Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-670-1053/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-12
Bylos Nr.
1-670-1053/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
M. D.
Nukentėjusysis
E. B.
Advokatai
Arūnas Bertulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-670-1053/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19256-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei, Dianai Sabinai Bakaitytei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,kaltinamajam M. D., jo gynėjui - advokatui Arūnui Bertuliuinukentėjusiajai E. B.,specialistui Sigitui Chmieliauskui

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Vilnius, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2016 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį. Paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nevartoti alkoholio ir narkotikų, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) 2018 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai), paskirta galutinė bausmė – 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, ar registruotis darbo biržoje, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: 2019 m. gegužės 9 d., apie 20.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sugriebęs E. B. rankomis už kaklo ją smaugė, kišo savo rankos pirštus jai į burną, laiptinės durimis jas uždarinėdamas ir užkirsdamas kelią E. B. išeiti į lauką, tyčia sužalojo E. B. dešinę ranką, prievarta partempęs į butą tampė ją už plaukų ir sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajai į petį ir į nugarą, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai žaizdą gerklėje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir dešinio alkūnkaulio distalinio galo lūžį, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. D. teismo posėdžio metu parodė, kad E. B. atvažiavo pas jį į butą, jo manymu, buvo jau neblaivi. Kai atėjo, jis nepastebėjo sužalojimų pas E. B.. Jiedu žiūrėjo filmą, vartojo alkoholį, žodis po žodžio pradėjo aiškintis jų sudėtingus santykius. Iš to kilo pavydo scenos, konfliktai, E. B. pradėjo šaukti. Ji ir anksčiau dažnai klykdavo, kai jie aiškindavosi santykius, jo manymu todėl, kad neatlaikydavo jo argumentų. Jis pasiūlė jai eiti namo ir toliau žiūrėjo televizorių. Ji užsidėjo basutes ir dingo iš kambario. Jis toliau žiūrėjo filmą, po kokių 10-15 min. išgirdo kažkokius garsus. Išėjo į koridorių, pamatė, kad durys į laiptinę atidarytos. Išėjęs į laiptinę pamatė E. B. sėdinčią ant žemės tarpinėje laiptų aikštelėje. Jai pasakė, kad nejuokintų žmonių, ir arba eitų namo, arba grįžtų pas jį į kambarį. Niekas jos nuo pat pradžių nelaikė per prievartą namuose. Jis jai padėjo atsistoti, užlipti laiptais ir ji vėl atėjo pas jį namo. Jiedu toliau gėrė degtinę, žiūrėjo filmą, toliau vyko santykių aiškinimasis. Žodis po žodžio, jos iniciatyva konfliktas peraugo į pasistumdymą pečiais, tačiau nebuvo nei smurto, nei smaugimo, nei daužymo. Vienu momentu E. B. norėjo antrą kartą išeiti. Durys buvo pradarytos, jis negalėjo uždaryti durų, nes E. B. stovėjo tarpduryje. Nebuvo, kad jis jos specialiai neišleistų. Ar ji uždarė duris, ar durys pačios užsidarė, nepamena, jis tik užrakino jas, raktą pasidėjo arba į kišenę arba į stalčių. Užrakino duris, nes nenorėjo jos išleisti, norėjo dar gerų žodžių pasakyti, kad neišsiskirti taip. Kad uždarant duris ji būtų susižalojusi ranką, jis nepastebėjo, ar kad sušuktų tuo metu iš skausmo irgi nebuvo, buvo tiesiog žodinio konflikto lavina. Durys metalinės, šarvo, atsidaro į išorę, kairę pusę. Vienu momentu E. B. pasakė, kad iškvietė policiją, jis tuo nepatikėjo. Po kažkurio laiko išgirdo, kad skambina į duris, pasižiūrėjo, kad ten policija. Kadangi anksčiau turėjo nemalonumų su policija, jie abu su E. B. buvo girti, pamanė, kad neatidarinės durų. Kai pareigūnai duris išpjovė, jis nesipriešino. Kaip ji susižalojo ranką, jis nematė, galėjo būti, kad laiptinėje arba tualete krisdama susižalojo. Iš kur atsirado žaizda gerklėje, nežino. Kraujas ant patalynės yra jo paties, likęs iš anksčiau, tiesiog patalynės neišsiplovęs buvo.

Nukentėjusioji E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad gegužės 9 d. jai paskambino M. D., pasikvietė pas save. Jų santykiai buvo sudėtingi, tuo metu jie tai skirdavosi, tai taikydavosi. Pas M. D. jie vartojo alkoholį, aiškinosi santykius, pokalbis vis aštrėjo. Prasidėjo užgauliojimai, fizinis smurtavimas, tampymas už plaukų. Ji vieną kartą buvo pabėgusi į laiptinę, bet kažką užmiršo, todėl grįžo. Tada M. D. ją smaugė, kišo rankas į gerklę, sudavė jai 2-3 smūgius kumščiu į krūtinę, petį, nugarą. Ji bandė ištrūkti į laiptinę, darė duris, buvo tarpelis, ji bandė išeiti. Tuo momentu M. D. norėjo uždaryti duris, jos ranka buvo tarpduryje, su durimis sutrenkė jos ranką. Ji pajuto skausmą, nuo skausmo nualpo. Atsigavusi rėkė, šaukėsi pagalbos, skambino policijai, greitajai pagalbai, kažkas iš kaimynų irgi skambino. Kai atvažiavo policija, M. D. neįsileido pareigūnų, tai jie iškvietė gaisrinę, kad išpjautų duris. Pareigūnai išpjovė duris, M. D. paguldė kitam kambaryje. Ją nuvežė į ligoninę. Labai kraujavo gerklė. Visas konfliktas truko apie 2 valandas su pertraukomis, su nusiraminimais, jie eidavo parūkyti, po vieną arba abu, ji bandė surasti raktus. Jos ir kaltinamojo santykiai labai sudėtingi, ji šį žmogų labai mylėjo, jie iki šiol bendrauja.

