Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, atlyginimo priteisimo (b. l. 1-2, 50-52).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Į bylą pateikti atsakovės atstovo rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas E. R. 2019-04-03 atvyko į Lukiškių TI-K (iki 2019-04-01 buvo Lukiškių TI-K, dabar Vilniaus PN) ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2019-04-04 perkeltas į kamerą Nr. 8, plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2019-04-05 - 2019-04-16 kamera Nr. 8 (1 asmuo kameroje); 2019-04-17 išvyko į Marijampolės pataisos namus.

Asmenų priėmimo į kardomojo kalinimo vietą tvarką numato Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, laikino sulaikymo patalpos, į kurias laikinai patalpinami planiniu etapu atvežti asmenys, tai tokios patalpos, kuriose priimti suimtieji (nuteistieji) laikomi kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau 2 valandų (t. y. laikinai, prieš teismą, po teismo, prieš (po) etapo, iki paskirstymo į gyvenamąsias kameras ir pan.). Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pagal TIVTT 12 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami turimi daiktai. Pagal TIVTT 19 punktą asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras ir tai nepažeidžia numatytų teisės aktų reikalavimų. Pagal TIVTT 20 punktą po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Atsakovės atstovas nurodė, kad tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė, kaip dvi valandos. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo pralaikytas 2019 m. balandžio 3 d. nuo 11 val. iki 15 val., be to, jam nebuvo leista pasinaudoti tualetu. Tačiau konkrečiau pareiškėjas šio pažeidimo nedetalizuoja, jam pagrįsti nei argumentų, nei įrodymų nepateikia. Nėra duomenų apie pareiškėjo skundus, ar prašymus Lukiškių TI-K administracijai dėl šio jo teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu nesilaikė galiojančių teisės normų, reglamentuojančių nuteistojo priėmimą į įstaigą.

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose jam trūko gyvenamojo ploto. Kaip matyti, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose: Nr. 122, plotas - 7,38 m² (buvo vienas kameroje); kameroje Nr. 8, plotas - 7,38 m² (buvo vienas kameroje).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Akcentuotina tai, kad nacionaliniai teisės aktai (minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m.), atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Taigi, pareiškėjo atveju, įvertinus kamerų ir sanitarinio mazgo plotus, atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose vienas, nenustatyta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kadangi kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas plotas yra 7,38 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas 0,56 kv. m., baldais užstatytas plotas neeliminuojamas iš bendro ploto).

Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Taigi, nustatyta, kad vadovaujantis TIĮET taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo vieta atitinka sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus. Atsakovės atstovas nurodė, kad siekiant gerinti nuteistųjų sąlygas sanitariniam mazgui uždengti įrengtos užuolaidos, tai patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos (b. l. 51-54, 57-59). Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių, priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai sąmoningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktų ar įvykių, įtakojusių jo teisės į privatumą pažeidimą. Nenustatyta, kad dėl tokio pobūdžio pažeidimų būtų kreipęsis su skundais ar prašymais į įstaigos administraciją.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas atitinkantis teisės aktų reikalavimus (b. l. 51-54). Pažymėjo, kad kamerose elektros įrenginių instaliacija tvarkinga ir nekelia pavojaus žmogaus gyvybei ir sveikatai, Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu. Lemputės atitinka Europos sąjungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gaminio ženklinimas „CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiūros institucijoms rodo, kad gaminys tos šalies rinkai yra tiekiamas legaliai. Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai. Teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl lempučių kokybės atmeta kaip nepagrįstus. Nenustatyta, kad pareiškėjo minimi kamerų netvarkos, apšvietimo ar kiti higienos normų trūkumai būtų fiksuoti kompetentingų institucijų. Pareiškėjas su tokio turinio skundais nesikreipė į įstaigos administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Taip pat pastebėtina, kad HN 134:2015 nėra nustatytų reikalavimų, kokios rūšies elektros lemputės gali būti naudojamos kamerose. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K naudoja kaitrines lemputes, kurios uždraustos, tačiau šiems teiginiams duomenų pagrįsti nepateikė. Todėl pareiškėjo argumentai dėl higienos normų reikalavimų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R- 132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Aprašas) nustato suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas (Aprašo 1 punktas). Pagal Aprašo 3-4 punktus suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui (Aprašo 5 punktas).

Taigi, nėra duomenų ir įrodymų, kad kamerose nebuvo reikiamų priemonių kamerai sutvarkyti, valyti, ar kad tokias priemones buvo atsisakyta išduoti, taip pat kad pareiškėjui nebuvo duotos higienos priemonės, nedezinfekuojama patalynė, kad buvo parazitų. Atsakovės atstovo pateikti duomenys paneigia pareiškėjo skundo argumentus. Nenustatyta, jog pareiškėjas turi specialiųjų poreikių, sąlygojančių būtinybę gauti didesnį nei nustatyta kiekį higienos, valymo priemonių, buitinio aprūpinimo reikmenų. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas, nežinodamas apie pareiškėjo patiriamus nepatogumus, jei tokių ir buvo, negavęs pareiškėjo prašymų ar skundų, negalėjo jų pašalinti. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog parazitai įstaigoje buvo naikinami (b. l. 51-54), buvo sudaryta paslaugų sutartis su parazitų naikinimo įmone. Higienos normų laikymąsi Lukiškių TI-K atliko Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, tačiau byloje nėra pateiktų duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas su nurodomo turinio nusiskundimais būtų kreipęsis į kompetentingą įstaigą dėl higienos normų pažeidimo.

Vadovaujantis HN 134:2015 44 punktu, TIVTT 107 punktų, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ kalinamieji dušu gali naudotis iki 15 minučių. Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitinka TĮĮTT, PĮĮET, HN 134:2015 reikalavimus. Į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Dušo patalpos kiekvieną dieną valomos, naudojant dezinfekcijos priemones. Lukiškių TI-K dušinėse yra skystas muilas ir plaukų šampūnas, įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kuriais kalinamieji naudojasi, laikydamiesi asmens higienos. Pagal HN 134:2015 18 punktą karštas vanduo tiekiamas, be kita ko, į dušo patalpas. Dušų patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Jos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Dušuose veikia mechaninė vėdinimo sistema, įrengti ventiliatoriai, šviestuvai, maišytuvas techniškai tvarkingas, privatumui užtikrinti yra įrengtos pertvaros. Dušų patalpose sudarytos sąlygos nusirengti, apsirengti (yra grindų kilimėlis, kabyklos drabužiams, suoliukas, lentynėlė). Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovės atstovas pateikė 2019 m. birželio mėn. pranešimą dėl E. R. skundo (b. l. 51-54). Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta galimybė naudotis dušu, duše esančiomis higienos priemonėmis, karštu vandeniu tiek, kiek yra reglamentuota teisės aktų reikalavimais. Tai, kad du kartus kaip nurodė pareiškėjas buvo tuščias dozatorius, bei kad duše buvo šalta, pareiškėjas konkrečiau šių pažeidimų nedetalizavo (nenurodė ko trūko: šampūno ar muilo, nenurodė, kada tiksliai šie pažeidimai buvo, nenurodė, kad pranešė apie tai administracijai, kad kreipėsi su prašymais ar skundais tokių duomenų taip pat nėra). Šie pareiškėjo nusiskundimai yra traktuojami kaip bendro pobūdžio, nekonkretūs, todėl nėra pagrindo nustatyti kad šiais aspektais buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2018-07-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018).

Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė argumentą dėl pasivaikščiojimo laiko, kad tai prilygsta nežmoniškam elgesiui. Tačiau nekonkretizavo savo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. BVK 73, 74, 75 straipsniai reglamentuoja pasivaikščiojimų gryname ore trukmę skirtingoms nuteistųjų grupėms. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, jog tokia teisė jam buvo suteikta. Atsakovės atstovas nurodė, kad atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, Lukiškių TI-K buvo suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Pasivaikščiojimas gryname ore, yra nuteistųjų teisė bet ne pareiga. Pareiškėjo minima aštuonių valandų per dieną rekomendacija yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodomus argumentus dėl pasivaikščiojimo trukmės, pareiškėjo subjektyvų vertinimą, nenurodant konkrečiai kaip šiuo apsektu buvo pažeistos jo teisės, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3, priešingai nei teigia pareiškėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimui lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose.

Nuteistųjų socialinė reabilitacija - tai visuma socialinių, psichologinių, teisinių, pedagoginių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nuteistojo sėkmingą reintegraciją į visuomenę. Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija buvo organizuojama vadovaujantis BVK 136, 137 ir 137¹ straipsnių reikalavimais. Vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. N-64 „Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių aprašų patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Atsakovės atstovo teigimu, įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas dalyvauja atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Yra vykdomos šios pozityvaus užimtumo priemonės: fizinis lavinimas, nuteistieji išvedami atsižvelgiant į įstaigos direktoriaus patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašą bei jame nustatytą grafiką; organizuojama teniso, šaškių, šachmatų turnyrai bei kiti stalo žaidimai; vyksta krepšinio, tinklinio, baudų metimo, sportiniai užsiėmimai (esant tinkamoms oro sąlygoms); vyksta religinės apeigos, grupinės „Biblijos valandos“, „Biblijos grupės“, individualūs pokalbiai su kunigais, kapelionais, vikarais, vienuoliais ir vienuolėmis; grupiniai ir individualūs susitikimai, pokalbiai, gitaros valandėlės su Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos savanoriais; susitikimai su Lietuvos kalinių globos draugijos, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos, Vilniaus arkivyskupijos, Vilniaus Švč. M. M. nekaltojo Prasidėjimo parapijos, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“, VšĮ „Vilties Švyturys“, „Alfa“ grupės; VšĮ „Malonės namai“ savanoriais; Vilniaus mokymo centras organizuoja šachmatų, muzikos, dailės ir anglų kalbos būrelius, kompiuterinio raštingumo užsiėmimus; vyksta grupiniai netradicinės terapijos, kvėpavimo, jogos užsiėmimai; organizuojami koncertai, spektakliai, miuziklai, ,,Poezijos pavasaris“; svarbiomis Lietuvai istorijos datomis organizuojamos paskaitos, kurias dėsto įvairių universitetų atstovai; vyksta Meno studijos būrelis.

Vykdoma Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, Lukiškių TI-K kompiuterinio raštingumo programa patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. Nr. N-64 ,,Dėl Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, Lukiškių TI-K kompiuterinio raštingumo programos“, kurią vykdo Vilniaus mokymo centro informatikos mokytojai; Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, integracijos į visuomenę programa patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. N-64, ,,Dėl Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI­K, integracijos į visuomenę programos“, šią programą vykdo SRS specialistai, bibliotekininkė, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ teisininkai, kurie konsultuoja individualiai; Vykdoma Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, meninio ugdymo programa patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. ,,Dėl Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, meninio ugdymo programos“, įkurtos dvi dailės studijos; Vykdoma įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonių aprašas, patvirtintas Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. Nr. N-64 ,,Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonių aprašo“, šias priemones vykdo SRS specialistai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro specialistai, kurie skaito paskaitas narkomanijos prevencijos temomis; Vilniaus PN vykdoma Kriminalinės subkultūros apraiškų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime prevencijos programa, patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1-9 ,,Dėl Kriminalinės subkultūros apraiškų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime prevencijos programos“; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus aprobuotą elgesio pataisos programą „SeNAT“ bei Lukiškių TI-K direktoriaus, 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1-214, patvirtinta „Tavo strategija“ programa. Siekiant gerinti psichologinį mikroklimatą tarp nuteistųjų, skatinant pozityvų užimtumą, elgesio korekciją bei vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. V-79 „Dėl nuteistųjų pataisos programų ir pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr.1-124 „Dėl Psichologinės tarnybos vykdomų pataisos programų patvirtinimo“ patvirtintos programos. Vilniaus PN psichologai vykdo „Meno terapijos taikymo Vilniaus PN“, „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo“, Emocijų stresinėse situacijose identifikavimo ir valdymo“, „Psichoterapinę grupę, emocinės paramos terapinės grupės“ programas. PT specialistai taip pat vykdo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintas elgesio pataisos programas: „Tik tu ir aš“, „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“ ir dailės terapijos programą „R.A.K.T.A.S.“ Nuteistiesiems atliekantiems terminuotą laisvės atėmimo bausmę, buvo sudaryta galimybė žaisti tenisą, mankštintis mankštos kambaryje, eiti į laisvalaikio užimtumo patalpas (žaisti šachmatais, stalo žaidimus ir t. t.), dalyvauti Šv. Mišiose, savanorių organizuojamuose užsiėmimuose: Savęs pažinimo ir elgesio keitimas, Biblijos valanda, Jus aš draugais vadinu, Biblijos grupė, Biblioterapija, mokytis anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo, lankyti šachmatų būrelį, dalyvauti šaškių ir šachmatų turnyruose, krepšinio/tinklinio varžybose, Psichologinės tarnybos organizuojamuose užsiėmimuose, koncertuose, spektakliuose.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam buvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų. Nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais, skundais, pareiškimais arba peticijomis, susijusiomis su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis dėl užimtumo nebuvimo ar jo gerinimo. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog jam nebuvo užtikrintas užimtumas, nenurodant konkrečios situacijos, kada, kokiu būdu, kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo leista pasinaudoti kažkuria užimtumo programa, veikla ar pan. Netgi vadovaujantis EŽTT praktika, pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08). Nenustatyta, kad įstaigos administracija būtų vykdžiusi, kaip teigia pareiškėjas skunde, priešingus teisės aktams veiksmus, būtų sąmoningai siekusi pareiškėjo teisių pažeidimo, jo desocializacijos, neužtikrinusi jam teisės į užimtumą ginčo kalinimo laikotarpiu. Todėl įvertinus išdėstytą, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimo nėra pagrindo konstatuoti.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 7511,60 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia patirtomis neigiamomis pasekmėmis, nurodydamas, kad jo kalinimas Lukiškių TI-K prilygo nežmoniškam kankinamam elgesiui.

Tačiau, kaip nustatyta, neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų nėra nustatyta dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Taigi, nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.