Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A18.-431-1078/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-01-29
Bylos Nr.: A18.-431-1078/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00202-2020-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Ieva Narbutaitė (pirm.)
Pažeidėjas: A. A.
Institucija: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A18.-431-1078/2020

Proceso Nr. 4-68-3-00202-2020-9

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3, 19.9

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Albinai Nikitionok,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 505 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., būdama daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininke, nevykdo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtų reikalavimų, nurodytų 2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. 22-7-784(8.34.-19) 1223: techniškai nesutvarkytas vandentiekio tinklas, nepatikrintas vidaus gaisrinis vandentiekis.

Šiais savo veiksmais A. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta A. A. prisipažino dėl padaryto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, jog buvo ruošiamas projektas namo renovacijai, buvo apskaičiuota, jog priešgaisrinės vandentiekio sistemos įvedimas kainuos keliasdešimt tūkstančių eurų. Renovacijos projektas buvo vilkinamas, o iš žmonių surinkti tokį kiekį pinigų, neimant paskolos, praktiškai neįmanoma, kadangi name dauguma gyvena vien pensininkai. Kiekvienais metais tvirtinant biudžetą, pateikiamas prašymas namo gyventojams renovuoti priešgaisrinį vandentiekį. Pinigai priešgaisrinei vandentiekio sistemos renovacijai buvo pradėti kaupti, tačiau eigoje atsirasdavo svarbesnių darbų, kuriems surinkti pinigai būdavo išleidžiami. Šiemet buvo suremontuotas namo rūsyje magistralinis šalto ir karšto vandens vamzdynas, magistraliniame vamzdyne jau įvestas įvadas šalto vandens priešgaisriniam paėmimui. Nuoširdžiai gailėjosi, prašė griežtai nebausti.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. A. tyrimo metu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog yra daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininkė nuo 2007 m. 2016 m. gruodžio 12 d. bendrija gavo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymą dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo. Šiame nurodyme buvo surašyti trys punktai. Du iš jį įvykdyti, o punktas Nr. 1 – neįvykdytas. Kaip matyti iš kartu su paaiškinimu pateikto Vilniaus miesto savivaldybės akto, bendrija namą perėmė labai prastos būklės, buvo iškomplektuoti (išvogti) įrengimai, užversta šiukšlėmis. Anksčiau teiktus pasiūlymus stengėsi tvarkyti pagal išgales. Kiekvienų metų pradžioje priiminėjant biudžetą ir svarstant atlikti pateiktus darbus, bendrijos nariams buvo siūloma ir priešgaisrinio vandentiekio atstatymo darbai. Namas buvo ruošiamas renovacijai. Atliktas statinio auditas parodė, kad į pastatą neįvestas priešgaisrinis vandentiekis. Renovacijos dokumentacijoje priešgaisrinio vandentiekio renovacijai paskaičiuota 89582 Lt. Savivaldybė pradėjo vilkinti statinio renovaciją iki tokio lygmens, kad bendrijai tapo nenaudinga. Iki šių dienų renovacija neįvyko. 2019 m. bendrija vykdydama name esančio magistralinio vamzdyno renovavimą, savo lėšomis įvedė ir priešgaisrinio vandentiekio čiaupą į namą, aktas pridėtas prie paaiškinimų, bet visų darbų, atstatant priešgaisrinį vandentiekį atlikti negali dėl lėšų stygiaus. Nuoširdžiai gailisi dėl nurodytų darbų neatlikimo iki galo, stengsis ir toliau nurodymus vykdyti pagal išgales (b.l. 6-10).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. gruodžio 12 d. nurodymo „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. 22-7-784(8.34.-19) 1223, matyti, jog nustačius neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams: 1) techniškai nesutvarkytas vandentiekio tinklas, nepatikrintas gaisrinis vandentiekis; 2) 3,4,6,7 laiptinių aukštuose rakinamos bendro naudojimo balkono durys, neturinčios stacionarių atrakinimo iš vidaus įrenginių; 3) bendrojo naudojimo balkonuose 4, 6, 9 aukštuose laikomi įvairūs daiktai, daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininkė A. A. buvo įpareigota neatitiktis pašalinti ne vėliau kaip iki kito planinio patikrinimo arba nustatyto pažeidimo šalinimo termino (b.l. 2).

Iš byloje esančio PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorės vidaus tarnybos kapitonės S. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 9 d. atlikus daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos patalpų ir teritorijos planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą, nustatyta, kad nevykdomi valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, t. y. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios inspektorės R. V., teisėti nurodymai, nustatyti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymu „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. 22-7-784(8.34.-19) 1223, o būtent – techniškai nesutvarkytas vandentiekio tinklas, nepatikrintas vidaus gaisrinis vandentiekis (b.l. 4).

Iš 2019 m. sausio 14 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b.l. 5).

Iš byloje esančio, kartu su A. A. rašytiniais paaiškinimais pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko (duomenys neskelbtini) vandentiekio sistemos remonto (rekonstrukcijos) darbus. Buvo pakeistas visas vandentiekio sistemos vamzdynas rūšyje (daugiabučio namo magistralinis vamzdynas). Šių darbų metu buvo sumontuota (pakeista anksčiau buvusi) šalto vandens atšaka, naudojama gaisro gesinimo sistemai užpildyti. Siekiant pilnai renovuoti gaisro gesinimo sistemą, reikia aukštuose sumontuoti hidrantus ir sklendes, rūsyje pakeisti gaisro gesinimo sistemos vamzdyną (b.l. 7).

