Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą statybų sektoriuje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., 2023 m. liepos 26 d., apie 13.06 val. Vilniuje, Linkmenų g. 22, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Touran“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija. T. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. P.teisme parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Automobilis „VW Touran“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Nuo 2023 m. liepos 25 d. kartu su drauge R. J. buvo prie ežero. 2023 m. liepos 26 d. jis vartojo alkoholį, o būtent gėrė alų nuo ryto. Išgėrė 3 butelius 1 l talpos alaus. Apie pietus draugei pasidarė bloga, ir ji paprašė, kad jis ją nuvežtų į ligoninę. Supranta, kad būdamas išgėręs, jis to daryti neturėjo, supranta, kad reikėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis nuo ežero, esančio Molėtų rajone, Molėtų plentu važiavo į Vilnių, jį sustabdė netoli Pedagoginio žiedo. patikino jo neblaivumą, su neblaivumo nustatymo akte nurodytais duomenimis ir alkotesterio kvitų rodmenimis sutiko. Pūsti teko 2 kartus. Prašo nekonfiskuoti jo automobilio, neatimti teisės vairuoti, nes negalės dirbti ir uždirbti pragyvenimui. Labai gailisi dėl įvykio, niekada nėra baustas už vairavimą neblaiviam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytojas V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m . liepos 26 d. jam dirbant pagal grafiką kartu su tyrėja G. S. ir praktiką atliekančiu studentu M. K., apie 13.06 val. gavo nurodymą vykti į Molėtų plentą, nes nuo Molėtų pusės link Vilniaus likus apie 30 kilometrų pranešėjas pastebėjo, kad po važiuojamąją kelio dalį pavojingai manevruojantį tamsios spalvos automobilį „VW Touran“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Vykstant telefonu buvo bendraujama su pranešėju ir gaunama informacija, kurioje vietoje automobilis važiuoja, tačiau vėliau pranešėjas nusuko į Nemenčinėlę (taip pats pasakė) ir nebevažiavo paskui minėtą automobilį. V. M. plentu su raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais, ties Pašilių g. (Vilniaus raj.) buvo pastebėtas minėtas automobilis, vykstantis į Vilniaus pusę, tačiau važiuojamąsias kelio dalis skyrė kelio atitvarai, todėl nebuvo galimybės apsisukti iš karto, dėl to buvo vykstama toliau kryptimi link Molėtų. Panašiai už 3 km buvo apsisukta ir vykstama link Vilniaus. V. G. vilko gatve Operatyvinio valdymo skyriaus budėtojas pranešė, kad dėl minėto automobilio skambino kitas pranešėjas, kuris juos mato bei nurodė, kad jie jau netoliese nurodyto automobilio. Automobilis buvo pastebėtas ir sustabdytas Geležinio Vilko g., važiuojant link Pedagoginio žiedo, ties „Hyper Rimi“ parduotuve, kurios adresas Linkmenų g. 22, Vilnius. Priėjus prie automobilio, dureles atidarė vairuotojas A. P., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Asmuo nurodė, kad yra blaivus, tik truputį išgėręs alaus. Pirmu pūtimu asmeniui buvo nustatytas 2,2 promilių girtumas, antru pūtimu - 2,41 promilių girtumas. Kartu su asmeniu keleivio vietoje vyko taip pat akivaizdžiai neblaivi R. J.. Automobilio vairuotojas nurodė, kad buvo žvejyboje iš vakaro ir per naktį, o šiandien ryte išgėrė truputį alaus. R. J. paaiškino, kad buvo su reikalais, tačiau nesugebėjo paaiškinti kokiais. Filmuota BODY kamera (b. l. 24-27).

Liudytojas iš esmės tapačias aplinkybes nurodė 2023 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 20).

Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. yra jos draugas, kurį pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) metų. 2023 m. liepos 26 d. ji kartu su A. jo automobiliu „VW“, dienos metu važiavo nuo ežero Molėtų rajone, prie kurio buvo nuo 2023 m. liepos 25 d. ryto. Būdami prie ežero jie vartojo alkoholį, gėrė alų. Neatsimena, ar vartojo alkoholį ryte 2023 m. liepos 26 d., bet to neneigia. Jiems būnant prie ežero, jai pasidarė blogai, pradėjo skaudėti širdį ir ji paprašė A. ją nuvežti į ligoninę. Apie tai, kad gali kilti problemų dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, ji nepagalvojo, o A. jai atrodė blaivus. A. sutiko ir jie važiavo į Vilnių. Automobilyje negėrė. Vilniuje juos sustabdė policija, patikrino A. blaivumą ir jį išvežė pareigūnai. Ji pati važiavo į ligoninę, bet nenuvažiavo, nes pasijuto šiek tiek geriau (b. l. 30-32).

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2023 m. liepos 26 d. 12.59 val. apie įvykį pranešė privatus asmuo, nurodydamas, kad nuo Molėtų link Vilniaus važiuoja galimai neblaivus asmuo, pavojingai manevruoja kelyje, pranešėjas važiuoja iš paskos (b. l. 12-16).

Iš pareigūno „Body“ kamera daryto vaizdo įrašo „20230726_133257UTC+0300“ ir jo apžiūros protokolo matyti, kaip pareigūnai sustabdė automobilį „VW Touran“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Pareigūnai praneša per raciją, kad sustabdė girtą vairuotoją, kuris akivaizdžiai neblaivus. Sustabdė Geležino gatvėje, ties parduotuvės „Rimi“. Matosi prie automobilio svirduliuojantis A. P.. Jam pareigūnai duoda du kartus pūsti į alkotesterį. Pirmu pūtimu įpučiamos 2,20, antru 2,41 promilės. A. P. sako, kad yra blaivus, važiuoja iš žvejybos. Nustačius girtumą jam praneša, kad automobilis bus nuvežtas. A. P. domisi, o kaip jo keleivė, į ką pareigūnai atsako, kad ji gali eiti namo (b. l. 17-19).

Patikros sertifikato Nr. 1937771 ir alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0103 rodmenimis, alkotesteris metrologiškai patikrintas ir yra tinkamas naudoti, 2023 m. liepos 26 d., 13.36 kaltinamajam nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, 13.50 val. – 2,41 promilės neblaivumas (b. l. 33-35).

Neblaivumo nustatymo akte, be alkotesterio rodmenų, užfiksuota, kad A. P. b. rodmenų, nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. P. su akte nurodytais duomenimis ir alkotesterio rodmenimis sutiko (b. l. 34-36).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2023 m. liepos 26 d. protokolo ir fotolentelės matyti, kad automobilis „VW Tourant“ (v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas Vilniuje, Geležinio Vilko g., važiuojant link Pedagoginio žiedo, nurodytos koordinatės (b. l. 37-47).

2023 m. liepos 31 d. išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 59).

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Regitra“ išrašo apie registruotą kelių transporto priemonę duomenimis, automobilio „VW Touran“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas yra kaltinamasis A. P. (b. l.50).

VšĮ „Emprekis“ 2023 m. liepos mėnesio leidinio duomenimis, automobilio „VW Touran“, pasirinkti metai 20040-2007, vidutinė vertė Lietuvoje su PVM – 2 870 Eur (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Touran“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pats kaltinamasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog vartojo alkoholį dieną prieš įvykį ir įvykio dieną, prieš važiuojant. Važiavo iš Molėtų regiono į Vilnių, jį sustabdė netoli Pedagoginio žiedo.

Be kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimo aplinkybes, kad būtent kaltinamasis vairavo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įrodo ir policijos pareigūno V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei jo tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, jog pavojingai manevruojantis automobilis pastebėtas dar Molėtų plente, pranešėjas kurį laiką važiavo paskui šį automobilį, po to, apie pavojingai manevruojantį automobilį pranešė kitas pranešėjas, nurodydamas, kad jis važiuoja Geležinio vilko gatve. Automobilį sustabdžius netoli Pedagoginio žiedo, už automobilio vairo sėdėjo kaltinamasis, keleivio sėdynėje – akivaizdžia neblaivi moteris – R. J.. Automobilio vairuotojas nurodė, kad buvo žvejyboje iš vakaro ir per naktį, o šiandien ryte išgėrė truputį alaus. R. J. paaiškino, kad buvo su reikalais, tačiau nesugebėjo paaiškinti kokiais. Kad vairavo kaltinamasis, patvirtino ir kartu važiavusi liudytoja R. J..

Aplinkybę, kad A. P. vairavo neblaivus, be jo paties prisipažinimo, patvirtina minėto policijos pareigūno parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o patikrinus alkotesteriu du kartus, nustatytas pirmu pūtimu – 2,20 promilių, o antru – 2,41 promilių girtumas. Kaltinamojo neblaivumo požymiai užfiksuoti ir nusikalstamos veikos padarymo vietoje neblaivumo nustatymo akte, tai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamojo blaivumas patikrintas alkotesteriu. A. P. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,20 promilių, o antro (po 14 minučių) – 2,41 promilių girtumas. Šios aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnų darytu vaizdo įrašu.

Kaltinamasis nurodė, kad nusprendė vairuoti, nes keleivei buvo bloga, skaudėjo širdies srityje. Tačiau teismas pažymi, kad sustabdžius pareigūnams, nei vienas iš jų (kaltinamasis ar keleivė) nenurodė tokių aplinkybių. Liudytoja R. J. iš vis nesugebėjo paaiškini, kodėl ji yra automobilyje, buvo taip pat stipriai apsvaigusi. Be to, važiuojant iš Molėtų regiono, tik įvažiavus į Vilnių yra Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, tačiau, nors keleivei bloga, pro jas pravažiuota. Taip pat nepasirinkta arčiau jų buvimo vietos gydymo įstaiga (Molėtų regione), nekviesta greitoji medicinos pagalba. Visa tai rodo, kad nebuvo jokio būtino reikalingumo vairuoti neblaiviam transporto priemonę.

Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu. Aptarti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis A. P., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas mažiausias 2,20 promilių girtumas), vairavo kaltinime nurodytą automobilį.

Kaltinamojo parodymai (suvokė, kad yra neblaivus, tačiau nusprendė važiuoti), rodo, kad kaltinamasis suvokė, kad vairuoja neblaivus ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, konstatuoja, kad A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme gautas V. P. prašymas atleisti sūnų A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, tai jo atsakomybę lengvina (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šio įvykio metu žala nepadaryta. Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismo manymu byloje taip pat yra pagrindas išvadai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. P. laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galimas pasekmes, nuoširdžiai išgyvena dėl savo neteisėto elgesio. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Kaip minėta, asmuo anksčiau nebuvo teistas, 2023 m. liepos 31 d. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, kaltinamasis per metus baustas vieną kartą administracine tvarka (už automobilio palikimą stovėti arčiau nei 5 m iki pėsčiųjų perėjos; bauda sumokėta (b. l. 90). Visa tai leidžia spręsti, jog asmuo nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nuostatų, iš esmės charakterizuojamas teigiamai, todėl teismas sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti, t. y. kad A. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat privalo įvertinti laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

V. P. yra kaltinamojo mama, šiuo metu ji yra (duomenys neskelbtini). Moteris nėra teista, nebausta administracine tvarka. Duodama paaiškinimus V. P. nurodė, jog ji su vyru ir sūnumi (kaltinamuoju) gyvena kartu. Apibūdino sūnų kaip nuoširdų, darbštų ir jautrų žmogų, kuris linkęs visiems padėti, padeda ir savo tėvams. Taip pat nurodė, kad nėra mačiusi sūnaus vairuojančio išgėrus. Mano, kad ji gali sūnui daryti teigiamą įtaką, nes jie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, vieni kitiems padeda. Glaudžius ryšius su mama patvirtino ir kaltinamasis. Teismas, įvertinęs laiduotojos, kaltinamojo nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį ir laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, daro išvadą, kad sūnaus ir mamos glaudus emocinis ryšys, dažnas bendravimas gyvenant kartu, galės daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, taip pat nustačius, jog V. P. yra tinkama laiduotoja, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos V. P. atsakomybei, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Laidavimas taikomas be užstato, atsižvelgiant į tai, kad V. P. (duomenys neskelbtini).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išplėstinis turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismo nuomone baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti A. P. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų <...>. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę A. P. vairavo transporto priemonę būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,20 promilių girtumas. Jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Tačiau A. P. nėra teistas už analogiško pobūdžio KET pažeidimą, nėra teistas, 2023 m. liepos 31 d. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, kaltinamasis per metus baustas vieną kartą administracine tvarka (už automobilio palikimą stovėti arčiau nei 5 m iki pėsčiųjų perėjos; bauda sumokėta (b. l. 90), o tai rodo, kad veika yra atsitiktinio pobūdžio. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad A. P. pakaks skirti minimalaus termino (1 metų) baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudimą naudotis specialia teise, teise naudotis kelių transporto priemonėmis, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 31 d.

Nusikalstama veika padaryta naudojantis transporto priemone, be jos nusikalstamos veikos padaryti būtų neįmanoma, todėl teismas kaltinamojo vairuotą automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir sprendžia klausiamą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo - paskyrimo.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo vertinimu A. P. šiuo atveju turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, numatytos BK 72 straipsnyje, nes turto konfiskavimas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir prevencinį tikslą. Pažymėtina, kad asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismas neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vairuotos transporto priemonės vidutinė vertė Lietuvoje įvykio metu buvo 2 870 Eur su PVM. Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė, kuri nėra akivaizdžiai neproporcinga. Ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. O tai, kad nurodyto automobilio konfiskavimas sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

Kaltinamajam A. P. 2023 m. liepos 31 d. paskirtos kardomosios priemonės (b. l. 75-78): rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės 2023 m. liepos 31 d. nutarimu dalinai (draudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, bet leidžiama juo naudotis) apribota A. P. nuosavybės teisė į automobilį „VW Touran“, VIN: (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo įvykdymo. Automobilis saugojimui perduotas A. P. (b. l. 52-54).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

A. P. (A. P.), padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą A. P. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. liepos 31 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti iš A. P. automobilį „VW Touran“, VIN: (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) (automobilis saugojimui perduotas A. P.), ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės 2023 m. liepos 31 d. nutarimu dalinai (draudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, bet leidžiant juo naudotis) apribotą A. P. nuosavybės teisę į automobilį „VW Touran“, VIN: (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo įvykdymo.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; kardomąją priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

A. P. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. P. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti V. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.