- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-776-498-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė, Olegas Šibkovas (pran.), Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- G. K.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Rimantas Bučma, Regina Atkočaitienė
Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-776-498-2013;
Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00036-2013-4;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo (pranešėjo),
dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui A. K., jo atstovei advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajam G. K., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajam A. K. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 2000 (du tūkstančius) litų bei per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 (septyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
A. K. civilinis ieškinys patenkintas iš G. K. priteisiant 2000 (du tūkstančius) litų turtinės ir 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimui.
Tuo pačiu nuosprendžiui A. K. pagal G. K. privataus kaltinimo skundą kaltinant A. K. pagal LR BK 187 str. 3 d., buvo išteisintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. privataus kaltinimo tvarka pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, smurtaudamas – suduodamas nemažiau dvidešimt smūgių į įvairias kūno vietas (galvą, krūtinę), pargriovęs ant žemės bei spardydamas sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą ir jį sužalojo, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti teisme, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apelianto manymu pirmos instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Skundo autorius nurodo, kad nuosprendis priimtas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, dėl ko byloje nebuvo atskleista objektyvi tiesa, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Skundo autoriaus nuomone teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai išimtinai vadovavosi nukentėjusiojo A. K., liudytojų S. S., A. A. parodymais. Teismas nepagrįstai nustatė, kad minėtų asmenų parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliantas akcentuoja tai, kad priešingai, negu nurodo teismas, specialisto išvada ne patvirtina, o paneigia tą aplinkybę, kad jis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 20 smūgių įvairias kūno vietas. Nuteistojo nuomone teismas dėl nesuprantamų priežasčių visiškai nevertinų tų aplinkybių, kad nukentėjusysis iš Kauno klinikinės ligoninės po jo atvežimo pasišalino savavališkai nesuteikus jokios pagalbos, tuo metu jam jokie ausies sužalojimai nebuvo konstatuoti, nustatyta diagnozė-girtumas ir krūtinės sumušimas, o pastaroji diagnozė nustatyta remiantis tik jo paties paaiškinimais. Teismas taip pat ignoravo tai, kad A. K. į pirminės sveikatos priežiūros centrą kreipėsi praėjus tik dviem dienom po įvykio, turėjo nedarbingumą, tačiau jokių duomenų apie padarytus sužalojimus nėra, 2012-11-21 kreipėsi į policiją, tačiau pareiškimas iš jo nebuvo priimtas dėl to, kad jis buvo girtas. Visos šios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, rodo, kad sužalojimai A. K. galėjo būti padaryti kitu metu ir kitomis aplinkybėmis. G. K. manymu nukentėjusysis davė melagingus parodymus taip siekdamas gauti nedarbingumo lapelį, kad pateisinti savo nebuvimą darbe dėl girtuokliavimo ir siekdamas gauti turtinės naudos. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė civilinį ieškinį, kadangi byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiajam būtų padaryta turtinė ar neturtinė žala. Teismas, priteisdamas civilinį ieškinį, savo sprendimo visiškai nemotyvavo, taip pat nemotyvavo, kodėl skiria laisvės apribojimo bausmę, kadangi pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Skundo autorius pažymi, kad teismas, skirdamas įpareigojimus neatlygintinai dirbti 70 valandų, ignoravo tą faktą, kad jis dirba žemės ūkyje ir pagal darbo pobūdį įvykdyti tokį įpareigojimą praktiškai neįmanoma.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis keičiamas.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo motyvus sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl G. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį. Kolegijos nuomone teismo išvados neprieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas įrodymus vertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl skundžiamas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
G. K. buvo nuteistas už tai, kad nukentėjusiajam A. K. sudavė smūgius į įvairias kūno vietas padarydamas jam sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors apeliantas savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kategoriškai neigė, nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių ar įrodomąją reikšmė turinčių duomenų, kurie patvirtintų jo versiją, kad jokių smūgių A. K. jis nesudavė, tik pastūmė, kai pastarais pradėjo su keptuve daužyti jo automobilį. Nesutikimas su pirmos instancijos teismo išvadomis apeliaciniame skunde grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, kad teismas nepilnai, nevisapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus nenurodant, kokių konkrečiai įrodymų teismas neištyrė, kurie įrodymai ištirti nepilnai ir kokie faktiniai duomenys patvirtina, kad byloje objektyvi tiesa liko neatskleista. Priešingai, negu teigia apeliantas, iš teismo posėdžių protokolų bei nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas dėjo visas pastangas tam, kad ištirti ir išanalizuoti visus su tiriamu įvykiu susijusius ir galinčius turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui įrodymus. Teismo posėdyje buvo apklausti visi įvykį matę, jame dalyvavę ar kitaip su juo susiję liudytojai, ištirti rašytiniai įrodymai. Skundo autorius nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojų S. S. bei A. A. parodymais, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl tikėti minėtų asmenų nurodytomis aplinkybėmis teismas neturėjo pagrindo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad minėti asmenys apie įvykio aplinkybes davė nuoseklius, neprieštaringus, esminėse detalėse sutampančius parodymus, tą pažymėjo ir pirmos instancijos teismas konstatuodamas, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra ne tik neprieštaringi, nuo pat tyrimo pradžios vienodi, bet juos patvirtina ir objektyvūs įrodymai – specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad A. K. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o duomenų, kurie paneigtų, kad sužalojimai buvo padaryti ne nukentėjusiojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis, nėra. Tuo tarpu G. K. versijos, išskyrus jo sutuoktinės K. K. parodymus, kad jis smūgių nukentėjusiajam nesudavė, kad šis galėjo susižaloti kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, nepatvirtina jokie objektyvūs, abejonių nekeliantys duomenys. Pirmos instancijos teismas šią aplinkybę tinkamai įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad tikėti šios liudytojos parodymais ir jais vadovautis nėra pagrindo, kadangi jos nurodytos aplinkybės iš esmės prieštarauja kitų liudytojų, nukentėjusiojo parodymams bei kitiems rašytiniams įrodymams. Pažymėtina tai, kad nuteistojo subjektyvus faktinių aplinkybių interpretavimas ir kitoks, negu pirmos instancijos teismo, jų vertinimas nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas neatitinkančiomis tikrovės ar iš esmės prieštaraujančiomis faktinei įvykio situacijai.
Skundo autorius apeliaciniame skunde reiškia alternatyvų prašymą bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi, jo nuomone, bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apygardos teismo teisėjų kolegija mano, kad šis apelianto prašymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu. Aplinkybės, kurioms esant teismas privalo nusišalinti pats arba gali būti nušalintas proceso dalyvių prašymu, yra numatytos LR BPK 58 straipsnyje. Apeliantas, tvirtindamas, kad teismas buvo šališkas, nė vienos iš LR BPK 58 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų nenurodo. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą teisme visiems proceso dalyviams, tame tarpe ir G. K., buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą, tačiau šia teise pasinaudota nebuvo. Iš to seka, kad G. K. bylą nagrinėjančio teismo objektyvumu ir nešališkumu neabejojo, o abejonės atsirado tik tada, kai jo atžvilgiu buvo priimtas nepalankus procesinis sprendimas. Esant tokioms aplinkybėms tenkinti šį apelianto prašymą aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.
Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su ta nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas civilinio ieškinio atlyginimo klausimas. Apeliantas nurodo, kad teismas civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisė nepagrįstai, kadangi jokių civilinio ieškinio realumą patvirtinančių duomenų nukentėjusysis nepateikė. Su šiais apelianto motyvais aukštesnės instancijos teismas sutinka iš dalies ir mano, kad apylinkės teismas civilinio ieškinio atlyginimo klausimą išsprendė nevisiškai teisingai. Sutinkama su tuo, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-LR CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal LR CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniu, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau su tuo aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina tai, kad turtinė žala atlyginama tik tuo atveju, kai jos dydis pagrįstas objektyviais įrodymais, kuriais remiantis galima nustatyti tikslų neturtinės žalos dydį, t. y. tikslią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jam padaryta 2000 Lt. turtinė žala, teismui nepateikė, o teismas nuosprendyje nemotyvavo, kuo remdamasis priėjo išvados, kad įrodyta, jog A. K. padaryta būtent 2000 Lt. turtinė žala. Tokiu atveju laikytina, kad teismas nepagrįstai iš G. K. nukentėjusiojo naudai priteisė 2000 Lt. turtinės žalos atlyginimo. Apygardos teismo nuomone apylinkės teismas netinkamai išsprendė ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Nuosprendyje teisingai pažymėta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita įvertinti pinigais. Teismas, apibrėždamas neturtinės žalos sampratą, nepasisakė ir neargumentavo, kodėl A. K. padaryta neturtinė žala vertintina 5000 Lt. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigine išraiška neįmanoma, o nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/2011). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad A. K. konstatuoti nežymūs sužalojimai – poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas ir krūtinės sumušimas, duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų kilo ilgalaikės, sunkios neigiamos pasekmės, byloje nėra, sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta neilgam laikui (trims dienoms), todėl teismo sprendimas priteisti 5000 Lt. neturtinės žalos atlyginimą prieštarauja tiek teismų praktikoje pripažintiems neturtinės žalos vertinimo kriterijams, tiek teisingumo bei protingumo principams. Dėl to ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo suma mažinama iki 2500 Lt. Tokia suma, kolegijos nuomone, yra protinga, proporcinga padarytam nusikaltimui ir kilusioms pasekmėms.
Aukštesnės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir apelianto skundo motyvą, kad teismas be pagrindo jam paskyrė įpareigojimą per 7 mėn. neatlygintinai išdribti 70 (septyniasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kadangi jo darbas susijęs su žemės ūkiu ir tokio įpareigojimo jis įvykdyti negalės. Apylinkės teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, nustatė pakankamai ilgą laiką – 7 mėn., per kurį nuteistasis privalo įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgiant į G. K. atliekamo darbo pobūdį, jis dirba ūkyje pagalbiniu darbininku, paskirto įpareigojimo vykdymas yra suderinamas su nuteistojo darbu ūkyje ir pastarajam netrukdys. Apelianto skundo motyvas, kad teismas jam turėjo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kaip tai numato LR BPK 55 straipsnis, nesuprantamas ir nelogiškas, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad G. K. teisiamas pirmą kartą, padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, minėto straipsnio nuostatas pritaikė ir G. K. paskyrė laisvės apribojimo bausmę. Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas, skirdamas G. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, bausmę tinkamai individualizavo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo G. K. nukentėjusiojo A. K. naudai priteista 2000 (du tūkstančiai) Lt. turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir iš G. K. nukentėjusiojo A. K. naudai priteisti 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Lt. neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.