašai nerasti) neigė gavę nurodytas pinigų sumas arba aiškino jokių aplinkybių neprisimenantys, kaip ir liudytojais apklausti S. D., K. L. – T., T. K.. Teismo vertinimu, nei vieno iš šių asmenų parodymai neatitinka faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, priešingai – juos paneigia jau aukščiau ištirti įrodymai, todėl jie vertintini BK 235 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina, kad visus šiuos liudytojus vienija bendra aplinkybė, kad jie dirbo Darbo partijoje arba buvo kitaip tampriai su ja susiję, todėl teismas daro išvadą, kad jie, duodami tikrovės neatitinkančius parodymus, siekia padėti išvengti atsakomybės kaltinamiesiems šioje byloje.

Įsiteisėjusiajame nuosprendyje yra pasakyta, kad apibendrinant įrodymų, susijusių su Darbo partijoje neoficialaus darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimu, vertinimą, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Darbo partija nagrinėjamu laikotarpiu realiai darbuotojams ir kitiems su partija susijusiems asmenims mokėjo darbo užmokestį ne tokį, koks buvo numatytas darbo sutartyse, o ženkliai didesnį. Tokiu būdu buvo pateikiami valstybės įgaliotoms institucijoms žinomai neteisingi duomenys apie darbo užmokestį, tuo pačiu išvengiama teisės aktais reikalaujamų mokėti mokesčių ir įmokų valstybei. Tai yra konstatuota ir specialisto išvadoje, atlikus partijos ūkinės – finansinės veiklos tyrimą – „2005 metais Darbo partijoje iš kasoje neapskaitytų pinigų išmokėta darbo užmokesčio ir premijų suma sudaro 458 598 Lt, o per laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gegužės 3 d. Darbo partijoje iš kasoje neapskaitytų pinigų išmokėta 211 395 Lt darbo užmokesčio ir premijų, kurie nebuvo apskaityti Darbo partijos oficialioje buhalterinėje apskaitoje, taip pat nuo kurių nebuvo sumokėti atitinkami mokesčiai ir įmokos valstybei“ (b. l. 70-100).

Taip pat iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis (su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodytais pakeitimais) (b. l. 101-104).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo baigtas baudžiamasis procesas byloje dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo Darbo partijoje ir kitų su tuo susijusių nusikaltimų (b. l. 105-110).

Byloje yra pateikti ir Lietuvos apeliacinio teismo pateikti baudžiamosios bylos dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo Darbo partijoje dokumentai (patvirtintos dokumentų kopijos) (b. l. 133-166), tarp jų: 1) L. J.liudytojo priesaika, kuria ji prisiekė teisme sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, tuo pačiu ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už šios priesaikos sulaužymą (b. l. 153); 2) 2012 m. spalio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolo išrašas, kuriame išdėstyti L. J. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu; šių parodymų esmė buvo išdėstyta ir prieš tai minėtame Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendyje (b. l. 154-159); 3) kiti baudžiamosios bylos dokumentai – 2006 m. gegužės 17 d. nutarimas daryti kratą ir kratos protokolas, 2006 m. birželio 20 d. daiktų ir dokumentų apžiūros protokolas; šių procesinių veiksmų metu buvo rasti, paimti ir apžiūrėti Darbo partijos neoficialias pajamas ir išlaidas patvirtinantys dokumentai, tame tarpe ir kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys neapskaitytų lėšų išmokėjimą liudytojai L. J.(b. l. 134-152).

Byloje pateikti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00078-07 (kuris buvo pradėtas dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu tiriant apgaulingos apskaitos tvarkymą Darbo partijoje, vėliau sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-2-00061-13, iš kurio atskirtas šis ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00056-17, b. l. 52-67) dokumentai: kasos išlaidų orderiai (originalai) – 2006 m. vasario mėn. (be tikslios datos) kasos išlaidų orderis Nr. 66, kuriame buvo nurodyta, kad L. J. buvo išmokėtas 1000 Lt darbo užmokestis už sausio mėn. (b. l. 127); 2006 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderis Nr. 137, kuriame buvo nurodyta, kad L. J. buvo išmokėtas 1400 Lt darbo užmokestis už vasario mėn. (b. l. 128); 2006 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada Nr. 11-3393 (06), kurioje nurodyta, kad aukščiau išvadintuose kasos išlaidų orderiuose eilutėse „Gavėjo parašas“ pasirašė L. J. (b. l. 125-126); Liudytojos L. J. 2006 m. birželio 28 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas (originalas) (b. l. 111-113).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad L. J. Vilniaus apygardos teisme, adresu Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-5-495/2013 dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo Darbo partijoje bei kitų nusikaltimų, 2012 m. spalio 19 d. teismo posėdyje, apklausiama kaip liudytoja ir prisiekusi sakyti tik tiesą bei nieko nenutylėti, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė melagingus parodymus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ši L. J. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-976, įsigaliojusio 2010 m. liepos 20 d., redakcija), sudėtį. Jos kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai kaltinamosios parodymais šioje baudžiamojo byloje, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžio, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties, Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosios bylos dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo Darbo partijoje pateiktų dokumentų, liudytojos priesaikos ir teismo posėdžio protokolo duomenimis.

L. J. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė ją išdėstyti keturių mėnesių laikotarpiui (b. l. 209).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai L. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja Vilniaus apygardos teisme dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo Darbo partijoje bei kitų nusikaltimų), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (įvykdytas baigtas, nesunkus, suplanuotas, tyčinis nusikaltimas), į L. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamoji visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – pakankamai jauno amžiaus, dirbanti, ištekėjusi, administracine tvarka nebausta, neteista, priklausomybės ligomis nesirgo, psichinėmis ligomis nesirgo, abejonių dėl kaltinamosios L. J. psichinės būklės ir gebėjimo suvokti savo veiksmus bei už juos atsakyti nekilo.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlytą bausmę – 24 MGL (903,84 Eur) dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pilnai pripažino savo kaltę, L. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, kurios nuostatomis teismas gali nustatyti kitą baudos sumokėjimo laikotarpį nei 2 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei atsižvelgdamas į L. J. prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo ir įvertinęs paskirtos baudos dydį, sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, t. y. 4 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 196-197).

CD-R kompaktinis diskas, kuriame įrašyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis (visas tekstas), Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendis (visas tekstas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis (visas tekstas), t. y. priedas prie 2017 m. spalio 2 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 68-69), paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-976 redakcija), ir skirti jai 24 MGL (903,84 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. J. skirti galutinę bausmę – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudą.

L. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

CD-R kompaktinis diskas, kuriame įrašyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis (visas tekstas), Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendis (visas tekstas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis (visas tekstas) – paliktinas saugoti prie bylos.

Išaiškinti nuteistajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Teisėja Giedrė Norvilienė