Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-86-651/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-03
Bylos Nr.
AN2-86-651/2020
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00406-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Dalia Kursevičienė (pirm.)
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai
Marius Navickas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-86-651/2020Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00406-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.9; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. D. G. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) Kelių policijos skyriaus 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu nubaustas 11 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 16 d. 11 val. 40 min., sustabdžius automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. S., nevykdė reikalavimo likti automobilyje ir išlipęs iš jo, nuėjo į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidų, taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu D. G., atstovaujamas advokato Mariaus Navicko, pateikė skundą teismui ir prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. nutarimu skundą patenkino - panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3478-2019 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad D. G. kaltė yra grindžiama tik administracinio nusižengimo protokolu. Pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 5 punkte įtvirtinti reikalavimai yra bendro pobūdžio reikalavimai ir jų nepakanka kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK, kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą, o ne bendro pobūdžio KET nuostatas. Šiuo atveju D. G. nubaustas už bendro pobūdžio pareigų pažeidimą, o byloje nėra įrodymų dėl KET 5 punkto pažeidimo, t. y., kad jis neišmanytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, nemokėtų KET. Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų administracinio nusižengimo protokole išdėstytą kaltinimą D. G. dėl reikalavimo nevykdymo likti policijos sustabdytame automobilyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarimą ir palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą. Teismui nusprendus, kad D. G. veiksmai galėtų būti vertinami pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti tirti Institucijai, priėmusiai nutarimą.

4.1. Nurodo, kad D. G. dalyvavo eisme, kaip automobilio keleivis, todėl pagal KET privalo išmanyti teisės aktus, susijusius su dalyvavimu eisme kaip keleivis. Pažymi, kad D. G. turi ir vairuotojo pažymėjimą, tik šiuo metu jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad pareigūnai buvo sustabdę transporto priemonę, kuri sustojo kieme, o automobilį vairavo teisės vairuoti transporto priemones neturintis asmuo. D. G. teismo posėdžio metu teigė, jog matė iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, taigi suprato, kad transporto priemonė yra stabdoma. D. G. nesilaikė KET taisyklių ir pažeidė 5 punkto reikalavimą. Nusižengimo protokole aiškiai nurodyta kokius neteisėtus veiksmus D. G. padarė – nevykdė pareigūnės reikalavimo likti automobilyje. Pareigūnė veikė teisėtai (KET 51 punktas), o D. G. vien tik išlipdamas iš automobilio pažeidė KET 5 punkto reikalavimą. Jis privalėjo likti sustabdytame automobilyje ir iš jo nelipti, o norėdamas išlipti, turėjo atsiklausti pareigūno.

4.2. Nurodo, kad D. G. veiksmai galėtų būti vertinami ir pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, kadangi D. G. nekreipė dėmesio į pareigūnės nurodymą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. G. atstovas advokatas M. Navickas prašo Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. vasario 20 d. priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliantu, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

5.1. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 5 punktą, kuris reglamentuoja bendrąsias eismo dalyvių pareigas, o būtent šiame punkte nurodyta, jog „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis“. D. G. buvo kaltinimas pažeidęs ANK 417 straipsnio 8 dalį. Pažymi, jog ANK 417 straipsnis numato atsakomybę už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Kaip teisingai ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ši teisės norma yra blanketinė, todėl, taikant administracinę atsakomybę pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, kokias Kelių eismo taisykles pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Iš tokios įstatymo formuluotės matyti, jog D. G. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taigi nutarime turėjo būti nurodytas ir konkretus KET punktas. Šiuo atveju visiškai neaišku, ką konkrečiai pažeidė D. G., t. y. kokią konkrečiai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normą ar kelių eismo taisyklę pažeidė. Vien bendrųjų pareigų nurodymas, nesudaro pagrindo D. G. patraukti administracinėn atsakomybėn dėl neva reikalavimo likti automobilyje nevykdymo, kadangi tokiu atveju net nėra aišku, nuo ko D. G. turėtų gintis – ar dėl reikalavimo likti automobilyje nevykdymo (kaip tai nurodyta aprašant pažeidimo esmę), ar dėl kažkokių kitų bendrų eismo dalyvių pareigų nevykdymo.

5.2. Dėl pareigūnės teisėto veikimo (KET 51 punktas) nurodo, kad vien tai, jog pareigūnė vadovavosi šiuo punktu, niekaip nepatvirtina, kad D. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Nesant konkrečiai suformuluoto kaltinimo protokole dėl KET 51 punkto pažeidimo, nėra teisinio pagrindo pagal jį vertinti D. G. veiksmus. Be to, nesant pagrindo stabdyti automobilį, nebuvo pagrindo reikalauti likti automobilyje, kaip ir pripažinti D. G. kaltu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

5.3. Dėl apeliacinio skundo reikalavimo grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai surašiusiai protokolą, nes D. G. veiksmai galimai gali atitikti ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą nurodo, kad tokio pobūdžio reikalavimas akivaizdžiai prieštarauja įstatymo reikalavimams ir jo patenkinimas nebūtų įmanomas net ir hipotetiškai, nes tai nenumatyta ANK 653 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės nesutinka su priimtu nutarimu ir tvirtina, kad D. G. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, nes jis pažeidė KET 5 punkto reikalavimą.

7. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad D. G. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Ginčas kilęs dėl galimumo asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kai nurodyta, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio KET taisykles, šiuo atveju KET 5 punkto reikalavimą - išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Apelianto manymu, D. G. veiksmai – reikalavimo likti automobilyje nevykdymas, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, patvirtina, kad buvo pažeisti KET 5 punkto reikalavimai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo protokolo turinį (kaltinimą) bei visus byloje esančius duomenis, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad KET 5 punkte įtvirtinti reikalavimai yra bendro pobūdžio reikalavimai ir jų nepakanka kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK.

11. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nenumatytas kodekse. Iš ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicijos matyti, kad pagal šį straipsnį atsakomybė kyla už tą KET pažeidimą, kuris nėra įvardytas kitose šio straipsnio dalyse. ANK 417 straipsnio 8 dalies norma yra blanketinė, todėl būtina konkrečiai nurodyti kokius KET pažeidimus padarė asmuo. Taigi norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina įvardyti padarytą KET pažeidimą. KET punktai yra nustatomi pagal konkrečias įvykio aplinkybes.

12. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad D. G. padarė KET 5 punkto pažeidimą. Ir būtent šio reikalavimo pažeidimą susiejo su ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytu nusižengimu. Tačiau KET 5 punkto reikalavimas, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, yra bendro pobūdžio, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina kaltininko veiksmus vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialiosios dalies normos pažeidimą.

13. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teismas nepažymėjo svarbios aplinkybės, kad minimas KET 5 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis KET ir vien už jų nesilaikymą turi būti baudžiama, tačiau nenurodama, kokių konkrečiai KET D. G. nesilaikė. Nors skunde pažymima, kad pareigūnė davė nurodymą, vadovaudamasi KET 51 punktu, tačiau administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kad D. G. nesilaikė KET 51 punkto reikalavimo, numatančio keleivio pareigą, policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę, išlipti iš automobilio tik jiems leidus. Taigi analizuojamu atveju administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kokias specialiąsias KET normas pažeidė D. G.. Visiškai nesutiktina su pareigūnės aiškinimu, kad KET 5 punkte numatyta bendra eismo dalyvio pareiga apima KET 51 punkte numatytą reikalavimą. Priešingai, atsižvelgus į tai, kad norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK, būtina nurodyti specialias normas, kurias pažeidė asmuo, todėl administracinio nusižengimo protokole nepakanka nurodyti bendro pobūdžio taisyklių, kurių nesilaikė asmuo. Pastebėtina, kad KET 5 punkte numatyta bendra eismo dalyvio pareiga gali būti kartu nurodoma su bet kuria kita KET specialia taisykle, kurią pažeidė asmuo, o aiškiai įvardyti kokius KET punktus pažeidė asmuo, yra Institucijos, surašiusios administracinį nusižengimo protokolą, pareiga. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Taigi nors nurodoma, kad galbūt D. G. nesilaikė KET 51 punkto reikalavimo, tačiau taikyti administracinę atsakomybę dėl to negalima, nes toks teisės pažeidimas jam nėra inkriminuotas.

14. Kita vertus, šiuo atveju visiškai sutiktina su apylinkės teismu, kad nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad D. G. pažeidė KET 51 punktą. Pažeidimo padarymo faktą privalo įrodyti būtent Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o ne pažeidėjas, todėl būtent jie privalėjo pateikti visus įrodymus, patvirtinančius, kad D. G. nesilaikė KET 51 punkto reikalavimo. Jokių duomenų, išskyrus pačių pareigūnų, dalyvavusių įvykyje, parodymus, kurie taip pat neginčijamai nepatvirtina, jog D. G. pažeidė KET 51 punktą, nėra. Teismo posėdžio metu apklaustos pareigūnės A. S. ir S. M. negalėjo konkrečiai nurodyti, kokiu momentu D. G. išlipo iš kieme sustojusio automobilio: ar tuo metu, kai pareigūnė ruošėsi išlipti iš automobilio ar jau buvo pradariusi automobilio dureles. Pažymėtina, kad duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog D. G. nesilaikė KET 51 punkto reikalavimo, nepakanka išvadai apie asmens kaltę padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį D. G. nutraukė, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.

Dėl reikalavimo grąžinti bylą Institucijai tirti D. G. veiksmus pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį

15. Apeliaciniu skundu iš esmės prašoma grąžinti bylą Institucijai tuo atveju, jeigu teismas nenustatys D. G. veiksmuose ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, ir Institucija turėtų galimybę D. G. veiksmus įvertinti pagal kitą straipsnį – ANK 506 straipsnio 4 dalį.

16. ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Ši nuostata taikytina tokiems atvejams, kai suklydimas nurodant ne tą straipsnį ar dalį reiškia neatitiktį sudėties požymiams, dėl to nėra aišku padarytų veiksmų teisinis vertinimas. Įvertinus Institucijos apeliacinį skundą, matyti kad ji yra įsitikinusi, jog D. G. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo požymius ir prašo nubausti būtent pagal šį straipsnį ir iš esmės nekelia netinkamo teisinio kvalifikavimo klausimo. Apylinkės teisme taip pat nebuvo keltas klausimas dėl galimai netinkamo D. G. veiksmų kvalifikavimo. Taigi šiuo atveju Institucija tik tuo atveju, jei teismas neįžvelgs ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo požymių D. G. veiksmuose, prašo grąžinti bylą Institucijai įvertini D. G. veiksmus iš naujo ir nustatyti, ar jo veiksmai atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Atsižvelgus į tai, kad D. G. veiksmai pagal surašytą administracinio nusižengimo protokolą jau yra įvertinti ir nenustatyta, kad jis būtų padaręs administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, todėl grąžinimas Institucijai iš naujo įvertini D. G. veiksmus, reikštų bandymą antrą kartą nubausti D. G. už tuos pačius veiksmus (ANK 2 straipsnio 4, 5 dalys).

16.1. Kita vertus, nurodytina, kad ANK 653 straipsnyje, reglamentuojančiame kokį sprendimą gali priimti apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nėra numatyta apygardos teismo galimybė bylą grąžinti Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

17. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nėra įrodyta, kad D. G. būtų padaręs administracinį nusižengimą, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti pagrįstą nutarimą, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė