- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- e2YT-3751-1172/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00170-2026-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raminta Liubinienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- K. K., T. K., valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. R.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl faktinio palikimo priėmimo, suinteresuoti asmenys – K. K., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. R., T. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sesers O. R. (toliau – ir palikėja) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais faktiškai pradėdama valdyti mirusios sesers turtą (e. b. l. 1–3, 31–33).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sesuo O. R.. Palikėja santuokos nebuvo sudariusi, abu jos tėvai yra mirę, ji turėjo vienintelį sūnų V. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja palaiko ryšius su seserimi K. K., kurią į bylą įtraukė suinteresuotu asmeniu. Palikėja testamento nebuvo surašiusi. Palikėja nekilnojamojo turto nebuvo įgijusi, transporto preimonių taip pat neturėjo. Ne vienerius metus ji gyveno (duomenys neskelbtini), kuriuose ir mirė. Kadangi pareiškėja su seserimi palaikė artimą ryšį, ją lankė, palaikė artimą ryšį su slaugos namų darbuotojais, seseriai mirus (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną pareiškėjai apie tai pranešė telefonu ir su ja aptarė šarvojimo laidojimo procedūras: slaugos namų direktorė pasiūlė mirusiąją pašarvoti jų patalpose už pačios mirusios pinigus, mokėtus kas mėnesį ir pareiškėja su tuo sutiko. Palikėja buvo palaidota jos tėvų kape (duomenys neskelbtini). Dar prieš sesers mirtį pareiškėja su seserimi K. K. sutvarkė tėvų kapą, atnaujino paminklą, kapą užklojo plokštėmis, palikdamos vietos vietos ateityje įdėti urną su sesers pelenais. Pareiškėja susitarė su (duomenys neskelbtini) parapijos kunigu, kad jis už mirusiąją atlaikys mišias ir už tai davė bažnyčiai piniginę auką. O. R. palaidojus tėvų kape, pareiškėjos dukra E. R. paskirta atsakinga už kapo priežiūrą, jos kapu rūpinasi, sodina gėles, uždega žvakutes. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) globos namų direktorė perdavė pareiškėjai likusius mirusios sesers daiktus: pagal perdavime priėmimo aktą perdavė palikėjos mirties liudijimą ir elektroninių paslaugų tiekimo sutartį, sudarytą su Plungės kredito unija, o be akto ir be kitų oficialių dokumentų perdavė palikėjos asmeninius daiktus: turėtas nuotraukas, laiškus, užrašų knygutes, mielas smulkmenas, drabužius. Pareiškėjai perėmus mirusios sesers turtą, paaiškėjo, kad O. R. sąskaitoje Plungės kredito unijoje yra 4 027,71 Eur. Po sesers mirties pareiškėja nesikreipė i notaro biurą ir neužvedė paveldėjimo bylos, tačiau perėmė valdyti jos turtą: dokumentus, nuotraukas, užrašus, laiškus, prižiūri jos kapą, t. y. po sesers O. R. mirties pareiškėja aktyviais veiksmais pradėjo valdyti sesers turtą, priėmė jos palikimą ir iki šiol šį turtą valdo faktiniu valdymu kaip savo turtą (e. b. l. 1–3, 31–33).
Pareiškėjos atstovė advokatė Zita Ragauskaitė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad šeima mažai bendravo, bendravo tik seserys. Palikėjos sūnui mirus, ji gyveno viena, ją ištiko insultas, po to ja rūpinosi seserys. O. R. ir jos seserys sutarė, kad O. R. apsigyvens slaugos namuose, ji pardavė savo namus, pinigus padėjo į sąskaitą, juos naudojo savo reikmėms. Seserys žinojo, kad O. R. turi anūkę, seserys jos ieškojo, bet nerado. Iškėlus bylą, sužinojo, kad O. R. turi dar vieną anūką. Seserys lankė O. R., palaikė su ja ryšį. Pareiškėja palaikė ryšį su slaugos namų darbuotojais, su ja aptarė laidojimo procedūrą. Kapu rūpinosi pareiškėja, dabar dėl amžiaus, sveikatos to padaryti negali, todėl tai pavedė atlikti savo dukrai. Po palikėjos mirties, slaugos namų direktorė perdavė pareiškėjai O. R. daiktus. Paaiškėjo, kad palikėjos sąskaitoje yra likusi pinigų suma. Nežino, ar O. R. turėjo kitų brolių, seserų be pareiškėjos ir K. K. (2026 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 24 sek. – 19 min. 43 sek.; 53 min. 14 sek. – 57 min. 09 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. K. atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra biologinė O. R. anūkė, apie močiutę niekada nežinojo, taip pat nežinojo, kad ji mirė. Kai jos tėtis mirė, jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Jos mama atsisakė laidoti jos tėtį, nežino, kur tėtis palaidotas, kažkur (duomenys neskelbtini). Jai mama sakė, kad močiutė yra mirusi. Iš bylos duomenų sužinojo, kad turėjo močiutę. Suprato, kad R. R. yra jos brolis, to ji nežinojo. Apie palikimo priėmimo faktą nieko nežino. Gavusi dokumentus iš teismo, ji mamos klausė apie tai, mama paaiškino, kad nenorėjo, jog ji bendrautų su tėvo gimine. Ji gyveno Lietuvoje, tikėjo savo mama, kad močiutė yra mirusi. Klausė mamos apie tėčio giminę, mama sakė, kad neturi kontaktų, iš mamos girdėjo, kad tėčio teta galimai gyvena (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 57; 2026 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 09 sek. – 28 min. 10 sek.).
Suinteresuotas asmuo K. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau atvyko į teismo posėdį, kurio metu paaiškino, kad T. K. mama su V. R. buvo pas ją svečiuose be dukters, po to važiavo pas O. R.. V. R. yra buvęs pas ją ir su dukra. Ji padėdavo O. R. Bet jai (K. K.) buvo infarktai, nuo tada nebegalėjo padėti O. R.. Ji ir pareiškėja lankė O. R.. Kai O. R. mirė, laidotuvėmis, kapu rūpinosi pareiškėja, jos dukra. Ji yra mačiusi V. R. pirmą vaiką (R. R.). O. R. neturėjo sveikatos, todėl neieškojo anūkės. Patvirtina, kad tai, ką pareiškėja nurodė pareiškime yra tiesa (2026 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 10 sek. – 40 min. 20 sek.).
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas atsiliepime nurodė, kad nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paliktojo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens atstovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (e. b. l. 35–37).
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovas atsiliepime nurodė, kad VMI nėra gavusi pranešimų ir nevykdė palikėjos turto paveldėjimo procedūrų. Pareiškėjos pareiškimo tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra VMI atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 50, neskaitmenizuotas dokumentas DOK-9211).
Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai (e. b. l. 76–78).
Liudytoja E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja yra jos motina, K. K. – teta. Pareiškėja ir K. K. lankė O. R., jos trys sutarė, kad O. R. apsigyvens globos namuose. O. R. buvo sąmoninga, bet jai reikėjo priežiūros. O. R. turėjo vieną vaiką. Jos motina bendravo su globos namų darbuotojais, jai pranešė apie mirtį, aptarė laidotuvių procesą, pranešė K. K. sūnui. Rūpinosi laidotuvėmis, mišiomis, po laidotuvių ji rūpinosi kapu, nes mamai buvo per sunku. Globos namų direktorė perdavė jos mamai O. R. asmeninius daiktus, baldus, nuotraukas, laiškus, drabužius, šiuos pareiškėja perdavė globos namų gyventojams. Paaiškėjo, kad O. R. sąskaitoje yra pinigų. Jos motina nesikreipė į notarą dėl sveikatos. Seserys ieškojo O. R. anūkės. Išlaidas už laidotuves mokėjo iš O. R. turimų lėšų. Ji (liudytoja) mokėjo už mišias, už kapo tvarkymą, tai darė už savo mamą (pareiškėją) (2026 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 02 sek. – 51 min. 39 sek.).
Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Turto bankas, atstovaujančios Lietuvos Respublikos valstybę, atstovui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui ir R. R. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir K. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), susilaukė trijų vaikų: O. R., gimusios (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens K. K. (buvusi pavardė – R.), gimusios (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos J. P. (buvusi pavardė – R.), gimusios (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5–11, 44). O. R. mirė (duomenys neskelbtini), santuokos nebuvo sudariusi (e. b. l. 4). O. R. turėjo sūnų V. R., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. l. 8). V. R. turėjo du vaikus: T. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir R. R., gimusį (duomenys neskelbtini), kurie yra O. R. vaikaičiai (e. b. l. 44). Palikėjos vardu nėra registruoto turto (e. b. l. 16). Palikėjos sąskaitoje Plungės kredito unijoje yra 4 027,71 Eur (e. b. l. 19). Testamento palikėja nebuvo sudariusi. Po palikėjos mirties vaikaičiai T. K. ir R. R., kaip antros eilės įpėdiniai, bei palikėjos sesuo (pareiškėja), kaip ketvirtos eilės įpėdinė, dėl priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po palikėjos mirties nebuvo užvesta (e. b. l. 14). Palikėja nuo 2015 m. kovo 4 d. gyveno (duomenys neskelbtini) globos namuose, ten mirė. Gyvenant globos namuose palikėją lankė jos seserys K. K., pareiškėja ir dukterėčia E. R. (pareiškėjos dukra). O. R. mirus laidotuvių išlaidos buvo padengtos iš jos asmeninių lėšų (e. b. l. 101). E. R. pareiškėjos vardu mokėjo už mišias, už kapo tvarkymą, iki šiol rūpinasi kapavietės priežiūra (e. b. l. 99–100, 104–106, 110). Po palikėjos mirties pareiškėja perėmė likusius jos daiktus: palikėjos mirties liudijimą ir elektroninių paslaugų tiekimo sutartį, sudarytą su Plungės kredito unija, taip pat perėmė ir asmeninius palikėjos daiktus (e. b. l. 18, 20). Šį turtą pareiškėja iki šiol valdo kaip savo (e. b. l. 1–3, 31–33).
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Liudytojos parodymai patvirtina pareiškėjos išdėstytas aplinkybes. Prieštaravimų dėl faktinio palikimo priėmimo byloje nebuvo pareikšta. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po jos sesers mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti aktyviais veiksmais ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jai nebuvo išduotas.
Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti sesers palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nekompensuojamos.
Valstybės šioje byloje patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą sudaro 31,13 Eur. Išlaidos yra didesnės, nei Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (8,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl, tenkinus pareiškimą, minėtos išlaidos priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 92, 96 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).
Suinteresuoto asmens R. R. faktinė gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos, todėl jam sprendimas įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo R. R. informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 259, 263, 265, 268, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sesers O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31,13 Eur (trisdešimt vieno euro 13 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktame banke į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Įteikti sprendimą suinteresuotam asmeniui R. R. viešo paskelbimo būdu, paskelbiant apie sprendimo priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Sprendimo nuorašą siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.