Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei teisininkei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį J. J. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys D. G., biudžetinės įstaigos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, taip pat pagal J. J. ieškinį D. G. dėl pripažinimo teisės tvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nesant bendrasavininkės sutikimo, tretieji asmenys biudžetinės įstaigos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

BĮ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašė: 1) įpareigoti J. J. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), t. y. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas gyvenamojo namo dalis – atstatyti priestatą į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį taip, kad matmenys atitiktų 1,70 m X 2,30 m, ir sutvarkyti statybvietę; 2) J. J. neįvykdžius sprendimo nustatytu terminu, įpareigoti ją mokėti 100 Lt baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Inspekcija nurodė, kad J. J., neturėdama statybą leidžiančio dokumento, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, bendrosios nuosavybės teisėmis valdomame žemės sklype savavališkai rekonstravo pastatą, padidindama 1,70 m X 2,30 m priestatą iki 1,70 m X 6,08 m, t. y. atliko neypatingo statinio rekonstrukcijos darbus. Inspekcija 2014 m. vasario 27 d. privalomuoju nurodymu pareikalavo J. J. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius; šį terminą Inspekcija pratęsė iki 2014 m. lapkričio 27 d., tačiau ir per papildomą terminą J. J. reikalavimo neįvykdė. Dėl J. J. ieškinio reikalavimų Inspekcija nurodė, kad pertvarkius sklypą pagal J. J. teikiamą projektą, atsirastų galimybė įteisinti ginčo statybas.

J. J. prašė Inspekcijos ieškinį atmesti ir tenkinti jos ieškinį – pripažinti teisę tvirtinti žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą nesant sklypo bendraturtės D. G. sutikimo. J. J. paaiškino, kad pastatai Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jai ir D. G. priklauso lygiomis dalimis. Atsižvelgdama į gyvenamojo namo, kuris pastatytas 1940 metais, avarinę būklę, J. J. atliko verandos sienų ir stogo rekonstravimo (kapitalinio remonto) darbus be bendraturtės sutikimo, tikėdamasi vėliau su ja susitarti. Anot J. J., dėl jos įvykdytų darbų kelias nesusiaurėjo, dabar kelio plotis apie 4,80 m. Atsižvelgdama į tai, kad ginčo veranda yra ant valstybinės žemės, J. J. 2015 m. balandžio 10 d. sudarė sutartį su UAB „Julimatas“ dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo; parengtas projekto sprendinių brėžinys įteiktas D. G., tačiau ji savo nuomonės dėl projekto neišreiškė. Anot J. J., nurodytas projektas jau suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingais asmenimis ir pateiktas tikrinimui Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu konstatavo, jog projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, jų reikalavimams darantiems įtaką projekto sprendiniams, tačiau projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas raštiškas bendrasavininkės pritarimas arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. J. J. teigimu, šiuo metu leidimo ginčo rekonstrukcijos darbams nėra tik dėl to, kad nėra žemės bendrasavininkės sutikimo.

Trečiasis asmuo BĮ Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinius spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo patvirtino, kad J. J. 2014 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą, kurio pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 30-906 1 punktu nustatė, jog pradedamas rengti apie 1680 kv. m žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Trečiasis asmuo nurodė, kad J. J. 2015 m. vasario 18 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą specialiesiems architektūros reikalavimams rekonstruojamam gyvenamajam namui Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išduoti, kurie 2015 m. kovo 16 d. buvo patvirtinti ir išduoti.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškinius prašė spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo paaiškino, kad jis 2015 m. kovo 23 d. pateikė savivaldybės administracijai nurodyto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, t. y. detalizavo, kokių reikalavimų reikia laikytis formuojant ir pertvarkant nurodytą žemės sklypą.

D. G. su Inspekcijos ieškiniu sutiko, o J. J. ieškinį prašė atmesti. Anot D. G., dabar kelio plotis tik 2,40 m, todėl vairuotojai atsisakinėja įvežti malkas (didesniais sunkvežimiais); be to, kelio plotis pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus turėtų būti bent 3 m.

Inspekcijos 2014 m. vasario 14 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-140214-00022 nustatyta, kad J. J. (kaip statytojas ar užsakovas) žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savavališkai atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją, esamą priestatą 1,70 m X 2,30 m padidinant iki 1,70 X 6,08 m (elektroninės bylos apyrašo T. 1, p. 4-5). Byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo rekonstrukcijos darbai atlikti 2009 metais. Inspekcija 2014 m. vasario 27 d. privalomuoju nurodymu Nr. PRN-00-140227-00026 pareikalavo J. J. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d. išardyti savavališkai perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę (el. bylos apyrašo T. 1, p. 9-10); šis terminas Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pratęstas iki 2014 m. lapkričio 27 d. (T. 1, p. 15). Inspekcija 2014 m. gruodžio 1 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. NPA-00-141201-00205 nustatė, kad J. J. savavališkos statybos padarinių nepašalino (T. 1, p. 16-17).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. kovo 16 d. patvirtino specialiuosius architektūros reikalavimus neypatingo statinio – dvibučio gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini)– rekonstravimui; statytoja (užsakovas) J. J. (T. 3, p. 70-72). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 30-906 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ 1 punktu nustatė, kad pradedamas rengti apie 1680 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo (T. 3, p. 60). Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. kovo 27 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (T. 3, p. 74); Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 3 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus ir projekto teritorijos schemą (T. 3, p. 75-77). J. J. 2015 m. balandžio 10 d. sudarė sutartį su UAB „Julimatas“ dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (T. 3, p. 78). Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. birželio 9 d. raštu atsisakė derinti parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes projekte nėra suderinimų su žemės sklypo plano rengimo reikalavimus išdavusiu struktūriniu padaliniu ir žemės sklypo bendrasavininke (T. 3, p. 91). Nurodytas projektas 2015 m. liepos 14 d., 2015 m. rugpjūčio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingais asmenimis (T. 3, p. 79-80) ir pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2015 m. rugsėjo 7 d. žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. TPA-4004-(8.12.) nurodė, jog projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, jų reikalavimams darantiems įtaką projekto sprendiniams, tačiau projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas raštiškas bendrasavininkės pritarimas arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas (T. 3, p. 99).

Dėl pripažinimo teisės tvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nesant bendrasavininkės sutikimo

Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Aiškindamas ir taikydamas šias bei kitas bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. <...> esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. <...> neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) padariniai taikomi laikantis šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. <...> savavališkos statybos (rekonstrukcijos) statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Neteisėta statinio rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį statybos techninių reikalavimų dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas iš esmės nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nesant vienos nurodytų sąlygų savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimas negalimas. <...>. Pirmojo fakto konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva, o antrasis konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais. Bendraturčiai savo poziciją – atsisakymą duoti sutikimą dėl savavališkai pastatyto ar rekonstruoto statinio įteisinimo – turėtų pagrįsti įrodinėdami, kad bendraturčio pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. <...>. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams <...>. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos <...>. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

Šioje byloje atsisakydama duoti sutikimą parengtam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, D. G. savo atsisakymą grindė iš esmės tuo, kad dėl atliktų statybos darbų kelias susiaurėjo iki 2,40 m pločio ir kad toks kelio plotis neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų. Nagrinėdamas šiuos D. G. atsikirtimus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 18 punkte (2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1150 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d.) nustatyta, kad elektros oro linijos apsaugos zona – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą: iki 1 kV – po 2 metrus; 6 ir 10 kV – po 10 metrų; 35 kV – po 15 metrų; 110 kV – po 20 metrų; 330 ir 400 kV – po 30 metrų; 750 kV – po 40 metrų. Sąlygų 20.1-20.5 punktuose (1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija, galiojanti nuo 1996 m. sausio 11 d.) nustatyta, kad elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama: statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus; vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus; sodinti arba kirsti medžius ir krūmus; važiuoti mašinoms ar kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio paviršiaus (elektros oro linijos apsaugos zonoje); rengti gyvulių laikymo aikšteles, tverti vielų užtvaras ir metalines tvoras. Nurodytų teisės normų kontekste pažymėtina, kad šiuo atveju taikytini 2 m apsaugos zonos reikalavimai išlieka nepažeisti – anot D. G., kelio plotis 2,40 m, t. y. didesnis negu 2 m. Be to, net jeigu kelio plotis ir būtų mažesnis negu 2 m, tai nereikštų savaime, kad nurodyti reikalavimai pažeisti – minėta, kad tokiu atveju apsaugos zonoje nurodytiems veiksmams atlikti būtų reikalingas elektros tinklų įmonės raštiškas leidimas, ir tik tokio leidimo neturint egzistuotų draudimas atlikinėti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 20.1-20.5 punktuose nurodytus veiksmus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pastato rekonstrukcijos (o ne ginčijamo žemės sklypo) projektas dar 2011 metais raštiškai suderintas, be kita ko, su UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ ir AB „Lesto“ (T. 3, p. 52).

Nagrinėjant D. G. atsikirtimus dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 92 punkte nustatyta, jog gaisro plitimas į gretimus pastatus ribojamas, užtikrinant saugius atstumus tarp pastatų lauko sienų (toliau – priešgaisrinis atstumas), nustatomus pagal 6 lentelę Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų

Pastato atsparumo ugniai laipsnisAtstumas (m) iki gretimų pastatų, kurių atsparumo ugniai laipsnisIIIIIII6810II8810III101015

Kadangi minimalūs priešgaisriniai atstumai skaičiuojami būtent tarp pastatų, o ne tarp pastato ir gretimo sklypo ribos, tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus D. G. argumentus, kuriais apeluojama į pažeidžiamus priešgaisrinės saugos reikalavimus ir atstumus iki elektros linijų.

Dėl D. G. atsikirtimų, kuriais apeliuojama į atsiradusias kliūtis pravažiuoti didesniems sunkvežimiams, pažymėtina, kad šiuo atveju kalbama apie nors ir periodinius, tačiau trumpalaikius-momentinius nepatogumus – akivaizdu, kad malkos (juolab dideliais kiekiais) vežamos ne kas savaitę, ir netgi ne kas mėnesį, o 1-2 kartus per metus. Tai reiškia, kad nuo 2009 m. (kai faktiškai atlikti ginčo rekonstrukcijos darbai) malkos tokiu būdu vežtos 5-10 kartų. Dalyvaujantys byloje asmenys nurodė (tik) vieną atvejį, kai malkas vežęs sunkvežimis kliudė pastatą (lietvamzdžius). Neturėdamas duomenų, kad visais kitais atvejais malkos nebuvo vežamos iki pat D. G. malkinės, teismas sprendžia, kad sunkvežimių vairuotojai dažniausiai vis dėlto randa galimybių (lengviau ar sunkiau) pravažiuoti šalia ginčo priestato. Dėl to sutiktina su J. J. argumentais, kad šiuo atveju didesnę reikšmę turi malkas vežančių vairuotojų vairavimo įgūdžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pateiktų nuotraukų (T. 1, p. 17) akivaizdžiai matyti, jog abiejų bendraturčių priestatai sudaro iš esmės vieną-lygią lygiagrečią liniją kelio atžvilgiu ir tik J. J. priklausančio priestato stogo dalis daugiau išlenda virš kelio pločio. Būtent ši priestato dalis, teismo vertinimu, ir gali sukelti tam tikrus keblumus pravažiuoti didesniems sunkvežimiams (T. 1, p. 8). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad D. G. argumentas yra pagrįstas faktiniais bylos duomenimis (t. y. sutiktina su D. G., kad ji periodiškai patiria (gali patirti) tam tikrų nepatogumų dėl J. J. priestato dalies), tačiau šie nepatogumai, teismo vertinimu, gali būti kompensuojami kitokiais teisiniais būdais, pavyzdžiui, atlyginant D. G. patiriamus nuostolius (papildomas išlaidas dėl didesnių vežimo kainų) malkas vežant ne vienu dideliu sunkvežimiu, o keletu mažesnių sunkvežimių, kurie lengviau pravažiuotų šalia ginčo priestato. Taigi darytina išvada, kad ir šie D. G. argumentai nepakankami tam, kad pagrįstų-pateisintų jos atsisakymą duoti sutikimą parengtam projektui. Konstatuotina, kad D. G. atsisakymas duoti sutikimą vis dėlto neproporcingai varžo ir pažeidžia J. J. teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, J. J. ieškinys dėl pripažinimo teisės tvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nesant žemės sklypo bendraturtės sutikimo pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo

Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (nurodyto straipsnio 1 dalis). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (straipsnio 2 dalis). Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad sprendžiant neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimą, taikomos teisės normos, galiojančios savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Nuo 2014 m. sausio 1 d. savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis, kurio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą:

1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams;

2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalį teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai turi būti taikomi vadovaujantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principais. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014).