Nukentėjusioji E. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 9 d. parodė, kad 2019 m. gegužės 9 d. apie 12:30 val. jai paskambino jos pažįstamas M. D. ir pasiūlė atvažiuoti pas jį į namus pabendrauti, išsiaiškinti santykius. Namuose buvo dviese, jie gėrė degtinę, ji simboliškai išgėrė apie 50 – 100 g. degtinės. Namuose tarp jų kilo konfliktas, nes M. D. pradėjo jos pavydėti, kadangi ji su juo nebendrauja, turi kitą draugą. Apie 16:00 val. M. D. pasidarė agresyvus, sugriebęs rankomis jai už kaklo pradėjo smaugti, kišo į gerklę pirštus, kai ji iš jo ištrūko ir bandė pabėgti iš buto, M. D. ją sugavo prie laiptinės ir nenorėdamas jos išleisti uždarinėjo duris, kuriomis sutrenkė jai dešinį petį, sumušė ranką ir petį. Tada ji pradėjo šaukti, norėjo išeiti iš namų, tačiau M. D. jos neišleido. Bute būdama ji iš savo telefono paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Policija atvyko maždaug po valandos, jie paskambino į duris, prisistatė, kad yra policijos pareigūnai, reikalavo, kad atidarytų duris, bet M. D. durų niekam neatidarė, su policijos pareigūnais nebendravo. Tuo metu vėl pradėjo prieš ją smurtauti, tampė ją už plaukų, kelis kartus kumščiu sudavė jai į petį, nugarą, tada ji vėl pradėjo šaukti. Kadangi M. D. užrakinęs duris kažkur paslėpė buto raktus, todėl ji negalėjo išeiti iš buto ir įleisti policijos pareigūnų. Vėliau policijos pareigūnai išlaužė duris ir užėjo į butą, kadangi M. D. jiems priešinosi, policininkai panaudojo fizinę jėgą ir pargriovė M. D. ant grindų, uždėjo jam antrankius, o jai liepė eiti į kitą kambarį, kur pareigūnams ji paaiškino kas nutiko. Kadangi buvo patyrusi didelį šoką ir jai skaudėjo dešinę ranką, gerklę, policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, kuri nuvežė ją į Lazdynų ligoninę. Su M. D. jie pažįstami apie dvejus metus, kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Dėl šio įvykio M. D. pretenzijų neturi, su pareiškimu į policiją nesikreips (b. l. 12-13). Nukentėjusioji E. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 17 d. parodė, kad M. D. pažįsta senai, bendrauja apie 2 metus. Jų santykiai komplikuoti ir įtempti, jie nėra pora, negyvena kartu, tačiau kartas nuo karto susitinka, mano, kad jie draugai. 2019 m. gegužės 9 d. dienos metu (apie pietus) jai paskambino M. D., pasikvietė pas save į svečius, ji sutiko atvykti. Svečiuose pas jį buvo apie 2 valandas, kartu gėrė degtinę, kalbėjo apie jų sudėtingą bendravimą. Tuo pagrindu tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Apsvaigęs M. D. ėmė jai priekaištauti dėl jos neištikimybės, nors ji jam nieko nežadėjo, ir pora jų nei laikė, nei laiko. Parodė, kad ir pati buvo gerokai apsvaigusi nuo išgerto alkoholio kiekio, ir nors tuo metu manė, kad situaciją supranta visiškai, po įvykio suprato, kad viską atsimena miglotai. Kai vyko jų žodinis konfliktas, M. D. buvo labai emocingas, jie buvo susistumdę, jis buvo suėmęs jos kaklą rankomis, tačiau jos nesmaugė, ji fizinio skausmo nejuto, oro nepritrūko. Pirštų į gerklę jai nekišo, tyčia durimis peties ir rankos nesumušė, netyčia užkabino ją buto durimis, kuomet ji ėjo iš buto. Jis nenorėjo, kad ji išeitų, norėjo toliau aiškintis santykius, todėl pabandė ją sulaikyti neišleisdamas pro buto duris, ir netyčia ją jomis kabino, tačiau dėl to ji fizinio skausmo nejuto. Buvo neblaivi, įpykusi, skubėjo išeiti. Prastai kontroliavo savo judesius ir pusiausvyrą, skubėdama išeiti iš M. D. buto, laiptinėje pajuto dešinės rankos skausmą. Pamena, kad jis atėjo, padėjo jai atsikelti. Tikriausiai dėl girtumo, susijaudinimo ir pykčio galėjo pagalvoti, kad tai dėl jo veiksmų prieš ją ji nukrito. Parodo, kad įvykio metu jo bute ji jo nebijojo, emocingi ir įpykę buvo abu, tiesiog ji pavargo pyktis ir norėjo išeiti iš jo namų. Jos laisvė nebuvo suvaržyta, iš tikrųjų, nukritusi ant laiptų ji pati grįžo į butą, kur būdama iškvietė policiją. Netinkamai įvertino situaciją, iš tikrųjų jai reikėjo medikų pagalbos, nes krisdama susižalojo ranką. Prašo vadovautis šia jos apklausa, kadangi dėl neblaivumo ir susijaudinimo 2019 m. gegužės 9 d. policijos pareigūnams nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, pervertino situaciją, dėl to parodo, kad policijos pareigūnams dar M. D. namuose sakė, kad jam pretenzijų neturi, nenorėjo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl teisinių žinių stokos ir neblaivumo nesuprato, ko buvo apklausiama. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė ir nesikreips. Tą pačia dieną sužalotą ranką jai sugipsavo Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje, kadangi, pasirodo, jai lūžo dešinys alkūnkaulis. Parodo, kad 2019 m. gegužės 9 d. ji buvo apklausiama ligoninėje, kur jai rūpėjo ne apklausa, o jos sužalota ranka, blogai jautėsi dėl išgerto alkoholio todėl prašo nevertinti tądien jos duotų parodymų. Parodo, kad jos ir M. D. konflikto metu, prieš ją nebuvo smurtauta, jokių veiksmų, dėl kurių ji galėjo jausti fizinį skausmą, nebuvo atlikta, dešinę ranką susižalojo pati. Parodo, kad nežino, dėl kokių priežasčių M. D. neatidarė policijos pareigūnams savo buto durų, tuo metu buvo šalia ir šaukė ant jo, kad jis atidarytų policijos pareigūnams duris, tačiau tuo metu jis prieš ją taip pat nesmurtavo, buvo supykęs, kad į jo namus bando patekti policija, bet jai nieko blogo nedarė. Prašo pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti, jokių pretenzijų M. D. ji neturi, parodo, kad kai išėjo į laiptinę ir ten nukrito, kitų asmenų laiptinėje nebuvo (b. l. 18-19).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad nieko apie įvykį neatsimena, kai buvo policijos pareigūnu, dažnai tekdavo atvykus į įvykio vietą pjauti duris. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šiek tiek atsiminė, parodė, kad po įvykio duoti parodymai – teisingi. Vyriškis buvo akivaizdžiai girtas ir nieko neaiškino dėl įvykio aplinkybių, kai jie išpjovė duris, jis tylėjo ir nieko nesakė.

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. gegužės 9 d. apie 16:29 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bute triukšmas, daužymas, girdėti konfliktas tarp vaikino ir merginos. Atvykus į įvykio vietą ir skambinant durų skambučiu bei beldžiant į buto duris, jų niekas neatidarė, buvo girdėti moters šauksmai, pagalbos ji nesišaukė, tiesiog šaukė. Buvo nuspręsta pjauti buto duris, į pagalbą pasitelkti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Išpjovus buto duris ir patekus į butą, nustatyta, kad bute buvo M. D. ir E. B.. Pastaroji buvo kambaryje, gulėjo ant sofos, atrodė susijaudinusi ir išsigandusi. M. D. savo ruožtu buvo prieškambaryje, kol buvo pjaunamos durys ir patenkama į butą, tuomet atsigulė prieškambaryje ant grindų ir gulėjo. Abu jie buvo akivaizdžiai neblaivūs, M. D. jokių įvykio aplinkybių neaiškino, o E. B. paaiškino, kad M. D. smurtavo prieš ją, t.y. smaugė rankomis kaklą, kišo pirštus į gerklę, neišleido iš buto, o jai bandant išeiti, jis durimis prispaudė jai ranką. Pokalbis kuomet E. B. aiškino įvykio aplinkybes, nufilmuotas ir įkeltas į Policijos registruojamų įvykių registrą. Buvo akivaizdžiai matyti, kad E. B. dešinė ranka pamėlusi, ant kaklo buvo matyti paraudimai (galimai smaugimo žymės) aplink akį (kairiąją) buvo matyti paraudimas (galimai žymė nuo smūgio), aplink burną buvo matyti kraujas, ji skundėsi, kad labai skauda gerklę, dėl to, kad jai M. D. kišo pirštus į burną. E. B. paaiškino, kad jos ranka pamėlusi nes M. D. suspaudė ją buto durimis. E. B. iškviesta greitoji pagalba, kurios medikai pristatė ją į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. M. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b. l. 29).

Specialistas Sigitas Chmieliauskas, apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad specialisto išvadą rengė pagal medicininius dokumentus, nukentėjusiosios apžiūros pats neatliko. Alkūnkaulio distalinio galo lūžis – tipiškas lūžis. Tai yra ties riešo projekcija, dešinio dilbio apatiniame gale. Šiuo atveju kaulo fragmentai nėra pasislinkę, todėl negali pasakyti, iš kurios pusės buvo trauminis poveikis. Trauma yra labai dažna, ypač žiemos sezonu, patiriama griūvant, atsiremiant plaštaka į grindinį. Neatmetama ir galimybė, kad tokią traumą galima patirti ir byloje aptariamomis aplinkybėmis, sutrenkus ranką durimis, rankai kontaktuojant su kietu buku daiktu, nugarine puse, nuo smūgio toks sužalojimas galimas. Patinimas ir kraujosruvos po kaulo lūžio gali išsivystyti, tačiau ne visada iškarto, gali būti ir kitą dieną. Dažnai tokie lūžiai, patirti dėl griuvimo, priimamajame matomi be kraujosruvų. Jei trauma patirta suduodant metaliniu, kietu, buku daiktu (tokiu kaip durys), kraujosruva gali būti, tačiau išorinių sužalojimų gali ir nesimatyti. Medicininiuose dokumentuose kraujosruvos, patinimai, kiti sužalojimai gali būti ir neužfiksuojami, gydytojai fiksuoja pačius reikšmingiausius sužalojimus, kurie yra reikšmingi gydymui (šiuo atveju, lūžis yra toks reikšmingas sužalojimas). Medicininiuose dokumentuose buvo įvardijamas ir skausmingumas šonkaulių srityje, riboti judesiai petyje, tačiau skausmingumo ekspertai negali vertinti kaip sužalojimo, jei nėra objektyvių sužalojimo požymių, todėl tai specialisto išvadoje nebuvo vertinama. Tiek riešas, tiek petis gali būti sužaloti vienu trauminiu poveikiu. Jei durimis buvo suduotas smūgis į nukentėjusiosios dešinę kūno pusę, riešą, peties sąnarį, tokie sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiajai nugriūvant. Mechanizmo, kaip padaryta žaizda gerklėje, jis nurodyti negali, nepakanka informacijos. Griuvimo metu tokios žaizdos gerklėje pasidaryti neįmanoma.

Specialisto išvadoje Nr. G 3050/19(01) nurodyta, kad E. B. nustatyta žaizda gerklėje, dešinio alkūnkaulio distalinio galo lūžis, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai visumoje pagal sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį nėra būdingi savęs žalojimui, jie padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Nustatyti sužalojimai visumoje dėl dešinio alkūnkaulio distalinio galo lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Žaizda gerklėje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24-26).

Žemesnės instancijos teismas

2019-05-09 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad E. B. pranešė, jog prieš ją smurtauja girtas draugas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atvykus nurodytu adresu ant E. B. kūno užfiksuoti sužalojimai, schemoje pažymėtos sužalojimų vietos (b. l. 8-9).Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurio matyti, kad 2019 m. gegužės 9 d. pareiškėja praneša, kad jos paprašė kaimynai iškviesti policiją, nes bute (duomenys neskelbtini), girdėti triukšmas, daužymas, rėksmas, tai vyksta apie valandą laiko (b. l. 34).

Apžiūros protokolo 2019-06-04 duomenimis peržiūrėtuose vaizdo ir garso įrašuose matyti, kad prie buto durų pareigūnai reikalauja jas atidaryti, skambina, beldžiasi, tačiau durų niekas neatidaro. Bute girdisi riksmai. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai išpjauna buto duris. Moteris esanti nurodytame bute papasakoja, kad jai turbūt sudraskė gerklę, kad jai labai skauda, suspaudė su durimis ranką, negalėjo niekaip pabėgti, rėkė, už plaukų ją tempė atgal (b. l. 36-37).

Alkotesterio kvito duomenimis M. D. 2019 m. gegužės 9 d. 17:57 val. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas (b. l. 40).

Teismas, sugretinęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad M. D. inkriminuotas kaltinimas, t. y. kad jis nukentėjusiajai E. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino.

Specialisto išvadoje nukentėjusiajai E. B. nustatyta žaizda gerklėje ir dešinio alkūnkaulio distalinio galo lūžis. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad šie sužalojimai E. B. buvo padaryti tuo metu, kai ji įvykio dieną lankėsi pas kaltinamąjį M. D.. Taip pat nekilo ginčo dėl to, kad E. B. nuo atvykimo į kaltinamojo namus visą laiką buvo jo bute iki pat policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos medikų atvykimo, išskyrus vieną kartą, kai buvo išėjusi į namo laiptinę. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, kurios tiriamojoje dalyje aprašyti medicininiai dokumentai, nurodyti juose užfiksuoti sužalojimai ir jų fiksavimo laikas, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip greitosios pagalbos medikas apžiūri nukentėjusiąją. Taigi teismas sprendžia, kad specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai E. B. buvo padaryti jos apsilankymo pas M. D. (jo bute arba laiptinėje) metu.

Kaltinamasis M. D. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, teigė, kad iš buto nukentėjusioji esą galėjusi laisvai išeiti, prieš ją jis jokio smurto nevartojo, iškėlė versiją, kad nukentėjusioji susižalojo pati griūdama.

Kaltinamojo parodymai prieštaringi. Jis teigia nelaikęs E. B. savo bute per prievartą. Tačiau vėliau jau pripažino, kad užrakino duris, nenorėdamas nukentėjusiosios išleisti. Taigi pripažino naudojęs tam tikrą prievartą.

Kaltinamojo parodymai neatitinka ir objektyvių byloje surinktų duomenų. Jo teigimu E. B. susižalojimus pasidarė pati griūdama. Sutiktina, kad sužalojimas rankoje galėjo būti padarytas griūvant. Tačiau žaizda gerklėje, kaip parodė specialistas, negalėjo atsirasti nuo griuvimo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai nėra būdingi ir savęs žalojimui. Taigi žaizdos gerklėje negalima kitaip logiškai paaiškinti, kaip tik nukentėjusios nurodytu mechanizmu (kaltinamasis kišo pirštus į gerklę). Pastebėtina, kad vaizdo įraše moteris paklausta, kas atsitiko, rodo link vietos, kur vėliau vaizdo įraše matyti lova su raudonos spalvos dėmėmis. Tuo pačiu moteris rodo sau į gerklę, teigia, kad jai kišo pirštus į gerklę. GMP kortelėje nurodyta, kad žaizda gerklėje kraujuoja. Taigi galima daryti išvadą, kad kraujo dėmės ant lovos atsirado būtent iš šios žaizdos. Kaltinamasis gi teigė, kad šios dėmės yra jo kraujas, jos buvo likę iš anksčiau. Taigi šiuo aspektu kaltinamojo parodymai neteisingi, neatitinka byloje surinktų duomenų.

Be to, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, be kitų sužalojimų, užfiksuota ir kraujosruva kakle, liudytojas A. V. taip pat parodė, kad ant nukentėjusiosios kaklo matyti paraudimai, galimai smaugimo žymės. Tokios žymės taip pat negalėjo atsirasti griuvimo metu, nėra būdingos savęs žalojimui. Tai taip pat paneigia kaltinamojo parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad ir alkūnkaulio lūžis E. B. padarytas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suspaudžiant durimis, o ne nukentėjusiajai griūvant, kaip teigė M. D.. Kaip jau minėta, visų specialisto išvadoje ir tarnybiniame pranešime užfiksuotų sužalojimų visuma negalėjo būti padaryta griuvimo metu. Rankos lūžis specialisto teigimu, nors yra dažnai patiriamas griūvant, tačiau galėjo būti padarytas ir durimis. Durys buvo metalinės, taigi pakankamai sunkios. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis pripažino, jog nenorėjo iš buto išleisti E. B.. Taigi turėjo motyvą bandyti uždaryti duris nukentėjusiajai stengiantis išeiti. E. B. teismo posėdyje parodė, kad bandė išeiti iš buto, M. D. bandydamas uždaryti duris suspaudė jos ranką, ji tuo metu pajuto tokį skausmą, kad galimai nuo jo nualpo. Vėliau būtent toje vietoje jai konstatuotas lūžis. Analogiškai traumos aplinkybes E. B. nurodė ir atvykusiam pareigūnui (vaizdo įrašas, A. V. parodymai), taip pat pirmą kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Be to, E. B. nurodė, kad trauma buvo labai skausminga, tai matyti ir iš vaizdo įrašo, kai moterį apžiūri medikas, be to medicininiuose dokumentuose (cituojami specialisto išvadoje) užfiksuotas rankos, peties, krūtinės ląstos skausmas, riboti peties ir riešo judesiai, skausmas vertinamas 6-7 balais. Jeigu nukentėjusioji būtų susilaužiusi ranką griūdama, tai kaltinamasis neabejotinai turėjo pastebėti tokį skausmą, ribotus rankos judesius. Tačiau kaltinamasis teigė priešingai, jokių sužalojimų nepastebėjęs. Tai dar kartą paneigia jo parodymų tikrumą.

Kaltinamojo gynėjas akcentavo, kad tai, jog ranką susižalojo griūdama, nurodė ir pati nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu.

Sutiktina su kaltinamojo gynėju, kad nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs. Pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad M. D. prieš ją smurtavo, antrą kartą ikiteisminio tyrimo metu tai paneigė, apklausta teisme vėl patvirtino, kad kaltinamasis vartojo smurtą. Tačiau vien dėl to, kad nėra nuoseklūs, jos parodymai negali būti atmetami. Bylose, kuriose kaltinamąjį ir nukentėjusį asmenį sieja ypatingi, artimi ryšiai, teismas turi itin kritiškai vertinti nukentėjusiojo parodymus ir jų kaitą, nes šis galimai siekia padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Teismo vertinimu, taip yra ir šiuo atveju. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. nurodė neturinti pretenzijų M. D., į policiją nesikreips. Teisme ji parodė, kad su M. D. bendrauja jau seniai, bendravo ir po nusikalstamos veikos padarymo, teigė, kad jie yra meilužiai, sakė šį žmogų mylinti. Taigi ji turi suinteresuotumą padėti kaltinamajam. Antrojoje ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje E. B. parodė, kad ranką susižalojo pati laiptinėje ir paneigė apskritai bet kokius M. D. smurtinius veiksmus: netgi neigė, jog kaltinamasis kišo jai pirštus į gerklę. Šioje apklausoje E. B. taip pat prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodo, jog pirmą kartą apklausta nesuprato, dėl ko buvo apklausiama.

Teismas pastaruosius nukentėjusios parodymus vertina kritiškai, visų pirma kaip prieštaraujančius objektyvioms teismo nustatytoms aplinkybėms (kaip jau teismas nustatė, visuma sužalojimų negalėjo atsirasti griuvimo metu), taip pat dėl to, kad jais akivaizdžiai siekiama padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina, kad apklausiama teisme, E. B., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekusi, davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir pirmojo ikiteisminio tyrimo apklausoje, atliktoje įvykio dieną. Ji parodė tokias esmines įvykio aplinkybes: su M. D. šio bute vartojo alkoholį, kilo žodinis konfliktas, kuriuo metu M. D. vartojo prieš ją fizinį smurtą: smaugė, tempė už plaukų, sudavė 2-3 smūgius į nugarą, krūtinę, petį, kišo pirštus jai į gerklę, dėl ko gerklė kraujavo, nenorėdamas išleisti iš buto durimis sutrenkė tarpduryje buvusią jos ranką.

Būtent tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma, specialisto išvada ir specialisto parodymai teismo posėdyje, kurie patvirtina, kad E. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis: rankos lūžis, peties sumušimas galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, sutrenkiant durimis, o žaizda gerklėje galėjo būti padaryta vyrui kišant pirštus. Patvirtina liudytoju apklausto policijos pareigūno A. V. parodymai. Nors teisme liudytojas neprisiminė visų įvykio aplinkybių, nes tokie iškvietimai jo praktikoje dažni, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad moteris nurodė, jog kaltinamasis ją smaugė, kišo pirštus į gerklę, neišleido iš buto, o jai bandant išeiti, jis durimis prispaudė jai ranką. Pareigūnas parodė, kad buvo akivaizdžiai matyti, jog E. B. dešinė ranka pamėlusi, ant kaklo buvo matyti paraudimai, aplink akį (kairiąją) buvo matyti paraudimas, aplink burną buvo matyti kraujas, ji skundėsi, kad labai skauda gerklę, nes M. D. kišo pirštus į burną. Šiuos pareigūno parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kur užfiksuota, kaip nukentėjusioji pareigūnams rodo gerklę, sako, kad M. D. ją sužalojo pirštais, taip pat kad jis suspaudė ranką durimis, tempė už plaukų, kad ji negalėjo išeiti iš buto. Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kur nurodytos nukentėjusiosios sužalojimų vietos: visa dešinė ranka, kaklas, gerklė, akis. Tokios sužalojimų vietos atitinka E. B. parodymus apie prieš ją vartotus smurtinius veiksmus. Taigi teismas, sugretinęs įrodymus ir vertindamas jų visumą, teisingais laiko nukentėjusiosios teisme ir pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teismo įsitikinimą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, stiprina ir tai, kad jis nenorėjo įsileisti atvykusių policijos pareigūnų. M. D. neneigė, kad girdėjo pareigūnus, bet teismui negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl jų neįsileido. Vaizdo įrašas patvirtina, kad pareigūnai ilgai ir garsiai beldėsi, reikalavo juos įsileisti, po to kvietėsi pagalbą, buvo pjaunamos buto durys, tik taip jie galėjo patekti į įvykio vietą. M. D. nenoras įsileisti pareigūnus patvirtina, kad jis suvokė pasielgęs netinkamai, ir tokiu būdu bandė išvengti gresiančios atsakomybės.

Kaltinamojo gynėjas teigė, kad kaltinamasis neturėjo tyčios sužaloti arba sukelti skausmą E. B., nes teismo posėdžio metu ši nurodė, jog ranką jai suspaudė netyčia. Tačiau nukentėjusioji, neturėdama teisinio išsilavinimo ir specifinių žinių, negali vertinti kaltinamojo tyčios buvimo ar nebuvimo teisine prasme. Pažymėtina, kad tyčia gali būti ir netiesioginė, t. y. kai asmuo suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai ir nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems kilti. Dėl rankos lūžio pažymėtina, kad kaltinamasis siekė neišleisti nukentėjusiosios iš buto, matė, kad ji stovi tarpduryje (pats patvirtino, kad E. B. stovėjo tarp durų, jis negalėjo jų uždaryti), žinojo, kad durys šarvo, sunkios, taigi negalėjo nesuprasti, kad tokiomis durimis galima padaryti rimtų sužalojimų, tačiau nepaisydamas to, vis tiek darė duris ir taip sulaužė E. B. ranką. Dėl to teismas daro išvadą, kad M. D. negalėjo nesuprasti, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir, nors ir galimai jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Kiti kaltinamojo veiksmai (kišo pirštus į gerklę, smūgių sudavimas, smaugimas, tempimas už plaukų) akivaizdžiai smurtinio pobūdžio, atlikdamas tokius veiksmus asmuo supranta, kad nukentėjusiam asmeniui tokiais veiksmais sukelia skausmą ir gali padaryti sužalojimus, ir to siekia, t. y. šioje dalyje veikta tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo išreikšta abejonė dėl nesutapimo nukentėjusiosios parodymų, ar sužalojimas padarytas laiptinės ar buto durimis, teismo vertinimu, nėra prieštaravimas. Durys, kuriomis sužalota E. B. ranka, veda iš M. D. buto į laiptinę, taigi priklausomai nuo konteksto, gali būti įvardijamos kaip laiptinės arba kaip buto durys.

Sužalojimų visuma specialisto išvadoje įvertina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis ir nukentėjusioji nėra šeimos nariai ar artimi giminaičiai, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę M. D., teismas vertina nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, stadiją. Padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų žmogaus sveikatai, veika baigta. Kaltinamasis atliko ne vieną smurtinio pobūdžio veiksmą, vienu iš jų nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dalis veiksmų padaryta tiesiogine, dalis – netiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 43) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau teistas du kartus taip pat už smurtines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, baustas administracine tvarka (b. l. 41-45), nedirbantis. Atsižvelgiama į nukentėjusiosios poziciją, kad ji kaltinamajam pretenzijų neturi.

Kaltinamajam anksčiau du kartus skirta laisvės apribojimo bausmė. Šią nusikalstamą veiką jis padarė atlikdamas laisvės apribojimo bausmę, kuri jam buvo skirta taip pat už nusikaltimą asmens sveikatai. Itin svarbu tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas vieną iš svarbių teismo paskirtų įpareigojimų – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (buvo apsvaigęs nuo alkoholio). Taigi akivaizdu, kad laisvės apribojimo bausmė nepasiekia savo tikslų, kaltinamasis nesilaiko jam skirtų apribojimų, daro naujas nusikalstamas veikas. Todėl jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau jos dydis parenkamas mažesnis nei vidurkis. Ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė jau atlikta, todėl bausmės nebendrinamos (BK 64 straipsnis).

Į bausmę įskaitomas M. D. laikinasis sulaikymas nuo 2019 m. gegužės 9 d. 22.29 val. iki 2019 m. gegužės 10 d. 13.19 val. (viena para) (b. l. 46,58).

Visgi įvertinęs nukentėjusiosios poziciją, kad ji neturėjo kaltinamajam pretenzijų, prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas mano, kad yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamajam skiriami įpareigojimai, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus: įpareigojimas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir išdirbti minimalios trukmės nemokamus darbus.

M. D. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 9 d. 22.29 val. iki 2019 m. gegužės 10 d. 13.19 val. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą M. D. atidėti vieneriems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant jį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – M. D. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė