Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-140-659/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
1-140-659/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24722-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Kaltinamasis
A. B., D. P.
Advokatai
Juozas Ančiukaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-140-659/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24722-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.4; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.3; 2.3.6; 2.4.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Erikai Grigišienei,dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,

kaltinamajam A. B. (A. B.), jo gynėjui advokatui Juozui Ančiukaičiui, kaltinamajam D. P. (D. P.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) mokinantis (duomenys neskelbtini) mokykloje 12-oje klasėje, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje, ir

D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, nevedęs, teistas: 2017-06-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar mokytis ir tęsti mokslą ar darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (nuosprendis įsiteisėjo 2017-07-05, teistumas neišnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. B. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į automobilį, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. P., 2017-05-21 apie 03.46 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, ties antru įėjimu, su savimi turėtu atsuktuvu išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio pusės durelių lango stiklą 174,02 eurų vertės, po ko, D. P., rankomis praplatinęs išdaužto lango kiaurymę, iš automobilio salono pasikėsino pagrobti automobilinę multimediją 5000 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi, bandant išimti automobilinę multimediją, suveikė automobilio signalizacija ir abu – A. B. ir D. P., iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamasis D. P. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į automobilį, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. B., 2017-05-21 apie 03.46 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, ties antru įėjimu, A. B. su savimi turėtu atsuktuvu išdaužus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio pusės durelių lango stiklą 174,02 eurų vertės, D. P., rankomis praplatinęs išdaužto lango kiaurymę, iš automobilio salono pasikėsino pagrobti automobilinę multimediją 5000 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi, bandant išimti automobilinę multimediją, suveikė automobilio signalizacija ir abu – D. P. ir A. B. iš įvykio vietos pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. B. kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino. Nurodė, jog buvo pas D. P. namuose, žaidė kompiuteriu, po to pastarasis jį nuvežė namo. Važiuojant link namų, pamatė automobilį apie kurį buvo skaitęs spaudoje, jog iš tokio modelio automobilių yra vagiamos multimedijos. Todėl, taip pat nusprendė pabandyti iš tokio modelio automobilio pagrobti multimediją. Tai padaryti nusprendė spontaniškai, reikėjo pinigų. Išdaužus automobilio lango stiklą, suveikė signalizaciją. Pasimetė, bet ne dėl signalizacijos, o dėl to, kad prieš tai nėra tai darę. Multimediją būtų pardavę. Dėl savo elgesio labai gailisi. Žalą atlygino. Šiuo metu nedirba, mokosi, yra išlaikomas tėvų. Prašė paskirti baudą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. P. kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino ir labai gailisi. Iš esmės patvirtino kaltinamojo A. B. parodymus, nurodydamas, jog nors nusikalstamą veiką buvo sugalvota padaryti spontaniškai, bet su tikslu pasipelnyti, nes tos multimedijos yra didelės vertės. Automobilyje turėjo reikiamą atsuktuvą. Jam išdaužus stiklą, suveikė signalizacija. Stiklas buvo su plėvele, į automobilio vidų neįkrito, dėl to pasimetė. Iš įvykio vietos pabėgo, kadangi suprato, jog jam dėl storo stiklo nepavyks įlįsti į automobilio vidų ir ištraukti multimediją. Pabėgo abu, tačiau jis grįžo atgal prie automobilio ir lango stiklą įstūmė į automobilio vidų. Multimedijos neištraukė, kadangi su turėtu atsuktuvu negalėjo atsukti vieno multimedijos varžto, kuris buvo kitoks, negu kiti. Atlikti nusikalstamą veiką kilo A. B.. Savo elgesį vertina neigiamai. Atlygino padarytą žalą. Prašė paskirti baudą arba sumažinti prokuroro siūlomą bausmę.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jų kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teismo posėdyje ištirti įrodymai:

Nukentėjusysis T. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017-05-21 apie 03.46 val., jam būnant namuose į telefoną atėjo SMS žinutė, kad jo automobilyje pavojus. Tuomet jis greitai apsirengė ir išėjo į kiemą prie savo automobilio. Priėjęs arčiau pastebėjo, kad yra išdaužtas dešinės pusės priekinių durelių stiklas, aplinkui pabirusios stiklo šukės. Taip pat pastebėjo, kad automobilyje buvusios multimedijos plastikinė apdailos detalė yra nuplėšta. Prie automobilio jis jokių įtartinų asmenų nepastebėjo. Apžiūrėjęs automobilio saloną matė, kad iš salono niekas pagrobta nebuvo. Įtaria, kad norėjo pagrobti automobilio salone buvusią multimediją. Automobilis yra draustas „Kasko“ draudimu. (t. 1, b. l. 2)

Nukentėjusysis T. J. papildomos apklausos metu nurodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pats naudojasi šiuo automobiliu. Automobilis yra draustas „Kasko“ draudimu ERGO Insurance Se draudimo kompanijoje. 2017-05-21 apie 03.46 val. į jo mobiliojo ryšio telefoną parėjo signalas (SMS) iš automobilio, kad automobilyje pavojus. Po gauto signalo į kiemą jis išėjo 1-2 minučių laikotarpyje. Kai išėjo į kiemą, kieme jau nieko nepastebėjo. Priėjęs prie savo automobilio (automobilis buvo pastatytas ties antru (duomenys neskelbtini) namo įėjimu, Klaipėdoje) pamatė, kad yra išdaužtas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis keleivio pusės durelių lango stiklas. Taip pat pamatė, kad buvo bandyta nuimti automobilyje esančios multimedijos apsauginę plastikinę dalį (ji kabėjo ant laido, nuplėšta, sugadinta nebuvo). Ši detalė nesugadinta, laisvai prisitvirtina atgal. Apžiūrėjęs automobilio saloną jis pamatė, kad iš automobilio salono niekas pagrobta nebuvo. Mano, kad buvo bandyta pagrobti multimediją (automobilinį kompiuterį). Jo kaina – 5000 eurų. Tačiau multimedijos nepagrobė, dėl jos žala nėra padaryta. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala yra dėl išdaužto automobilio lango stiklo – 174,02 eurų. Šią žalą jam atlygins draudimas, todėl žala dėl automobilio stiklo išdaužimo bus padaryta ERGO Insurance Se draudimo kompanijai. Prie liudytojo apklausos T. J. pateikė pareiškimą dėl aukščiau nurodytos įvykdytos nusikalstamos veikos bei sąskaitą – faktūrą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos materialinės žalos – 174,02 eurai. (t. 1, b. l. 62-63, 66-67)

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis T. J. nurodė, kad dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-21 apie 03.46 val., stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme, ties 2 įėjimu, Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 174,02 eurų materialinė žala. Kaip jau minėjo, automobilis yra draustas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo draudime. Minėtas draudimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino dėl aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos padarytą materialinę žalą – 143,82 eurus (aukščiau nurodytą sumą – 174,02 eurus be PVM). Dėl neatlyginto piniginio skirtumo – 30,18 eurų, jis materialių pretenzijų įtariamiems asmenims neturi, civilinio ieškinio dėl šios sumos, moralinės žalos ikiteisminiame tyrime nereikš. (t. 1, b. l. 68)

Savanoriškų daiktų pateikimo protokolo surašymo metu T. J. pateikė USB laikmeną su vaizdo įrašu, kuris buvo perrašytas į CD kompaktinį diską, o USB laikmena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 108 straipsniu, buvo grąžinta T. J.. (t. 1, b. l. 54-56, 59-60)

Iš Klaipėdos AVPK KP NNT 2 – ojo skyriaus vyresniojo specialisto G. Š. pranešimo matyti, kad peržiūrėjus prie ikiteisminio tyrimo esantį vaizdo įrašą, buvo nustatyti asmenys, įvykdę nusikalstamą veiką – tai D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 99)

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti kaip D. P. ir A. B. padaro jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. (t. 1, b. l. 57-58)

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. parodė konkrečią, automobiliui skirtą stovėti vietą (duomenys neskelbtini) namo kieme, ties 2-ąja namo laiptine, Klaipėdoje, ir paaiškino, kad būtent šioje vietoje stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, tamsios spalvos, kuriam jis ir jo draugas D. P., išdaužę priekinį keleivio pusės durelių lango stiklą, iš automobilio salono pasikėsino pagrobti automobilinę multimediją, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė, jis ir D. P. iš įvykio vietos pasišalino. (t. 1, b. l. 135-138)

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. P. parodė konkrečią, automobiliui skirtą stovėti vietą (duomenys neskelbtini) namo kieme, ties 2–ąja namo laiptine, Klaipėdoje, ir paaiškino, kad būtent šioje vietoje stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, tamsios spalvos, kuriam jis ir jo draugas A. B., išdaužę priekinį keleivio pusės durelių lango stiklą, iš automobilio salono pasikėsino pagrobti automobilinę multimediją, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė, jis ir A. B. iš įvykio vietos pasišalino. (t. 1, b. l. 177-180)

Iš 2017-07-19 apžiūros protokolo ir fotonuotraukų, kad įvykio metu buvo išdaužtas nukentėjusiojo automobilio stiklas. (t. 1, b. l. 43-47)

ERGO Insurance SE Lietuvos filialo draudimo rašte nurodyta, kad dėl 2017-05-21 pasikėsinimo pagrobti multimediją iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio savininkui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė žala atlyginta 2017-08-08, išmokėta 143,82 eurų draudimo išmoka. (t. 1, b. l. 73-75)

Iš kaltinamojo D. P. elektroniniu paštu pateikto kvito matyti, kad jis sumokėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialui nusikalstama veika padarytą žalą – 144 eurus. (t. 1, b. l. 76-78)

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji A. B. ir D. P., veikdami bendrininkų grupe, kaltinime nurodytu laiku bei aplinkybėmis, įsibrovę į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bei jį sugadino. Kaltinamųjų kaltę patvirtina pačių kaltinamųjų teisme duoti parodymai, kuriais jie pilnai prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamųjų prisipažinimu teisme, kurį taip pat patvirtino vaizdo įrašai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamųjų A. B. ir D. P. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į automobilį. Kaltinamieji į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), pateko neteisėtai, prieš savininko valią, t. y. įveikdami mechanines kliūtis – išdauždami automobilio priekinių keleivio pusės durelių lango stiklą 174,02 eurų vertės, ir tokiu būdu sugadindami nukentėjusiajam priklausantį turtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – automobilę multimediją, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Kaltinamieji suprato, kad į automobilį patenka neteisėtai, žinojo, kad jame esantys daiktai jiems nepriklauso, suprato, kad jų veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo veiksmų pobūdį, numatė nusikalstamų veikų pasekmes ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų A. B. ir D. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Neteisėtai sugadinto svetimo turto vertė nustatoma remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi. Kaltinamieji A. B. ir D. P., įsibraudami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadino svetimo turto už 174,02 eurų. Tokia kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kadangi nustatyta, kad jie sugadino nedidelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir labai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę už nusikalstamas veikas sunkina tai, kad jas padarė veikdamas bendrininkų grupe su kaltinamuoju D. P. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis A. B. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. A. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl nusikalstamų veikų. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad A. B. yra jauno amžiaus, nevedęs, nedirba, bet mokosi, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam A. B. paskyrus kiekvieno inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jo dydį mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai bendrintinos apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad yra sąlygos, numatytos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t. 1., b. l. 141-142).

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir labai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę už nusikalstamas veikas sunkina tai, kad jas padarė veikdamas bendrininkų grupe su kaltinamuoju A. B. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis D. P. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. Sprendžiant dėl bausmės rūšies D. P. parinkimo, atsižvelgiama ir į tai, kad anksčiau teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), tai apibūdina jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nevedęs, užsiima individualia veikla, turi galiojančią administracinę nuobaudą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, savo elgiasi vertina kritiškai. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina ir į kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam D. P. paskyrus kiekvieno inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – areštą. Bausmių dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai bendrintinos apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad yra sąlygos, numatytos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. P. nusikalstamas veikas padarė 2017-05-21, t. y. prieš priimant 2017-06-14 nuosprendį, kuriuo D. P. buvo paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2017-06-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė iš dalies atlikta pagal 2017-06-14 nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas D. P. atidėtinas ir jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, galinčios turėti teigiamos įtakos jo elgesiui.

Kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t. 1, b. l. 183-184).

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena su fotonuotraukomis iš įvykio vietos ir skaitmeninė laikmena prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje; DNR pėdsakas, paimtas 2017-05-21 įvykio vietos apžiūros metu, saugomas Klaipėdos apskrities VPK aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje (t. 1, b. l. 37-38), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; A. B. ir D. P. DNR pavyzdžius, saugomus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Biologinių tyrimų skyriuje (t. 1, b. l. 39-40), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir tęsti mokslus arba dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir tęsti mokslus arba dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. B. nustatyti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir tęsti mokslus arba dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. B. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ir tęsti mokslus arba dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. P. (D. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. P. nustatyti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, D. P. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir D. P. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-14 nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą D. P. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar mokytis ir tęsti mokslą ar darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi skaitmenines laikmenas, saugomas byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; DNR pėdsaką, saugomą Klaipėdos apskrities VPK aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, taip pat A. B. ir D. P. DNR pavyzdžius, saugomus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Biologinių tyrimų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė