Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų teikimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-07-17 nutarimo Nr. 59-150 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. A. (T. A.) (toliau ir – nuteistasis), asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – komisija) 2019-07-17 priėmė nutarimą Nr. 59-150 taikyti T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

T. A. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012-10-31 nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-09-12 iki 2012-10-31. Nuteistajam bausmės atlikimo pradžią nuosprendžiu nustatyta skaičiuoti nuo 2012-10-31. Bausmės pabaiga 2023-03-12, 2/3 dalis bausmės atliko 2019-05-12; neatliktos bausmės dalis 2019-07-11 yra 3 metai 8 mėnesiai 1 diena.

Nutarime nurodoma, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019-07-11 Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-33, atsižvelgdama į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vidutinę riziką, vieningą komisijos sprendimą, įvykdytas komisijos teiktas rekomendacijas, pripažįstamą kaltę, dedamas pastangas atsisakyti alkoholio priklausomybės, į sutikimą su priežiūros sąlygomis, į aplinkybes, kad dirba, gerai elgiasi – skatintas 8 kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, įgijo dvi specialybes, turi du nepilnamečius vaikus, lygtinio paleidimo atveju realiai turi galimybę įsidarbinti, nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, dengia finansinius įsipareigojimus, turi socialinius ryšius, padarė išvadą, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals bei siūlo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Nutarime taip pat nurodoma, kad T. A. pristatomas trečią kartą, jis anksčiau teistas penkis kartus. Pirmą kartą nusikalto būdamas 20 metų, kaltę dėl padaryto nusikaltimo šiuo metu pripažįsta; pastarasis nusikaltimas sunkesnis už ankstesnius, yra būdingas nusikaltimų modelis – vagystės. Vagystę padarė kartu su bendrininku, o nužudymą – apsvaigęs nuo alkoholio. Neigia priklausomybes, susijusias su alkoholio vartojimu. Linkęs save žaloti, elgiasi manipuliatyviai. Anksčiau du kartus taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą sąlygas pažeidė – padarė naują nusikalstamą veiką. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė.

T. A. iki nuteisimo dirbo statybose pagal individualios veiklos patentą, tačiau teturi 3 mėnesius oficialaus darbo stažo. Bausmės atlikimo metu jau 6 metus dirba kirpėju. Lygtinio paleidimo atveju yra susitaręs dėl darbo vietos UAB “Eitinit” pagalbiniu darbininku. Nuteistasis turėjo 7 klasių išsilavinimą, įkalinimo įstaigoje baigė dar dvi klases, taip pat įgijo dvi – siuvinių gamintojo ir staliaus, – specialybes. Lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi Turgaus g. 13-2, Eišiškėse, Šalčininkų r., pas sugyventinę, kur yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal šio straipsnio 3 dalį nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta nuteistojo asmens byla, pažymi, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga, nes lygtinio paleidimo institutas nėra savitikslis, automatinis procesas.

T. A. atliko atitinkamą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės), vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jis vis dar priklauso vidutinei rizikos grupei – 72 balai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 72 vertinimo balų net 32 balai yra dinaminiai, kas reiškia, jog yra galimybė juos mažinti. Pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 59 balais, kaip vidutinė. Ryškesnės pažangos šiuo klausimu nenustatyta, nors teismas neabejotinai teigiamai vertina, kad šiuo metu nuteistasis nebeturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas (pasak 2019-07-01 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-117, jis buvo baustas 7 kartus, paskutinį kartą 2018-10-12, turi 7 paskatinimus už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose).

Nuteistasis turi sugyventinę, su kuria šiuo metu gyvena du jo nepilnamečiai vaikai. Tvirtus socialinius ryšius palaiko su mama, seserimi ir sugyventine, yra lankomas pasimatymų metu, bendrauja telefonu. Suteikus nuteistajam atostogų metu išvykas į namus, iš jų grįžo laiku.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertina ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jos pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, turimus teistumus, praeityje taikytą lygtinį paleidimą. BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog iš bausmės paskirčių dvi yra šios – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi atlikti adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kuriais vadovaujantis turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, nuteistojo asmens byla nustatė, kad T. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį sunkų nusikaltimą (nužudymas), kuris kvalifikuojamas kaip itin pavojingas visuomenei. Pažymėtina, kad kaltę dėl padarytos veikos nuteistasis pripažino, gailisi, tačiau teigia, jog įtakos nusikalstant turėjo alkoholis, be to, auka jį išprovokavo. Už nužudymą skirta laisvės atėmimo bausmė baigiasi net 2023-03-12. Anksčiau jam du kartus taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą sąlygų neišlaikė ir nusikalto.

Kaip neabejotinai teigiamus faktorius teismas vertina tai, jog T. A. bausmę nuo 2017-01-31 atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje, kassavaitiniuose AA susitikimuose, yra baigęs kelias psichoedukacines programas, gavo pažymėjimus.

Teismas atkreipia dėmesį ir į Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019-08-12 gautą T. A. pateiktą papildomą informaciją apie tai, kad jam suteikus lengvatas, jis buvo perkeltas atlikti bausmę į pataisos namus Sniego g. 2, Vilniuje, be sargybos esančiame būryje, šiuo metu dirba pagalbiniu darbininku įmonėje, jam suteikta teisė laisvai vaikščioti maršrutu Sniego g. 2 – Tyzenhauzų g. – Pelesos g. – po geležinkelio tiltu – Drujos g. – Rasų g. 8 arba Sniego g. 2 – Pelesos g. 35 nuo 07.30 val. iki 19.00 val. Ši aplinkybė neabejotinai yra reikšmingai charakterizuoja nuteistąjį, bet, teismo nuomone, ji negali turėti lemiamos įtakos sprendžiant komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą. Ji tik patvirtina, jog paskirtoji bausmė daro teigiamą įtaką T. A. elgesiui, bet dar nesuteikia pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismas atsižvelgia ir į socialinio tyrimo išvadoje pažymėtą aplinkybę, kad nuteistasis neigia priklausomybes, susijusias su alkoholio vartojimu, nors byloje, kurioje yra nuteistas ir pagal kurioje priimtą nuosprendį atlieka bausmę, nustatyta, jog prieš nusikaltimą jis alkoholį vartojo dažnai, pavartojęs alkoholio tapdavo „sunkesnio“ charakterio, būdingas agresyvus, konfliktiškas elgesys. Išvadoje nurodyta, kad buvęs žalingas alkoholio vartojimas sietinas su nuteistojo nusikalstamumu, galimos žalos rizika, rizika individui, tolesnis alkoholio vartojimas didintų nusikalstamo elgesio riziką.

Be to, išvadoje pažymėta, kad atsižvelgus į nuteistojo elgesį, darytina prielaida, jog asmuo linkęs neapgalvoti savo veiksmų pasekmių, nepasimoko iš klaidų, konfliktinėse situacijose gali prarasti savikontrolę, panaudoti ar grasinti smurtu siekdamas savo tikslų. Išvadoje pažymėta, jog ir pats T. A. pripažįsta, jog savitvardos praradimas jam yra problema. Konstatuota mąstymo, problemų sprendimo lankstumo stoka, neigiamų pasekmių nenumatymas, savikontrolės, agresyvaus elgesio, impulsyvumo problemos praeityje daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką.

Teismas pažymi ir reikšmingą aplinkybę, kad T. A. kartą jau nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą.

Spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą teismas įvertina ir visuomenės interesą. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi atlikti adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju T. A. atlikta bausmės dalis nėra tokia, kad ją galima būtų laikyti pakankama. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ir šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, leidžianti manyti, jog nuteistasis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nuteistojo elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo tam tikrą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, bet nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau gali toliau nebeatlikti teismo jam paskirtos bausmės ir jos vykdymas turi būti nutrauktas, nes jau pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, nuteistasis jau atliko adekvačią jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams bausmę, pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Patikrinęs byloje esančius aukščiau nurodytus duomenis teismas daro išvadą, kad nuteistasis negali būti pataisytas tik tokia laisvės atėmimo bausme, kurią jis jau yra atlikęs, tuo labiau kad bausmės tikslai yra ne tik pataisyti nubaustąjį, bet ir jį nubausti, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Nurodytų aplinkybių visuma neleidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad T. A. pasitaisė, yra tvirtai motyvuotas keisti gyvenimo būdą ir ateityje lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Teismas daro išvadą, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės paskirties bei teisingumo principo įgyvendinimo, nes bausmės tikslai šiai dienai dar nėra pasiekti, ir nėra objektyvių duomenų teigti, kad nuteistasis visuomenei nebepavojingas ir jį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, todėl komisijos nutarimas netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2019-07-17 nutarimą Nr. 59-150 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. A. (T. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.