Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, S. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu S. B. paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir S. B. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. spalio 21 d. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 14 d.

2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu S. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinta vienu trečdaliu, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta S. B. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui; į paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendį atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis; bausmę skirta atlikti pataisos namuose; S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 21 d.

3. 2020 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija su teikimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus, prašydama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 347 straipsniu, subendrinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu nuteistajam S. B. paskirtas bausmes, paskirti galutinę subendrintą bausmę, nurodyti bausmės pradžią bei pasisakyti apie į bausmę įskaitomus laikotarpius.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi tenkintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas ir nuteistajam S. B. subendrintos paskirtos bausmės: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, S. B. paskirta galutinė 1 mėtų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu S. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir S. B. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką nutarta įskaityti įskaitytą bei atliktą bausmės dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. ir 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžius.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. B. skundas tenkintinas iš dalies.

7. Kaip matyti iš nuteistojo S. B. skundu turinio, nuteistasis pageidauja, kad jo skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties būtų nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame jis galėtų dalyvauti ir duoti papildomus paaiškinimus. BPK 364 straipsnio, reglamentuojančio su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarką, 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Taigi tais atvejais, kai skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduotas ne nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, minėta BPK 364 straipsnio 6 dalies nuostata teismui suteikia diskrecijos teisę pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti žodinį teismo posėdį, į jį kviesti BPK 364 straipsnio 6 dalyje įvardytus proceso dalyvius ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne. Svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamasis įstatymas jokių sąlygų ar pagrindų, kuriems esant teismas privalo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, nenumato. Tai išskirtinė aukštesniojo teismo kompetencija. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jų kontekste susipažinus su nuteistojo S. B. skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant jo pateiktas skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, rengiant teismo posėdį ir į jį kviečiant BPK 364 straipsnio 6 dalyje išvardytus proceso dalyvius, neįžvelgtina. Todėl apygardos teismui nusprendus, kad šiuo konkrečiu atveju skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduotas ne nuteistojo S. B. padėtį bloginančiais pagrindais, nuteistojo skundui išnagrinėti pakanka teismui pateiktoje byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti nuteistąjį, kuris nesutikimo su žemesniojo teismo nutartimi motyvus yra pakankamai aiškiai išdėstęs skunde, nėra būtinybės, nuteistojo S. B. skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant.

9. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, tuo atveju, jei nuosprendį priėmę teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Bendrindamas paskirtas bausmes su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-719/2020, 10 punktas).

10. Iš teismui pateiktos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendis, pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendis, kuriais S. B. už nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirtos bausmės, yra įsiteisėję ir šiais nuosprendžiais S. B. paskirtos bausmės nebuvo subendrintos. Atsižvelgus į šias aplinkybes, skundžiamą 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį priėmęs apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 347 straipsniu, sprendė šiais dviem įsiteisėjusiais nuosprendžiais nuteistajam S. B. paskirtų laisvės atėmimo bausmių bendrinimo klausimą.

11. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu S. B. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos su vienu ir tuo pačiu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, apylinkės teismas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, S. B. paskirtą galutinę subendrintą bausmę (1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę) bendrino ne su galutine subendrinta Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu nuteistajam S. B. paskirta bausme (1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme), o tik su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu S. B. už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausme (4 mėnesių laisvės atėmimo bausme) ir tokiu būdu įgyvendino teisingumą.

12. BK 63 straipsnyje ir 64 straipsnyje yra reglamentuotos bausmės skyrimo kaltininkui už kelias nusikalstamas veikas ar, kai neatlikęs bausmės, pastarasis padaro naują nusikalstamą veiką, taisyklės. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalis). Visais kitais atvejais teismas, bendrindamas bausmes, jas privalo visiškai ar iš dalies sudėti. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai bausmės sudedamos iš dalies, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Tačiau nei BK, nei teismų sprendimuose, kurie formuoja teismų praktiką, nėra nurodyta, kokia konkreti švelnesnės bausmės dalis turi būti pridėta prie griežčiausios bausmės, bausmes bendrinant iš dalies sudedant. Todėl klausimą, kokią švelnesnės bausmės dalį (ne mažesnę negu minimalus tos bausmės rūšies dydis) pridėti prie griežčiausios bausmės, sprendžia pats teismas.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą S. B. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, padaryta iki priimant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi. Tokiais atvejais bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes vadovaujamasi BK 63 straipsnio 9 dalimi. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi S. B. pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendį, iš dalies pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendį paskirtos bausmės teisingai subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatas. Apylinkės teismas, taikydamas palankesnį – dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, S. B. paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu jam už nusikalstamą veiką paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (pridėdamas bausmės dalį, lygią minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui – 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės) ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Apylinkės teismas, subendrindamas skirtingais nuosprendžiais S. B. paskirtas bausmes, teisingai parinko dalinį bausmių sudėjimo būdą, o ne bausmių apėmimo būdą, kadangi šiuo atveju nėra BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytų bausmės apėmimo taikymo pagrindų. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas neturi pagrindo teigti, jog apylinkės teismas netinkamai taikė dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdą reglamentuojančias BK nuostatas ir S. B. paskyrė aiškiai per griežtą, taigi neteisingą, galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

14. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, nuo kada skaičiuoti nuteistajam S. B. paskirtos galutinės subendrintos bausmės (1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo) pradžią. Be to, skundžiamos apylinkės teismo nutarties aprašomojoje dalyje teismas neteisingai nustatė, kad nuteistajam S. B. paskirtos galutinės subendrintos bausmės pradžia skaičiuotina nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263-689/2018). Kaip matyti iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis S. B. atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgiant į formuojamą praktiką, S. B. skundžiama apylinkės teismo nutartimi paskirtos galutinės subendrintos bausmės pradžia turi būti skaičiuojama nuo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis keistina, nustatant, kad bausmės pradžia S. B. skaičiuotina nuo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

15. Nuteistasis S. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis 2019 m. gegužės 31 d. buvo sulaikytas (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), būnant sulaikyme 2019 m. birželio 21 d. įsiteisėjo jo atžvilgiu priimtas nuosprendis, kuriuo jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl šiuo metu pataisos įstaigoje jis yra atbuvęs jau 1 metus 3 mėnesius ir šis terminas, nuteistojo nuomone, turi būti įskaičiuotas į jam paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsakant į šiuos skundo argumentus, pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgdamas į šias įstatymo nuostatas, apylinkės teismas, subendrinęs S. B. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, į jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitė S. B. bausmes, įskaitytas ir atliktas pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendį. Tačiau nagrinėjamu atveju, nustačius, kad bausmės pradžia S. B. skaičiuotina nuo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, skundžiama apylinkės teismo nutartis keistina, nustatant, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į S. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytina laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi (tame tarpe ir bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendį). Laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2019 m. gegužės 31 d. S. B. buvo taikytas kitoje baudžiamojoje byloje, kuri šiuo metu yra nagrinėjama Panevėžio apylinės teismo Panevėžio rūmuose (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nėra teisinio pagrindo į bausmės laiką S. B. įskaityti sulaikymo ir suėmimo, kuris buvo paskirtas kitoje byloje, laiko.

16. Nuteistasis S. B. skunde nurodo, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl prašo jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tai yra taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas, tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas konstatuoja, kad tam jokių sąlygų nėra. BK 64¹ straipsnyje numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Apygardos teismas pažymi, jog tiek priimant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, tiek Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, sprendžiant bausmės S. B. skyrimo klausimą visais atvejais buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, o taikyti minėtas nuostatas išsprendus galutinių bausmių už nusikalstamų veikų padarymą skyrimo klausimą bei sprendžiant bausmių bendrinimo klausimą nėra teisinio pagrindo. Be to, S. B. apeliacine tvarka skundė Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendį, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, todėl už nusikalstamą veiką skirtos galutinės bausmės dydis ir BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumas buvo patikrintas baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nuteistasis S. B., manydamas, kad jam Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu skirta per griežta bausmė ar BK 64¹ straipsnio nuostatos taikytos neteisingai, taip pat turėjo galimybę šį nuosprendį skųsti apeliacine tvarka, tačiau šia savo teise nesinaudojo. Pažymėtina, kad BK 64¹ straipsnyje numatyta galimybė bausmę sumažinti vien trečdaliu – tai bausmės individualizavimo proceso dalis, o teismas, nagrinėdamas skundą dėl bausmių subendrinimo pagal kelis nuosprendžius, nerevizuoja įsiteisėjusių nuosprendžių, nepasisako dėl šiais nuosprendžiais nuteistajam paskirtų bausmių teisėtumo ir pagrįstumo. Nei skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, nei apygardos teismas, spręsdami bausmių bendrinimo klausimus įsiteisėjusių teismo nuosprendžių vykdymo metu, neturi teisinio pagrindo abejoti bylą iš esmės išnagrinėjusių teismų sprendimų dėl paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, pagrįstumu. Dėl nurodytų priežasčių sumažinti S. B. skundžiama apylinkės teismo nutartimi paskirtą galutinę subendrintą (subendrinus Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes) bausmę vienu trečdaliu nėra pagrindo.

17. Nuteistasis S. B. skunde nurodo, kad jis, būdamas pataisos namuose, neteko artimo žmogaus, jo mama palikta be priežiūros sudegino namus, taigi jai reikalinga priežiūra, iki sulaikymo jis mokėsi ir dirbo, dabar mokosi ir dirba pataisos namuose, jo psichologinė būklė ir mąstymas šiuo metu yra pasikeitę, jis tapo supratingesnis, yra priskirtas lengvajai grupei, neturi nuobaudų, todėl prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2263 nuostatos. Naujai įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pagal kasacinę jurisprudenciją nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios naujos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos gali būti taikomos ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujos BK 75 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, tai yra iki 2020 m. liepos 1 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, tai yra pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą, iniciatyva (bet kurios instancijos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015, 2K-7-386-746/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali turėti įtakos S. B. skundžiama apylinkės teismo nutartimi paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės švelninimui, nes, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik tuomet, kai nėra pasibaigęs bylos teisminis nagrinėjimas. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendis, pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendis yra įsiteisėję ir pateikti vykdyti. Taigi taikyti nuteistajam S. B. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam skundžiama apylinkės teismo nutartimi paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį pakeisti:

S. B. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo (1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo) bausmės pradžią skaičiuoti nuo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, nutarta į S. B. bausmės laiką įskaityti įskaitytą bei atliktą bausmės dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. ir 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžius, ir šią dalį išdėstyti taip:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, S. B. į paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.