Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinio veiksmo kategorija 1.2.9.9; 1.1.7.2.6; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2014 m. vasario 27 d.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nukentėjusiajai D. M., kaltinamajam R. A., jo gynėjui advokatui Aidui Venckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 1999-04-30 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 79 str. l d., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. A. pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2004-06-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-728-02/2004, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos privalėdamas mokėti lėšas nepilnametės dukters G. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės D. M. naudai, 2005 m. spalio mėn. - 2011 m. liepos mėn. laikotarpiu be pateisinamos priežasties visiškai nemokėdamas lėšų vaiko išlaikymui, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jam yra žinoma apie 2004-06-07 Kauno r. apylinkės teismo sprendimą, pagal kurį privalo mokėti laikiną išlaikymą teismo sprendimu pripažintai dukrai G. M., gim. (duomenys neskelbtini), D. M. naudai, tačiau savo noru nei G. M., nei D. M. pagal teismo sprendimą pinigų nemokėjo, minėtų teismo sprendimų neginčijo. Nemokėjo lėšų Gabrielės išlaikymui, kadangi buvo įsitikinęs, kad D. M. dukros Gabrielės išlaikymui moka valstybė, Vaikų išlaikymo fondas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad tiesioginių piniginių lėšų iš R. A. ji nėra gavusi, išskyrus išieškotas pinigines lėšas iš antstolio. Pastarasis nei jos, nei G. M. nuo mažens nelanko, nieko nedovanoja, su gimtadieniais nesveikina, materialiai visiškai nepadeda, nesirūpina. R. A. oficialiai niekur nedirba, bet prasigyvena iš nelegalios veiklos įrenginėdamas automobiliams signalizacijas, padėdamas motinai D. A. lieti kryželius.

Iš Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo 2004-06-07 civilinėje byloje, Nr. N-2-728-02/04 matyti, kad iš R. A. priteisti po 200 Lt kas mėnesį G. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki G. P. pilnametystės D. P. naudai (b.l. 48).

Iš vykdomosios bylos dėl lėšų D. M. naudai išieškojimo iš R. A. medžiagos matyti, kad nuo 2005-09-30 iki 2011-08- 24 jokių įmokų į antstolio depozitinę sąskaitą patekę nėra (b.l. 25).

Kauno teritorinės darbo biržos duomenimis R. A. darbo biržoje įregistruotas nebuvo (b.l. 19).

Iš antstolio R. V. pažymos dėl lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo D. P. matyti, kad laikotarpiu nuo 2005-09-30 iki 2011-08-24 R. A. jokių įmokų į antstolio depozitinę sąskaitą nemokėjo, įsiskolinimas 2011-08-24 sudaro 13 752, 80 Lt (b.l. 25).

Iš nekilnojamojo turto registro centro pažymos apie R. A. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą matyti, kad R. A. nuo 1996-06-10 iki 2005-12-13 nuosavybės teise turėjo 1/6 pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2005-11-03 buvo 299 000 Lt, šį turtą 2005-12-07 jis pardavė (b.l. 96-97).

Iš SODROS pažymos matyti, kad duomenų apie R. A. darbo vietas nėra (b.l. 82).

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos pranešimo matyti, kad 2008m. vasario 13d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi D. M. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo G. M., gim. (duomenys neskelbtini). Iš antstolio R. V. 2008m. vasario 12d. pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad nuo 2007m. lapkričio mėn.- 2008m. sausio mėnesio nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Įvertinus pateiktus dokumentus, 2008m. liepos 10d. buvo priimtas sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriuo nuspręsta nuo 2008m. vasario 13d. G. M. kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras pagrindai sustabdyti ar nutraukti mokėjimą. Nuo 2008m. vasario mėnesio iki 2011m. balandžio mėn.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies (jei kaltinamasis nereguliariai moka alimentus, moka ne visą sutartyje ar teismo sprendime numatytą pinigų sumą ir pan.). Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti.

Lietuvos Respublikos BK 164 str. sudėties buvimui veikoje svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokių turtinių galimybių, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Teismo nuomone, BK 164 str. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkančios aplinkybės šioje byloje yra nustatytos, nes kaltinamasis, žinodamas, kad iš jo teismo sprendimu priteistos piniginės lėšos jo nepilnametei dukrai išlaikyti, būdamas darbingo amžiaus, trumpą laiką dirbo, tačiau vėliau oficialiai niekur neįsidarbino, nesiregistravo darbo biržoje ir neteikė jokių lėšų, materialiai neišlaikė savo dukters Gabrielės, iki jos pilnametystės.

Ištyrus teismui pateiktus įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis vengė išlaikyti savo dukrą G. M..

Kaltinamasis R. A. yra baustinas.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Spęsdamas klausimą dėl bausmės R. A. skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Įvertinus tai, jog R. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nors jis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, teismas yra nuomonės, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam LR BK 164 str. sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – areštą.

Skiriant bausmę, teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamiesiems taikyti Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str.

Kardomoji priemonė - suėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, paleidžiant kaltinamąjį teismo salėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nuteisti jį 35 (trisdešimt penkių) dienų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir nustatyti jam 23 (dvidešimt trijų) dienų arešto bausmę.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti jo sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2014-02-04 iki 2014-02-27 ir laikyti, kad teismo paskirtą bausmę jis atliko.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, paleidžiant R. A. teismo salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.