Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. 2016 m. vasario 4 d., apie 11.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia sudavė peiliu vieną smūgį į krūtinę G. M., padarydama nukentėjusiajam kiauryminę durtinę – pjautinę kairės pusės poraktikaulinės srities žaizdą su kairio plaučio viršūnės sužalojimu, lydimą oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir po oda, sutrikdžiusiu kvėpavimo funkciją, tuo sunkai sutrikdant G. M. sveikatą.

Šiais savo veiksmais K. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu K. Ž. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nurodė, jog dėl jos padarymo gailisi. K. Ž. paaiškino, kad į jos gyvenamąją vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini), galimai 2016 m. vasario 6 d. ryte atėjo G. M.. G. M. tuo metu jau buvo neblaivus, jis atsinešė butelį vyno. Jie kartu išgėrė nukentėjusiojo atsineštą vyną. Tuomet G. M. nuėjo ir dar nupirko vyno. Kaltinamoji teigė, kad vartojant alkoholį G. M. pradėjo negražiai kalbėti apie jos motiną bei vaikus. Nukentėjusiojo žodžiai įskaudino kaltinamąją. Ji net nepajuto, kaip stvėrė peilį ir dūrė nukentėjusiajam į krūtinės sritį. Dar truputį su nukentėjusiuoju išgėrė ir pastebėjo, kaip šis pradėjo sunkiai šnekėti. Ji iškvietė greitąją pagalbą. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog G. M. sužalojo kiti asmenys, kadangi nukentėjusysis nenorėjo, jog ji būtų nubausta. Įvykio metu ji buvo išgėrusi apie pusantro butelio vyno. Kaltinamoji nurodė, kad ji su nukentėjusiuoju sutaria gerai, vienas kitam padeda, nesipyksta. Po įvykio kalbėjo su Z. Š., iš pradžių jai sakė, kad G. M. buvo sužalotas kitų asmenų, vėliau jai prisipažino, jog iš tikrųjų ji sužalojo nukentėjusįjį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu K. Ž. parodė, kad ji G. M. pažįsta apie 10 metų, su juo santykiai geri. Kai G. M. išgeria, su juo būna sunku sutarti. G. M. 2016 m. vasario 4 d., apie 08.00 val., atėjo pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). G. M. atėjo jau išgėręs. Namuose ji kartu su G. M. išgėrė du butelius vyno. Išgėrus vyną, ji davė G. M. pinigų, šis nuėjo ir nupirko dar vieną butelį vyno. Kai jis atėjo, jie toliau gėrė kambaryje. Ji ir G. M. sėdėjo ant lovos, šalia stovėjo taburetė, ant kurios buvo virtuvinis paprastas nedidelis su ruda rankena dantytų ašmenų peilis. Išgėrus apie pusę vyno butelio, tarp jos ir G. M. įvyko žodinis konfliktas, nes G. M. pradėjo negražiai kalbėti apie jos mirusią mamą, vaikus. K. Ž. teigė, jog kaire ranka pagrėbė peilį ir dūrė jai iš kairės pusės sėdinčiam G. M. į kairįjį petį. Jai atrodė, kad ji dūrė nestipriai, pagalvojo, jog G. M. nesužeidė, nes nebuvo jokio kraujo. G. M. jautėsi normaliai. Vėliau jie dar išgėrė po du stikliukus vyno ir kalbant pradėjo kisti G. M. balsas. K. Ž. nurodė, jog ji šsigando ir suprato, kad kažkas negerai. Norėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, G. M. ją atkalbinėjo sakydamas, jog nereikia, ir sėdint ant lovos