- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-22
- Bylos Nr.
- 1A-629-366-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00404-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Tomas Zdanavičius
- Advokatai
- Gintautas Gaspariūnas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arnoldo Šukaičio ir Tomo Zdanavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio mieto apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nubaustas dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2010-11-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė treji metai ir du mėnesiai laisvės atėmimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo mėn. 11 d. apie 15. 00 val. pagrobė svetimą A. K. priklausantį turtą-automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), 1000 litų vertės, stovėjusį šalia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžio m.
R. M. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendį ir prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis paremtas spėjimais bei prielaidomis, jo parodymai iškraipyti, jais nesivadovauta.
Apeliantas nurodo, kad turėjo originalų automobilio raktelį, jį rodė teismo posėdžio metu, tačiau tai teismo posėdžio protokole neatsispindi. Nurodo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodoma, kad neoriginalus automobilio raktelis yra jo, tačiau apie tai jo net nebuvo klausta. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tenkintas jo skundas ir atliktas eksperimentas. Teigia, kad jam nesuprantama, kodėl vykdant pirmą automobilio apžiūrą, kurioje dalyvavo tyrėja ir nukentėjusysis, automobilio raktelis nefigūravo. Nurodo, kad kelia klausimų terminai iki pareiškimo parašymo dėl vagystės – jis automobilį paėmė 2010-09-11, automobilio pasigesta 2010-09-28, o pareiškimas parašytas 2010-10-04. Nurodo, kad nukentėjusysis blogiau charakterizuojamas nei jis, be to, mano, kad jis yra susimokęs su policijos pareigūnais.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai, LR BPK 20 str. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pagrįstai R. M. pripažino kaltu ir nuteisė už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 11 d. pagrobė A. K. priklausantį automobilį. Apelianto R. M. kaltė dėl nusikalstamos veikos – automobilio vagystės yra įrodyta. Teismas šią išvadą padarė įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą.
Apelianto skundo pagrindinis argumentas yra tas, kad jis turėjo A. K. priklausančio automobilio originalų raktelį. Šis apelianto teiginys paneigtas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Be to, jo kaltė įvykdžius automobilio vagystę yra įrodyta ne vien tik tuo faktu, kad jis turėjo pagrobto automobilio neoriginalų raktelį.
Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai R. K. ir D. P. parodė, kad 2010-09-13 gavę pranešimą dėl įtartinai važiuojančio automobilio, sustabdė (duomenys neskelbtini) markės automobilį, kurį, vairavo R. M. (t.1., b.l. 169-175). Liudytojas policijos pareigūnas R. K. parodė, kad automobilis buvo nuvežtas į aikštelę, automobilio raktelis buvo automobilyje (t.1., b.l. 173).
Nukentėjusysis A. K. teisme paaiškino, kad jis R. M. automobilio nedavė. Yra davęs vieną kartą anksčiau, tačiau tuomet davė ir automobilio dokumentus. Tada kai pasigedo automobilio, jo R. M. nebuvo davęs. Namuose buvo likę automobilio raktelis ir dokumentai. Paskambinęs į policiją sužinojo, kad automobilis yra uždarytas į automobilių aikštelę. Automobilio raktelį, kurį turėjo tik vieną ir jį pateikė policijai (t.1., b.l. 169-175, t.2., b.l. 22-26). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis jau pirmosios jo apklausos metu parodė, kad jis niekam savo automobilio nedavė ir turėjo tik vieną automobilio raktelių komplektą.
Baudžiamojoje byloje apžiūrėti du automobilio rakteliai - vienas jų paimtas 2010-10-04 iš nukentėjusiojo (t. 1., b.l. 11; 13-14; 31-33), kitas - paimtas kartu su automobiliu 2010-09-13, ką patvirtina byloje esantis transporto priemonės nuvežimo bei priėmimo perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad be kitų perduodamo (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), automobilio komplektacijos daiktų buvo perduotas ir automobilio raktelis (t. 1., b.l. 134). Šis priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas policijos pareigūno R. K., kuris, kaip minėta parodė, kad perduodant automobilį įmonei raktelis automobilyje buvo.
Byloje specialisto buvo apžiūrėti abu rakteliai. Apžiūrėjęs patektus abu automobilio raktelius specialistas R. D. paaiškino, kad raktelis, paimtas iš R. M. yra neoriginalus. Jis nurodo, kad originalus raktelis gaminamas štampavimo būdu ir toks yra raktelis, kurį pateikė nukentėjęs. Šiuo rakteliu galima atrakinti abejas duris, bagažinę bei užvesti automobilį. Raktelis, kuris buvo paimtas iš R. M., sulaikymo metu yra neoriginalus, pagamintas frezavimo būdu, matyti frezavimo žymės. Šiuo rakteliu negalima atrakinti dešinės pusės durų ir bagažinės (t. 2., b.l. 40-41).
Nors apeliantas akcentuoja, kad nukentėjusysis ne iš karto kreipėsi į policiją dėl pavogto automobilio, tačiau tai padarytos nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui reikšmės neturi. Nukentėjusysis paaiškino, kad tuo metu, kada buvo pagrobtas jo automobilis, jis apie savaitę laiko girtavo ir buvo išvykęs. Apie tai, kad dingo automobilis pastebėjo tik 2010-09-28, kai grįžo namo iš uošvių ir iš karto apie tai pranešė policijai. Pareiškimą parašė tik tuomet kai paaiškėjo kur yra automobilis ir kaip jis ten pateko.
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, kolegijai nekyla abejonių, kad R. M. pagrobė svetimą, jam nepriklausantį turtą – A. K. automobilį, todėl jis kaltu pagal BK 178 str. 2 d. pripažintas pagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. M. apeliacinį skundą atmesti.