Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – V. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde V. S., nesutikdama su skundžiamu nutarimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos pateiktų paaiškinimų ir nepagrįstai ją patraukė administracinėn atsakomybėn pagal BK 120 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad mokėjimai buvo vykdomi tik būtiniausiems kasdieniams poreikiams, o šiuo metu mokestinė nepriemoka yra padengta.

5. Vertinant apylinkės teismo priimto nutarimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutarimu V. S. pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad V. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Skundžiamas nutarimas yra iš esmės išsamiai motyvuotas, su jame padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, jų detaliai nebekartoja.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurio iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu V. S. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

8. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. S. (vykdanti individualią veiklą) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. liepos 25 d., 2023 m. birželio 30 d. V. S. deklaravus pridėtinės vertės mokestį už 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. birželio 30 d. mokestinį laikotarpį. Nustatytas mokestinės nepriemokos dydis - 32 803, 45 eurų. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. S. 2023 m. rugpjūčio 14 d. pateikė VMI prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2028 m. liepos 25 d., tačiau 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo netenkinti. VMI duomenimis 2023 m. gruodžio 8 d. V. S. įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 32 803, 45 eurų. Buvo patikrinti V. S. kredito įstaigų sąskaitų išrašai per laikotarpį nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. Šio patikrinimo metu buvo vertinti duomenys užfiksuoti V. S. atsiskaitomoje sąskaitoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. S. gautos pajamos per laikotarpį nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. sudarė 9 515,42 eurų, o išlaidos – 9 118, 62 eurų, iš jų: 96 eurai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 66,03 eurai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 400,00 eurai S. A., 400,00 eurai S. M. E., 550,00 eurai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 800,00 eurai Apskaitos firmai V. S. firma, 1000,00 eurai S. A., 1150,00 eurai Apskaitos firmai V. S. firma, 94,17 eurai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 508,35 eurai S. G., 81,97 eurai A. Z. firma, 56,03 eurai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 78,12 eurai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 54,90 eurai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 62,14 eurai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 50,00 eurai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 72,00 eurai ADB (duomenys neskelbtini), 79,48 eurai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 84,90 eurai AB „(duomenys neskelbtini)“, 207,00 eurai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 300,00 eurai Apskaitos firmai V. S. firma, 800,00 eurai S. A., 66,00 eurai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 82,37 eurai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 127,89 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Valstybės biudžetui pervesta 0,00 eurų. Apygardos teismo vertinimu, būtent šie atsiskaitymai neabejotinai patvirtina, kad V. S., žinodama, jog neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, turėdama galimybę ją jei ne visiškai pašalinti tai bent sumažinti, to nepadarė. Nors administracinio nusižengimo byloje yra pateikti duomenys, kad V. S. 2023 m. rugpjūčio 14 d. teikė prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau ji nežinodama ar mokesčių administratorius patenkins jos prašymą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau to nepadarė.

10. Taip pat apygardos teismas sprendžia, kad nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį veikus tyčia – V. S., kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, žinodama apie įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat, kad jos turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdama galimybę nors iš dalies sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nemažino, o sąmoningai pasirinko kitokią schemą, kuomet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais bei vykdė mokėjimus (susijusius ne tik su kasdieniais poreikiais), neužtikrindama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą daro išvadą, kad materialiosios teisės norma – ANK 120 straipsnio 1 dalis – apeliantės padarytam pažeidimui pritaikyta tinkamai.

11. Nors bylos duomenimis, V. S. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jau buvo atlyginusi turimą mokestinę nepriemoką, tačiau ji bylai aktualiu laikotarpiu vykdė pirkimus bei mokėjimus kitiems kreditoriams. Šie atsiskaitymai neabejotinai patvirtina, kad V. S., žinodama, jog ji neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, turėdama galimybę ją, jei ne visiškai pašalinti, tai bent reikšmingai sumažinti, to nepadarė laiku. Tačiau, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, jog asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – V. S. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jai mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą, ir ją sumažino perpus.

12. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamo apylinkės teismo nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Be to, jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, nėra pateikta, todėl V. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.