krašto nuslydo ant žemės, atsirėmė į sieną. Ji nesuprato, ar jis nukrito nuo girtumo, ar dėl to, kad jam bloga, todėl paėmė telefoną ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu, kai laukė greitosios medicinos pagalbos, G. M. pasiūlė niekam nesakyti, kad peiliu dūrė ji, nes G. M. bijojo, jog ji gali nukentėti, todėl pasiūlė pasakyti, kad jį užpuolė lauke nepažįstami, po ko jis atėjo pas ją. Ji sutiko su tuo. Kai atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis, ji kartu su G. M. nuvažiavo į ligoninę. K. Ž. nurodė, jog dėl savo nusikalstamų veiksmų labai gailisi. (b. l. 67-68, 72-73)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. Ž. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. (b. l. 74-82)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. M. parodė, kad K. Ž. jis pažįsta apie 10 metų, ji yra jo gera pažįstama, bendrauja šeimomis. K. Ž. gyvena Grigiškėse. Jis 2016 m. vasario 4 d., apie 10.00 val., atėjo pas K. į svečius. Kai jie išgėrė vieną butelį vyno, jis nuėjo į parduotuvę nupirkti dar vyno. Po to jie toliau gėrė kambaryje. Geriant tarp jų kilo žodinis konfliktas, neprisimena, dėl ko. Kambaryje ant stalo gulėjo virtuvinis peilis. Ginčo metu K. Ž. sugriebė peilį. G. M. staiga pajuto, kad jam kairės pusės viršutinėje dalyje, krūtinėje, pradėjo labai skaudėti. Skausmas buvo didelis. Jokio kraujo nematė. Tik vėliau G. M. suprato, kad K. Ž. dūrė jam peiliu į krūtinę. Nenorėdamas, kad K. Ž. būtų iškelta baudžiamoji byla, kartu su K. Ž. sugalvojo, kad jei jų klaus, kas atsitiko, tai jie pasakys, kad jį sumušė lauke prie „IKI“ parduotuvės ir po to jis atėjo pas ją namo. Jo savijauta blogėjo, jam trūko oro, todėl K. Ž. iškvietė greitąją pagalbą. Kai greitosios pagalbos automobilis atvažiavo, jis darbuotojams pasakė, kad jį lauke prie „IKI“ parduotuvės, esančios Kovo 11-osios g., sumušė nepažįstami vaikinai, dūrė peiliu. Kai jį apklausė policijos pareigūnai, jis taip pat sakė, kad jį sužalojo nepažįstami asmenys. Kur K. Ž. padėjo peilį, kuriuo jam dūrė, jis nežino. (b. l. 20-21)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. Š. parodė, kad 2016 m. vasario 4 d., apie 15.50 val., jai paskambino K. Ž., brolio sugyventinė, ir pasakė, kad jos krikštatėvis G. M. guli Lazdynų ligoninėje su durtine žaizda. Apie 16.05 val. jai vėl paskambino K. Ž. ir pasakė, kad tai ji padūrė jos krikštatėvį. Paskambinus telefonu broliui, jis patvirtino, kad krikštatėvį padūrė K. Ž.. Po to ji nuvažiavo į ligoninę. Paklausus G. M., kas jam atsitiko, atsakė, kad jį padūrė nepažįstami asmenys prie bendrabučio. Liudytoja jam pasakė, kad šis jai nemeluotų, nes K. Ž. prisipažino, kad tai ji. G. M. apsiverkė ir į jos klausimą neatsakė. Z. Š. nurodė, jog ji buvo namo laiptinėje, kur gyvena K. Ž., t. y. (duomenys neskelbtini), jokių kraujo dėmių nematė. Apie 20.00 val. paskambino K. Ž. ir paklausė, kiek buvo G. M. padaryta durtinių žaizdų. K. Ž. pasakė, kad yra dvi durtinės žaizdos: viena petyje, kita šone. (b. l. 53)