Šioje byloje taikydamas nurodytas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad:

nuo pat pradžių, kai tik J. J. įgijo nuosavybės teises į pastatą, tam tikra pastato dalis jau tuo metu (dar iki atliekant ginčo rekonstrukcijos darbus) buvo užėmusi dalį valstybinės žemės;savavališkai pastatyta gyvenamojo namo dalis (priestatas) užima (tik) apie 4,90 kv. m valstybinės žemės plotą;D. G., kaip pastato bendraturtės, parašai patvirtina, kad ji 2010 metais susipažino su darbų esme ir kad ji neturi pretenzijų dėl rekonstrukcijos darbų (T. 3, p. 26, 29, 30, 32, 34, 36, 38);dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė, kad J. J. atlikti rekonstrukcijos darbai apskritai būtų negalimi;Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu konstatavo, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai (kuriuos patvirtinus būtų padidintas J. J. ir D. G. priklausantis žemės sklypas) neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, jų reikalavimams darantiems įtaką projekto sprendiniams;Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. kovo 16 d. patvirtino ir išdavė J. J. specialiuosius architektūros reikalavimus rekonstruojamam gyvenamajam namui Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Nurodytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, teikia pagrindą konstatuoti, kad įpareigojimas išardyti gyvenamojo namo dalį būtų akivaizdžiai neadekvati ir neproporcinga sankcija. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos reikalavimas įpareigoti nugriauti savavališkos statybos padarinius iš esmės tenkintinas, tačiau su išlyga, kad prieš įpareigojant J. J. pašalinti savavališkos statybos padarinius, jai suteiktina įstatyme įtvirtinta galimybė statybas įteisinti. Šiuo konkrečiu atveju toks teismo sprendimas atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, neprieštarauja viešajam interesui. Taigi taikytinos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatos leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Aptariamo termino nustatymas priskirtinas teismo diskrecijai, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi CK 1.5 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, t. y. teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kadangi procesas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo jau pradėtas, tai J. J. baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą nustatytinas vienerių metų terminas nuo šio sprendimo dalies dėl pripažinimo teisės tvirtinti projektą nesant bendrasavininkės sutikimo įsiteisėjimo. Per nurodytą terminą ginčo statybų neįteisinus, taikytina Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalis, t. y. J. J. nustatytinas ieškinyje nurodytas trijų mėnesių terminas išardyti (ar atstatyti į buvusią padėtį) savavališkai pastatytą ar perstatytą namo dalį (priestatą).

Dėl Inspekcijos reikalavimo įpareigoti J. J. mokėti po 100 Lt baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu negalima iš anksto preziumuoti, jog J. J. nevykdys teismo sprendimo, juolab nėra galimybių iš anksto nustatyti ir įvertinti visas priežastis, dėl kurių J. J. galbūt nevykdys teismo sprendimo. Taigi šiuo metu nėra duomenų, kuriuos būtina teisiškai įvertinti priimant sprendimą dėl baudos (ir ypač dėl baudos dydžio) skyrimo. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas palieka nenagrinėtą Inspekcijos reikalavimų dalį dėl baudos skyrimo (Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1, 11 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Inspekcija prašė priteisti iš J. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 25,20 Eur transporto išlaidų. Teismas sprendžia, kad šį Inspekcijos procesinį reikalavimą pakankamai pagrindžia Inspekcijos argumentai, jog aptariamos transporto išlaidos atsirado dėl neplanuoto-neprognozuoto didelio darbo krūvio Inspekcijos Vilniaus skyriuje, dėl kurio atsirado būtinybė šioje byloje Inspekcijos atstovavimą pavesti Panevėžio skyriaus tarnautojams. Teismo vertinimu, toks atstovavimo pavedimas-perskirstymas pašalino pagrindus-prielaidas užvilkinti šios bylos nagrinėjimą dėl Inspekcijos (Vilniaus skyriaus) atstovų užimtumo. Remiantis nurodytais motyvais, Inspekcijos prašymas vertintinas kaip pagrįstas ir tenkintinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju Inspekcija atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl, iš esmės tenkinant ieškinį, valstybei iš J. J. priteistina 31 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis). Tenkinant J. J. ieškinį, jai iš D. G. priteistinas 41 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš J. J. ir D. G. (patenkinus joms pareikštus reikalavimus) lygiomis dalimis priteistina 9,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 4,90 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

J. J. ieškinį tenkinti.

Pripažinti J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę tvirtinti žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą nesant žemės sklypo bendraturtės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį iš esmės tenkinti.

Įpareigoti J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) per vienerius metus nuo šio teismo sprendimo dalies dėl pripažinimo teisės tvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nesant bendrasavininkės sutikimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (priestato) statybai įteisinti. J. J. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, įpareigoti J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo nurodyto vienerių metų termino pabaigos išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dalis – atstatyti priestatą į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį taip, kad matmenys atitiktų 1,70 m X 2,30 m, bei sutvarkyti statybvietę.

Palikti nenagrinėtą biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio dalį dėl baudos J. J. skyrimo.

Priteisti biudžetinei įstaigai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, iš J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 25,20 Eur (dvidešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 (keturiasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 35,90 Eur (trisdešimt penkis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,90 Eur (keturis eurus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.