- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-52-383-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00771-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- P. T.
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
Panešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr.1A-52-383/2012
Teisėja Banga Bartkienė Teisminio proceso Nr:1-61-1-00771-2010-7
2012 m. sausio 13 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui, nuteistajam P. T., nukentėjusiajai I. K., jos atstovui advokatui R. Gaveliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. T. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d nuosprendžio, kuriuo P. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - 2 (dveji) metai laisvės atėmimo; priteista iš P. T. I. K. 3233 Lt (trys tūkstančiai du šimtai trisdešimt trys litai) turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti; priteista iš P. T. Valstybinei ligonių kasai prie (duomenys neskelbtini)08 Lt (aštuoni šimtai trisdešimt devyni litai) civilinio ieškinio tenkinimui; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. T. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 7 d. apie 02 val. 25 min., sodų bendrijos „Draugystė“ sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Plento gatvėje, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo prieš I. K. fizinį smurtą – sudavė jai ne mažiau 28 smūgių kumščiu ir kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajai pargriuvus, prievarta numovė jos sportines kelnes bei kelnaites, suėmęs už kojų tempė žeme, tuo padarė nukentėjusiajai I. K. kūno sužalojimus, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir laikydamas prispaudęs nukentėjusios I. K. kūną prie žemės, pasikėsino atlikti prievartinį lytinį aktą, t.y. išžaginti nukentėjusiąją, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusiajai I. K. pavyko pabėgti.
Nuteistasis P. T. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują nuosprendį – išteisinti P. T., nepadarius jam inkriminuojamo nusikaltimo. Skunde nurodoma, jog teismas grindė nuosprendį prieštaringais įrodymais, vadovavosi tik pačios nukentėjusiosios ir jos sugyventinio duotais parodymais. Teismas neatsižvelgė į objektyvius liudytojų ir paties kaltinamojo parodymus, pagal kuriuos buvo galima nustatyti tiesą byloje. Vadovavimasis išimtinai tik kaltinančiais įrodymais pažeidė asmenų lygybės įstatymui principą. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 149 str. svarbi subjektyvinė nusikalstamos veikos pusė, svarbu nustatyti tyčios kryptingumą. Jau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji teigė, kad P. T. rankomis lietė jos lytinius organus, ji kiek galėdama muistėsi, bandė vyrą nuo savęs nustumti. Teisme nukentėjusioji pakeitė duotus parodymus, nenurodydama, kad kaltinamasis lietė jos lytinius organus. Toks parodymų pakeitimas sietinas su tuo, kad specialisto išvadoje konstatuojama, kad nukentėjusiosios lytinių organų srityje nėra jokių sužalojimų, kas, apelianto manymu, paneigia nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir verčia abejoti teisme duotų parodymų objektyvumu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje esantys įrodymai ir liudininkų parodymai bei specialisto paaiškinimai neįrodo nukentėjusiosios teiginių apie tai, kad P. T. naudojo prieš ją jėgą, norėdamas su ja atlikti prievartinį lytinį aktą. Tokius nukentėjusiosios teiginius patvirtina tik jos pačios ir jos sugyventinio parodymai, kurie turi būti vertinami kaip subjektyvūs, kadangi kitų asmenų parodymai nuneigia jos ir jos sugyventinio parodymus. Nukentėjusioji nurodo, kad ji lankėsi policijoje tris kartus, kai tuo tarpu jos sugyventinis ir policijos pareigūnai parodė, kad policijos nuovadoje ji lankėsi du kartus. Be to, ji nurodė, kad P. T. jai nepribėgus prie vartų pargriovė, po to ją tempė už kojų nuo vartelių į sodo gilumą ir betempdamas nutraukė nuo kojos auksinę grandinėlę, kai tuo tarpu J. S. parodė, kad grandinėlę jis rado prie pravirų vartelių. Be to, ji teigia, kad į policiją atėjo sumušta, jos sugyventinis parodė, kad pirmą kartą grįžusi iš policijos kraujas buvo matyti ant veido, kojos, drabužių, kai tuo tarpu trys su nukentėjusiąja bendravę ar ją matę policijos pareigūnai parodė, kad nukentėjusiosios drabužiai nebuvo purvini ar kruvini, sumušimo žymių ant jos kūno matyti nebuvo. Specialistė teisme paaiškino, kad nustatyti nukentėjusiosios sužalojimai galėjo atsirasti jau po to, kai ji lakėsi policijoje, ir kad tie sužalojimai galėjo palikti žymes ant jos drabužių. Teismas taip pat neatsižvelgė visiškai į tai, kad specialistai nenustatė jokių mušimo žymių nei ant P. T. rankų ar kitų kūno vietų. Vertinant, ar buvo siekiama atlikti lytinį aktą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji teigė, kad P. T. šaukė ant jos, grasino išžaginti, tačiau bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji pakeisdama savo ankstesnius parodymus jau teigė, kad P. T. šaukė, kad jis lytiškai išprievartaus ir ją, ir jos sugyventinį. Apklausti liudytojai parodė, kad jie girdėjo tik moteriškus šauksmus, sklindančius iš visos sodų bendrijos teritorijos, tačiau negirdėjo, kad šauktų vyriškis. Taigi, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad P. T. mėgino atlikti lytinį aktą su nukentėjusiąja ir to siekdamas naudojo prieš ją fizinę jėgą. Be jau nurodytų prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir jos sugyventinio parodymų, byloje užfiksuota daugybė ir kitų prieštaravimų, paneigiančių I. K. ir J. S. duotus parodymus, todėl teismas negalėjo jais vadovautis priimdamas nuosprendį. Kaltinamojo P. T. duoti parodymai yra nuoseklūs, jie nebuvo keičiami nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, juos patvirtina objektyvūs kitų liudytojų parodymai, tačiau teismas jais nesivadovavo. Teismas visiškai nevertino tų P. T. parodymų, kad nukentėjusioji pati prie jo priekabiavo, siekė lytinių santykių su juo, ir konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios kilo tik dėl to, kad P. T. norėjo, kad nukentėjusioji išeitų iš jo sodo, ką patvirtina ir paties kaltinamojo patirtas sužalojimas po smūgio arbatiniu į galvą. Pats P. T. skambino į policiją ir prašė išvesti I. K. iš jo sodo, kas vėlgi patvirtina, kad kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs ir objektyvūs. Be to, visiškai nepagrįstai teismas patenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį. Netgi pripažinus, kad P. T. padarė nusikalstamą veiką, priteista turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai yra nepaprastai didelė, ji yra nepagrįsta. Neaišku, kodėl negautos pajamos paskaičiuotas už du mėnesius, jeigu pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles nežymus sveikatos sutrikdymas yra tuomet, kai sveikata sutrikdoma ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Todėl visiškai nepaaiškinama, kodėl nukentėjusioji negalėjo dirbti ir gauti pajamų ne mažiau kaip 60 dienų, tad negautos pajamos už tokį ilgą laikotarpį negalėjo būti priteistos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusioji I. K. prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Teismas visiškai objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. P. T. įvairiausiais būdais stengėsi išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, jis nesigali to padaręs. Be to, jis ir toliau žemina nukentėjusiąją, visaip įžeidinėja, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į policijos komisariatą, tačiau ikiteisminį tyrimą pradėti buvo atsisakyta.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. T. apeliacinis skundas atmestinas.
BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
Nuteistasis nepagrįstai skunde teigia, kad jis neįvykdė Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai bei pagrįstai P. T. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistasis P. T. teisme kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino. Jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Ištyręs visus teismui pateiktus įrodymus, teismas padarė teisingą išvadą, jog P. T. siekė atlikti prievartinį lytinį aktą su nukentėjusiąja, pavartodamas prieš ją smurtą. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, argumentuoti, patvirtinti kitais objektyviais įrodymais, kuriais nustatyta, kad kaltinamasis iš pradžių pradėjo gašliai ir grubiai prie I. K. priekabiauti, o po to jai pasipriešinus pavartojo prieš ją fizinį smurtą, kad palaužtų pasipriešinimą. Specialisto išvadoje Nr. G 2671/10 (02), konstatuoti I. K. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ekspertė specialistė M. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai pagal pobūdį galėjo būti padaryti paros laikotarpyje nuo jos apžiūros. Teismas neturi pagrindo netikėti I. K. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Liudytojas J. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad tą vakarą apie 23-24 val. I. K. paskambino prašydama pagalbos, bet nutrūko ryšys. Sugrįžęs namo, sulaukė ir I. K., kuri vilkėjo tik marškinėlius ir buvo sumušta. Liudytoja A. V., atostogaudama sode, tą naktį girdėjo pagalbos šauksmą. Liudytojas R. J. patvirtino aplinkybę, kad nuo P. T. sklypo pusės tą naktį sklido moters balsas – spiegimas, klykimas. Liudytojas S. S. parodė, kad į budėtojų dalį jam būnant atėjo moteris, kuri nuo pusės buvo nuoga, sumušimo žymių nesimatė. Liudytojas R. G. patvirtino S. S. parodymus. I. K. konstatuoti sužalojimai ir jų išsidėstymas atitinka nukentėjusios parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kurie yra nuoseklūs, todėl nekyla abejonių, kad šiuos sužalojimus padarė kaltinamasis, o ne kokie nors tretieji asmenys. Kad nukentėjusioji po įvykio vilkėjo tik marškinėlius, patvirtino liudytojai S. S. ir J. S.. Pats kaltinamasis neneigia, kad nukentėjusioji I. K. jam elektriniu virduliu praskėlė galvą, tik tokį moters elgesį jis motyvuoja girtumu, tačiau darytina išvada, kad nukentėjusioji kaltinamajam galvą sužalojo besigindama. Tai, kad prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas smurtas patvirtina ir kaltinamojo sodo sklype rasti išmėtyti nukentėjusios daiktai, ir ne tik tie, kurie buvo rankinėje, bet ir vienas auskaras, kurį ji segėjo, avalynė. Moters klyksmą, verkimą, dejavimą sklindantį nuo P. T. sodo sklypo girdėjo ir liudytojai R. J. ir A. V.. Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas smurtas. Teismas pagrįstai nusprendė, kad tai, jog nukentėjusioji atvyko pas kaltinamąjį, kartu vartojo alkoholį ir anot kaltinamojo, ji provokavo kalbas apie seksą, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad buvo pasikėsinta išžaginti nukentėjusiąją, nes, akivaizdu, kad jei nukentėjusioji būtų norėjusi laisvanoriškų intymių santykių, ji nebūtų patyrusi fizinio smurto ir sveikatos sutrikdymo. Darytina išvada, kad panaudotas smurtas prieš nukentėjusiąją paneigia apelianto P. T. versiją, kad nukentėjusioji pati kalbėjo apie seksą ir jį provokavo. P. T. parodymus, kad jis nevartojo smurto prieš I. K., teismas pagrįstai įvertino kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu yra nenuginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis siekė patenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiąja, savo tikslui įgyvendinti jis vartojo smurtą. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiosios sumušimo žymių policijoje pareigūnai nepastebėjo. Tačiau, darytina išvada, kad pareigūnai tokius parodymus duoda, kad nepastebėję ant nukentėjusios sumušimo žymių, kadangi jie nepakankamai atliko savo pareigas, nesuteikė iš karto pagalbos nukentėjusiajai, nesiėmė iš karto tirti įvykio, o liepė nukentėjusiajai eiti namo išsiblaivyti. Todėl, jie nepakankamą pareigų neatlikimą aiškina nepastebėjimu akivaizdžių nusikaltimo požymių, siekdami išvengti drausminės atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą. Todėl pagrįstai teismas rėmėsi liudytojų, kurie apie veikos padarymo aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiosios, parodymais, patvirtinusiais būtent nukentėjusiosios parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes detales ir leidusiais padaryti neabejotiną išvadą, kad šie parodymai yra teisingi, atitinkantys faktines veikos padarymo aplinkybes.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai patenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį. P. T. manymu, priteista turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai yra nepaprastai didelė, ji yra nepagrįsta. Tokia apelianto pozicija neteisinga. Šioje byloje abejonių nekelia tai, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė stresą, baimę, išgąstį, be to, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kad sąlyginai pati nukentėjusioji sukūrė rizikingą situaciją, susijusią su jos pačios saugumu, neturtinės žalos prašomas 20 000 litų dydis sumažintas, ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimas I. K. priteistas vadovaujantis susiformavusia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Teismas tenkino tik dalį civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo – priteisė 3233 litų turtinės žalos atlyginimo, kuris yra pagrįstas. Šioje byloje I. K. prašė jai priteisti 9000 Lt negautų pajamų, nes ji nedirbo 2 mėnesius. Tiesioginių įrodymų, kad nukentėjusioji nedirbo 2 mėnesius, ji nepateikė, tačiau patikrinus VSDF duomenų bazę, nustatyta, kad verslo liudijimo 2010 m. rugsėjo mėn. ji įsigijusi nebuvo. Įmokos į VSD fondą pradėtos mokėti nuo 2010 m. spalio mėn. BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas akivaizdu, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi įrodyti pats nukentėjusysis. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kuriais ji grindžia negautas pajamas, ir iš kurių būtų matyti pajamų ir išlaidų apskaita susijusi su verslo liudijimu. Todėl teismas neturėjo galimybės apskaičiuoti netektų pajamų dydžio. Iš CK 6.249 straipsnio 1 dalies ir 6. 250 straipsnio 1 dalies turinio analizės akivaizdu, kad negautos pajamos yra turtinė žala, nes neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai ir kt., teismo įvertinti pinigais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė buvo darbinga ir iki sužalojimo dirbo, realiai patyrė kūno sužalojimą ir dėl to negalėjo dirbti, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) teismas jai priteisė teisingą kompensaciją, vadovaujantis Statistikos departamento skelbiama vidutine mėnesine alga, laikotarpiu 2010 rugsėjo mėn. – 2010 m. spalio mėn. kas sudarė 1269 Lt grynųjų darbo pajamų už du mėnesius. 1000 Lt civilinis ieškinys advokato pagalbai apmokėti taip pat tenkintas pagrįstai, jis įrodytas rašytiniais įrodymais. Iš to seka, kad tiek neturtinės žalos atlyginimas, tiek turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai I. K. priteistas iš kaltinamojo teisingai.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma P. T. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo patvirtino. Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo P. T. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo P. T. vieną tūkstantį litų nukentėjusiajai I. K. atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.