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2016 m. vasario 4 d. 15.59 val. buvo gautas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos pranešimas, jog 2016 m. vasario 4 d. 13.25 val. greitoji medicinos pagalba pristatė G. M., kuris paaiškino, kad jį 2016 m. vasario 4 d. 11.00 val. prie parduotuvės „Iki“, esančios Kovo 11-osios g. 39B, užpuolė nepažįstami. Diagnozė: krūtinės kairės pusės pneumotoraksas, paguldytas į Torokalinį skyrių. (b. l. 6)

Iš G. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. vasario 4 d., apie 11.00 val., einant iš parduotuvės „Iki“, esančios Kovo 11-osios g. 39B, link Jaunimo sk. namo Nr. 5, pusiaukelėje priėję du vyrai neaiškiu daiktu dūrė į kairį petį. (b. l. 7-8)

Iš greitosios medicinos kortelės matyti, kad medikai 2016 m. vasario 4 d. 12.39 val. atvyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad G. M. apie 11.00 val. buvo sumuštas nepažįstamų vyrų prie parduotuvės Grigiškėse. G. M. apie 12.10 val. dešimčiai – penkiolikai minučių buvo praradęs sąmonę. G. M. buvo diagnozuotas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, galvos sumušimas. (b. l. 28-29)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta. (b. l. 9-15)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti trys garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro: 20160204121429_1861483, 2016020412302_1861819, 20160204123945_1862022. Perklausius garso įrašo 20160204121429_1861483 girdėti, kaip Bendrojo pagalbos centro darbuotoja sujungia skambinusią moterį su Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja. Skambinanti moteris nurodo adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo kviečiama greitosios medicinos pagalbos brigada. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai paklausus, kas atsitiko, skambinanti moteris nurodo, jog išgėrinėjo su vyru, kuris nukrito ir guli prie durų. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pasiteiravus, ar jis nukrito ne dėl girtumo, skambinanti moteris patikina, kad ne. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pasiteiravus vyro pavardės, skambinanti moteris nurodo, kad vyras yra G. M., bei nurodo, kad yra jo kaimynė. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja nurodo laukti greitosios. Perklausius garso įrašą 2016020412302_1861819 girdėti pokalbis tarp greitosios medicinos pagalbos darbuotojos ir skambinančios moters. Skambinanti moteris nurodo, kad į Grigiškes buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, laukia vyras, kuris labai blogai jaučiasi, ir ji dar pastebėjo, kad jam sužalota galva, mato kraują. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja nurodo, kad greitoji medicinos pagalba tuoj pasuks nuo pagrindinio kelio link moters namo ir nurodo moteriai išeiti pasitiki. Perklausus garso įrašą 20160204123945_1862022 girdėti, kaip moteris skambina greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, klausia, kur yra iškviesta greitoji medicinos pagalba, nes vyrui labai blogai. Moteris taip pat pažymi, kad vyrą kažkas sužalojo. (b. l. 46-51)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti trys peiliai. Visi peiliai yra vienodo ilgio, turi medines, rudos spalvos rankenas, vienodo pločio ir ilgio geležtę, kurios viena pusė lygi, kita dantyta. Ant peilių dėmių, panašių į kraują, nenustatyta, peiliai nesulaužyti, nesugadinti. Ant peilių rankenų yra kniedės. (b. l. 83-86)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant ekspertui Mindaugui Jonui Paliuliui buvo apžiūrėta VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2016 m. vasario 11 d. pažyma Nr. 4S-603. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, apžiūrėjęs VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2016 m. vasario 11 d. pažymą Nr. 4S-603, nustatė, kad G. M. 2016 m. vasario 4 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo nustatyta kiauryminė durtinė – pjautinė krūtinės žaizda su kairiojo plaučio sužalojimu, kuri padaryta duriančių – pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Kiauryminis žaizdos pobūdis atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto sveikatos sutrikdymą. (b. l. 34-35)

Iš specialisto išvados Nr. G593/2016(01) matyti, kad G. M. nustatyta kiauryminė durtinė – pjautinė krūtinės kairės pusės poraktikaulinės srities žaizda su kairio plaučio viršūnės sužalojimu, lydima oro susikaupimo kairėje kiūtinplėvės ertmėje ir po oda, sutrikdžiusiu kvėpavimo funkciją. Sužalojimas padarytas duriančių – pjaunančių savybių daiktu (įrankiu), galimai peiliu. Nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris padarytas iki keletos valandų prieš kreipiantis medicininės pagalbos laikotarpį. Sužalojimas dėl kiauryminio krūtinės žaizdos pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas savęs paties žalojimui nebūdingas, nors sužalota kūno vieta savo ranka lengvai pasiekiama. Sužalojimas savęs paties žalojimui nebūdingas ir tikėtina buvo padarytas kito asmens suduotu peilio smūgiu. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu (trauminiu poveikiu), nes krūtinės žaizdoje kartotino traumavimo požymių nekonstatuota. Sužalojimas padarytas vienu įrankiu. Morfologinių požymių, kurie nurodytų į konkretų duriančiai-pjaunančių savybių įrankį, nekonstatuota. Tikslios nukentėjusiojo ir sužalojusiojo asmenų kūnų padėties sužalojimo padarymo metu nustatyti negalima, tačiau tikėtina, kad jų kūnų padėtis buvo priešpriešinė. (b. l. 39-40)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad K. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Teisme K. Ž. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes, t. y. ji pripažino, jog 2016 m. vasario 4 d., apie 11.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia sudavė peiliu vieną smūgį į krūtinę G. M.. Kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojos Z. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog, jam ir K. Ž. 2016 m. vasario 4 d. vartojant alkoholį šios gyvenamojoje vietoje, tarp jų kilo žodinis konfliktas. K. Ž. sugriebė peilį, o nukentėjusysis pajuto skausmą krūtinės srityje. Tuomet jis suprato, kad kaltinamoji jam dūrė peiliu į krūtinę. Iš liudytojos Z. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji iš K. Ž. sužinojo, kad G. M. yra sužalotas, K. Ž. pripažino, jog būtent ji sužalojo nukentėjusįjį. Faktą, jog nusikaltimas buvo padarytas kaltinime nurodytoje vietoje bei nurodytu laiku, iš dalies patvirtina ir apžiūros protokole, kuriame aprašyti garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro, užfiksuoti duomenys. Apžiūros, kurios metu dalyvaujant ekspertui buvo apžiūrėta VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2016 m. vasario 11 d. pažyma Nr. 4S-603, protokole, specialisto išvadoje Nr. G593/2016(01) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog K. Ž. nusikalstamais veiksmais G. M. buvo padaryti sužalojimai, kurie vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas konstatuoja, jog K. Ž. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, kadangi ji sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

K. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas K. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. K. Ž. anksčiau nėra teista, tačiau bausta administracine tvarka (dauguma jos padarytų administracinių teisės pažeidimų yra susiję su alkoholio vartojimu), ji nedirba, Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultuota/gydyta dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį (priklausomybės sindromas), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta. Skiriant bausmę K. Ž. įvertintinas ir nukentėjusiojo elgesys prieš pat nusikalstamų veiksmų padarymą, t. y. G. M. nepagarbiai atsiliepė apie K. Ž. mirusią motiną ir kaltinamosios vaikus. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis atleido kaltinamajai, prašė šios griežtai nebausti. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, jog K. Ž. turi būti skiriama Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei minėtos normos sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka K. Ž. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą K. Ž. atidedant. Teismas konstatuoja, kad K. Ž. bausmės vykdymas turi būti atidėtas dvejiems metams, taip pat jai turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios atitiktų jos pačios, visuomenės bei valstybės interesus.

K. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo (tokį jos teiginį akivaizdžiai patvirtina dalis byloje užfiksuotų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų). Ji sutiko gydytis nuo alkoholizmo. Taigi K. Ž. yra įpareigotina bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis nuo alkoholizmo. Be to, teismas mano, kad kaltinamąją yra tikslinga įpareigoti pradėti dirbti bei viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Padarytos ir prašomos priteisti žalos dydį patvirtina duomenys, užfiksuoti Gydymo paslaugų apskaitos išraše, todėl civilinis ieškinys yra tenkintinas. Pažymėtina, jog K. Ž. sutiko su civiliniu ieškiniu, jį pripažino.

Ikiteisminio tyrimo metu K. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė naikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

Kompaktinis diskas su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje. Trys peiliai, kuriuos pateikė kaltinamoji jos parodymų patikrinimo vietoje metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini K. Ž..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,

nusprendžia:

K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. Ž. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 8 punktais, K. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant ją gydytis nuo alkoholizmo, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. Ž. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1666,56 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. Ž. panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Kompaktinį diską su garso įrašais, perduotą teismui su baudžiamąją byla, palikti saugoti kartu su byla.

Tris peilius, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (pagal 2016 m. rugpjūčio 16 d. kvitą, serija BBB Nr. LS001815), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. Ž..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.