- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-04-17
- Bylos Nr.
- 2-291-01/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eduardas Monkevičius
- Atsakovas
- A. V., A.Valikonio
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant: ieškovių atstovui adv. A.Navikui,atsakovui A. V. ,atsakovo atstovui adv. D.Svirinavičiui, trečiąjam asmeniui R. I. nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilię bylą pagal B. V. I. ir J. Š. ieškinį atsakovui-A.Valikonio įmonei dėl paskolos sumos ir delspinigių priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės B. V. I. prašė priteisti iš atsakovo A.Valikonio įmonės 37.740 Lt. skolą ir 7984 Lt. palūkanų, o J. Š. prašė priteisti iš atsakovo A.Valikonio įmonės 50.262 Lt. skolą ir 7883 Lt. palūkanų, taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės procesiniuose dokumentuose ir jų atstovas teismo posėdyje paaiškino,kad 1999 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartimi Nr 363517-00 atsakovas-A.Valikonio įmonė paėmė iš AB bankas „Hansabankas“ (duomenys neskelbtini) litų paskolą automobilių remonto paslaugoms vykdyti.Atsakovo prievolės pagal šią paskolos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas draudimo sutartimi Nr SVVPD/023/99, o atsakovo prievolių draudikui įvykdymo užtikrinimui ieškovė J. Š. įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu ir malkine,esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau suėjus paskolos sutartyje numatytiems paskolos grąžinimo terminams atsakovas pareiškė,kad jo įmonė dirba nuostolingai ir jis neturi pinigų paskolai grąžinti.Tuomet ieškovė B. V. I. ,siekdama išvengti išieškojimo nukreipimo į įkeistą jos motinos J. Š. nekilnojamąjį turtą,savo lėšomis mokėjo už atsakovą paskolos sutartyje numatytas įmokas ir už laikotarpį nuo 2001 m. spalio 8 d. iki 2003 m. kovo 28 d. sumokėjo bankui 37.740,53 Lt. paskolos,palūkanų bei delspinigių.I. J. Š. iki 2003 m. balandžio 24 d. sumokėjo bankui už atsakovą 50 262 Lt. skolos.
Ieškovės savo reikalavimą pagrindė CK 6.50 straipsniu ir nurodė,kad įvykdžiusios už atsakovą A. V. prievolę bankui pagal paskolos sutartį,įgijo kreditoriaus teises reikalauti iš atsakovo sumokėtų bankui paskolos ir palūkanų sumų.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti.Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje jie paaiškino,kad 2001 m. spalio 4 d. rašytine sutartimi atsakovas A.Valikonio įmonė perdavė trečiąjam asmeniui R. I. 92 600,00 litų vertės turtą, o R. I. įsipareigojo padengti likusią A.Valikonio įmonės paskolos dalį bankui-82 714,43 Lt. Atsakovas mano,kad ieškovės,vykdydamos mokėjimus bankui už A.Valikonio įmonės paskolą,savo ir trečiojo asmens valia vykdė pastarojo įsipareigojimus atsakovui pagal šią sutartį, nes jie visi susiję artimais giminystės ryšiais-B.V. I. yra R. I. motina, o J. Š. yra jo senelė.Sutartis nenuginčyta ir tebegalioja,todėl ieškinys nepagrįstas ir atmestinas,nes iš atsakovo reikalaujama sumokėti pinigus už turtą,kurį jis perdavė trečiąjam asmeniui R. I. .
Tretysis asmuo R. I. rašytinio atsiliepimo į ieškinį nepateikė,teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys iš dalies tenkintinas.
Byloje nustatyta,kad 1999 m. lapkričio 11 d. paskolos sutartimi Nr 363517-00 A.Valikonio įmonė gavo iš tuometinio Lietuvos taupomojo banko (dabar AB bankas „Hansabankas“) (duomenys neskelbtini) litų paskolą su 16 procentų metinių palūkanų autoserviso įrengimams pirkti,kurią su palūkanomis privalėjo grąžinti bankui iki 2003 m. spalio 28 d. (b.l. 7-12).Atsakovo prievolės pagal minėtą sutartį įvykdymas buvo užtikrintas 1999 m. spalio 28 d. Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų draudimo sutartimi (b.l. 13-20), o 2001 m. gruodžio 28 d. sutartimi draudiko teises ir pareigas,taip pat ir kreditorinio reikalavimo teises į A.Valikonio įmonės įkeistą turtą perėmė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.Prievolių draudikui įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovės J. Š. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais,esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 21-28).
Suėjus paskolos grąžinimo terminui A. V. paskolos bankui negrąžino,todėl ieškovė B.V. I. ,siekdama išvengti išieškojimo nukreipimo į įkeistą jos motinos ieškovės J. Š. nekilnojamąjį turtą, mokėjo už A. V. bankui paskolų ir palūkanų sumas ir nuo 2001 m. spalio 8 d. iki 2003 m. kovo 28 d. sumokėjo 37.740,53 litų. Tai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai. (b.l. 30-33,88-90).I. J. Š. savo ruožtu, už atsakovą A. V. grąžino bankui 50 262 litų ,kuriuos už ieškovę sumokėjo trečiasis asmuo R. I. už nupirktą iš jos 0,156 ha žemės sklypą. (b.l. 40-46,53-54).
Tokiu būdu, bylos aplinkybės,rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina,kad ieškovės vykdė už atsakovą A.Valikonio įmonę jo prievolę bankui pagal paskolos sutartį ir mokėjo paskolos sumas ,siekdamos išvengti išieškojimo nukreipimo į įkeistą J. Š. nekilnojamąjį turtą.Tokie ieškovių veiksmai atitinka CK 6.51 str. 1 dalies nuostatas,kad kreditoriui nukreipus išieškojimą į skolininko turtą tretieji asmenys ,kurie dėl tokio išieškojimo gali netekti tam tikrų teisių į tą turtą, gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą.Todėl ieškovėms,įvykdžiusioms už atsakovą A.Valikonio įmonę prievolę bankui,pereina kreditoriaus teisės,susijusios su skolininku ,t.y. teisės reikalauti iš atsakovo grąžinti sumokėtą bankui paskolą.(CK 6.50 str.3 dalis).Dėl šių aplinkybių ieškovių reikalavimas yra pagrįstas ir iš dalies tenkintinas.
Tačiau ieškovės B.V. I. reikalavimą priteisti 7984,82 Lt. palūkanų ir ieškovės J. Š. reikalavimą priteisti 788,56 Lt. palūkanų teismas atmeta.Ieškovės nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų apie tai,kad nurodytos palūkanų sumos buvo sumokėtos bankui.Byloje esanti palūkanų skaičiuotė įrodomosios galios neturi,nes šalių nepasirašyta ir neįrodo,kad skaičiuotėje nurodytos sumos faktiškai sumokėtos bankui. (b.l. 57).Atmestinas ir ieškovių reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ,nes tokio dydžio palūkanos šalių susitarimuose nenumatytos, ir byloje nėra įrodymų apie tai,kad ieškovės būtų nustačiusios atsakovui terminą grąžinti jų sumokėtas bankui paskolų sumas.(CK 1.5 str.,6.210 str.).
Vertindamas atsakovo ir jo atstovo atsikirtimus į ieškinį ir A.Valikonio 2001 m. spalio 4 d. sutartį su R. I. (b.l. 77),kuria remiantis A. V. mano,kad neturi mokėti ieškovėms už jį sumokėtas bankui paskolos sumas ir palūkanas,teismas daro išvadą,kad jie nepagrįsti,todėl atmestini.Minėta sutartimi A.Valikonio įmonė perdavė trečiąjam asmeniui R. I. turtą,kurio vertė 92 600,00 litų, o R. I. įsipareigojo padengti už A. V. likusią paskolos bankui dalį.Tačiau R. I. šioje sutartyje padarė ir pasirašė prierašą,kad neturi jokių galimybių grąžinti paskolą pagal šią sutartį su A. V. ,o įsipareigojimus pagal šią sutartį perėmė jo motina B.V. I. .Iš šio prierašo seka,kad R. I. patvirtino,jog nebegali vykdyti savo prievolės pagal šią sutartį ir tai atsakovui buvo žinoma.Pagal CK 6.62 str. 2 dalį,jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali vykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, o kito nenumato įstatymai ar sutartis,tai antra šalis turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visa,ką ji įvykdė,taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius.Todėl R. I. neįvykdžius šalių sudarytos 2001 m. spalio 4 d. sutarties A. V. turi teisę pareikšti jam savarankišką reikalavimą įvykdyti šią sutartį arba sumokėti patirtus dėl šios sutarties nevykdymo nuostolius,bet tai neatleidžia jo nuo prievolės grąžinti ieškovėms sumokėtas už jį bankui paskolos ir palūkanų sumas. (CK 6.50 str. 3 dalis).Priešieškinys dėl šios sutarties nevykdymo šioje byloje nepateiktas,todėl teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir vertinti reikalavimų,kylančių iš tos sutarties teisėtumą bei pagrįstumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 260,265, ir 269 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį iš dalies patenkinti.
Priteisti iš A.Valikonio įmonės (į/k 135454921, a/s Nr (duomenys neskelbtini) ) B. V. Ibėnienei ( a/k(duomenys neskelbtini) 37 740,00 Lt. (trisdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt litų), o J. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) 50 262 Lt. (penkiasdešimt tūkstančių du šimtus šešiasdešimt du litus), taip pat kiekvienai po 850 litų advokato pagalbos išlaidų , bei 2640 Lt. žyminio mokesčio valstybei.
Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.