Iš byloje esančio daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos susirinkimo protokolo Nr. 1, nustatyta, kad susirinkimo metu buvo aptartas 2019 m. biudžetas, numatant planuojamus atlikti darbus renovuojant priešgaisrinę sistemą. Priešgaisrinės sistemos renovavimą nuspręsta atidėti dėl finansų stygiaus (b.l. 9, 10).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, jog Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. To paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

Pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą, gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę duoti rašytinius privalomus vykdyti nurodymus pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Taigi, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. gruodžio 12 d. nurodymas pašalinti patikrinimo metu nustatytas neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininkei A. A. buvo teisėtas ir privalomas vykdyti. Kaip nustatyta 2019 m. gruodžio 9 d. atlikto planinio patikrinimo metu, buvo pašalintos ne visos nurodyme užfiksuotos neatitiktys bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams, o būtent – fiksuota, jog techniškai nesutvarkytas vandentiekio tinklas, nepatikrintas vidaus gaisrinis vandentiekis. Administracinėn atsakomybėn traukiama A. A. nurodė, jog visų darbų, atstatant priešgaisrinį vandentiekį atlikti negalėjo dėl lėšų stygiaus, kadangi daugiabučio namo gyventojai yra senyvo amžiaus asmenys ir gali tik ribotai prisidėti prie daugiabučio namo remonto darbų. Ši aplinkybė, jog nesugebama surinkti didelės pinigų sumos, reikalingos minėtiems priešgaisrinės sistemos renovavimo darbams atlikti, yra svarbi ir teismo vertinama, tačiau nesudaranti pagrindo šalinti A. A. atsakomybės. Kaip matyti iš byloje esančio Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkimo, įvykusio 2019 m. gegužės 21 d., protokolo Nr. 1, A. A. tarp planuojamų atlikti darbų nurodė reikalingumą renovuoti priešgaisrinę sistemą, tačiau bendrijos narių nutarimu šiuos darbus buvo nuspręsta atidėti dėl finansų stygiaus. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog pažeidimų pašalinimui Bendrija turėjo tris metus, pakankamai ilgą laiko tarpą, jog būtų pašalinti minėtame nurodyme išdėstyti neatitikimai bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams. Nepaisant to, jog 2019 m. rugpjūčio mėnesį buvo imtasi veiksmų ir iš dalies atlikti vandentiekio sistemos remonto darbai, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, matyti, jog darbai buvo atlikti praėjus ilgam laiko tarpui nuo nurodymo įteikimo, be to jie atlikti ne visa apimtimi, o tik iš dalies patenkinant neatitiktį bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes bei A. A. kaltę, padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys ankščiau išvardinti įrodymai, kurių visuma įrodo, jog A. A. neužtikrino, kad per nustatytą laikotarpį būtų įvykdyti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos teisėti nurodymai, nurodyti 2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. 22-7-784(8.34.-19) 1223.

Už administracinio nusižengimu, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą asmenims skiriama bauda nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Teismas, skirdamas nuobaudą A. A., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei jo aplinkybes (padarytas nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka, nevykdant privalomų priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtų nurodymų, dėl ko gaisro atveju gali būti apsunkintas priešgaisrinės tarnybos darbas, didinamas gaisro pavojus ar sudaroma didesnė galimybė gaisro metu nukentėti asmenims), į tai, kad nustatyta A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę – vyresnio amžiaus, vieną kartą bausta administracine tvarka (bauda sumokėta, kas leidžia teigti, jog asmuo nevengia atsakomybės), teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteista.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad A. A. nors ir yra daugiabučio namo pirmininkė, atsakinga už priešgaisrinės sistemos renovacijos darbų atlikimą, tačiau už keliasdešimties tūkstančių eurų pinigų sumos, reikalingos renovacijos darbams atlikti, surinkimą ir panaudojimą yra atsakinga iš esmės ne ji asmeniškai, o visi daugiabučio namo gyventojai, kurie balsavimo būdu nusprendžia, kam ir kokį kiekį lėšų skirti. Pažymėtina, jog pinigus vandentiekio tinklo remontui buvo bandyta rinkti, tačiau atsiradus skubesnių darbų jie būdavo išleidžiami kitoms daugiabučio namo savininkų reikmėms. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog tam tikri vandentiekio sistemos remonto darbai buvo atlikti, nepaisant to, jog pilnai priešgaisrinė vandentiekio sistema nebuvo renovuota, bei į tai, jog A. A. savininkų bendrijos susirinkimuose tarp planuojamų atlikti darbų nurodydavo reikalingumą renovuoti priešgaisrinę sistemą, tačiau bendrijos narių nutarimu šiuos darbus buvo nuspręsta atidėti dėl finansų stygiaus. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti mažesnę baudą negu šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, paskiriant A. A. 200 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20109743243.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė