Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-07 · Administracinė byla Nr. I-5931-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
I-5931-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-00574-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
S. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5931-596/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-00574-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui S. J., vertėjai Anastasijai Osinai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. J. skunde teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2012-05-28 iki 2012-09-05, nuo 2014-08-29 iki 2014-09-05, nuo 2014-09-08 iki 2014-09-16, nuo 2015-04-20 iki 2015-05-08, nuo 2015-05-19 iki 2015-05-29, nuo 2015-06-15 iki 2015-06-22, nuo 2015-07-08 iki 2015-07-28, nuo 2015-07-30 iki 2015-09-08, nuo 2015-09-15 iki 2015-09-16 ir kitus laikotarpius buvo laikomas LAVL sąlygomis, kurios neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Dėl mažo gyvenamosios patalpos ploto patyrė diskomfortą ir papildomus nepatogumus, kadangi kamerose nebuvo galima prasilenkti su kitu asmeniu, pamankštinti kojų, nebuvo galimybės susėsti prie vieno stalo kartu su kitais kalinčiais asmenimis, ir dėl to, kai sulaukdavo savo eilės, dažniausiai tekdavo valgyti jau atšalusį maistą. Atmosfera kamerose visada būdavo įtempta, kildavo barniai, negalėjo parašyti laiško motinai, nes prie stalo neužtekdavo vietos. Nurodo, kad jo teisė naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais buvo grubiai pažeista, kadangi kamerų tipo palatose sanitariniai mazgai neatitverti, pareigūnai pro durų stebėjimo akutę bei kiti kameroje kalėję asmenys galėjo viską matyti. Dušo patalpos neatitvertos, jose drėgna, visi drabužiai, palikti persirengimo kambaryje, nuo drėgmės sušlapdavo, nebuvo atskirų kabinų, kas pažeidė jo teisę į privatumą. Dušuose kranai yra sulaužyti ir praleido vandenį, persirengimų kambariuose sienos padengtos nelygia, aštriabriaune danga, kuri gali sužeisti žmogų. Pasivaikščiojimų kiemeliai yra netvarkingi, avarinės būklės, jų sienos dengtos nelygia tinko danga, plytos suskilinėjusios, kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių, ant sienų pelėsis, grindų danga nelygi, mediniai suolai blogos būklės ir sulaužyti, dėl ko negalėjo ant jų prisėsti ir pailsėti. Nurodo, kad nerūko, tačiau buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, o tai kenkė jo sveikatai. Pasivaikščiojimų kiemeliuose buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Kamerų tipo palatose buvo silpnas apšvietimas, todėl negalėjo skaityti knygų, skaudėjo akis, negalėjo tinkamai ruoštis gynybai pagal baudžiamąją bylą, ant sienų buvo pelėsis, nebuvo įrengtos lentynos higienos priemonėms laikyti. Kamerų tipo palatoje Nr. 24 nebuvo šluostės grindims plauti, todėl tekdavo plėšyti drabužius ir juos naudoti vietoj šluostės, prie praustuvės buvo nukritusios keramikinės plytelės, kyšojo aštrūs betono likučiai, nuo lubų ir sienų vietomis buvo nubyrėję ir atsilupę dažai, nebuvo įrengtas veidrodis, todėl negalėjo nusiskusti ir tinkamai prižiūrėti savo higienos, jam niežėjo kaklą, veido odą. Atvykus į LAVL pareigūnai visus asmeninius daiktus išvertė ant purvino, nedezinfekuoto stalo. Ten, kur buvo sudėti prieš tai buvusio asmens avalynė, pareigūnai padėjo jo maisto produktus. Specialiame priestate pareigūnų tekdavo laukti po 3–4 val., kol jie ateis daryti kratą. Ši patalpa buvo mažesnė kaip 8 kv. m, į ją buvo suvedami 10–12 asmenų, todėl jam trūko oro, buvo mažai vietos kojoms. Dėl tokių laikymo sąlygų buvo emociškai ir dvasiškai išsekintas, jautė diskomfortą, išsivystė nerviniai sutrikimai, sutriko gamtinių reikalų atlikimo ciklas, be to, jis serga sunkia onkologine liga, o į tai visiškai nebuvo atsižvelgta LAVL. Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (1 t., b. l. 1–6).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ginčijamu laikotarpiu buvo užkrėstas Hepatitu C bei grybeliu.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad LAVL pareiškėjas nuo 2012-05-28 iki 2012-09-05 buvo gydomas Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 8, kurios plotas 15,15 m² ir kurioje yra įrengtos 6 lovos, nuo 2014-08-29 iki 2014-09-05 ir nuo 2014-09-08 iki 2014-09-16 –Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 7, kurios plotas 15,15 m² ir kurioje yra įrengtos 6 lovos, nuo 2015-04-22 iki 2015-05-08 – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 25, kurios plotas 21,25 m² ir kurioje yra įrengtos 10 lovų, nuo 2015-05-19 iki 2015-05-29, nuo 2015-06-15 iki 2015-06-22, nuo 2015-07-08 iki 2015-07-27 – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 24, kurios plotas 21,25 m² ir kurioje yra įrengtos 8 lovos, nuo 2015-07-30 iki 2015-09-08 – Intensyvios terapijos palatoje, kurios plotas 12,65 m² ir kurioje yra įrengtos 2 lovos, nuo 2015-09-15 iki 2015-09-16 –Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 28, kurios plotas 8,84 m² ir kurioje yra įrengtos 2 lovos. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų LAVL neveda, kadangi galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja.

Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 11¹ p. nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 m² – LAVL palatose.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios yra nepertraukiamas procesas. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi privalo užtikrinti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti neužtikrintos. LAVL privalo nuteistiesiems ir suimtiesiems užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir Suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – ir SVĮ), taip pat laikytis izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis.

Informuoja, kad ligoninė vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nuostatomis, kurios nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. Ligoninėje palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. Paaiškino, kad vadovaujasi Eksploatavimo taisyklių 16.5 p., kuriame, be kita ko, nėra numatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas.

LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, šie darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus ir dažniau. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (su pakeitimais) reikalavimus ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami ligoninėje nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų.

Pažymėjo, jog vadovaujantis Taisyklių 73.5 ir 73.6 papunkčiais, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Ligoninės pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Taisyklių 258 p. nuostatomis, pati ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, kuris atitinka HN 76:2010 68 p. reikalavimus. Karštas vanduo nuolatos tiekiamas į dušines patalpas. Informuoja, kad HN 76:2010 bei HN 134:2015 nenumato dušo kabinų atskyrimo.

Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra išimamas tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta patalpoje. Kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Ligoninės palatose bei kamerų tipo palatose apšvietimas yra įrengtas atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatas. Informuoja, kad ligoninė nuteistiesiems suteikia pasivaikščiojimą gryname ore vadovaujantis BVK 103 str. nuostatomis.

Pažymėjo, kad ligoninės paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas suimtiesiems ir nuteistiesiems, t. y. ligoninė teikia pirmenybę pacientų gydymui. Todėl pasivaikščioti pacientai vedami po gydytojų vizitacijų, medikamentų išdavimo ir kitų nustatytų medicinos procedūrų. Šios minėtos medicininės paslaugos gali užtrukti iki vakaro, todėl pasivaikščioti pacientai vedami pagal galimybę, t. y. pasivaikščiojimas vyksta visą dieną.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šios higienos normos 14 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ši informacija yra iškabinta visose ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat yra iškabinti ir įspėjamieji užrašai ir/ar ženklai įspėjantys apie draudimą rūkyti. Pagal LVAT formuojamą praktiką, tokio draudimo įgyvendinimu turi pasirūpinti ligoninė. Įvertinus tai, kad visuotinai yra žinomas draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigoje ar įstaigose ir tai, kad informacija apie draudimą rūkyti yra iškabinta ligoninėje, teigia, jog ligoninės administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu. Teisės aktai nenustato galimybės skirstyti kamerų į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų kameras.

Paaiškino, kad LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nėra pakankama nustatyti, kad LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad nepakanka nustatyti, jog ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai nulėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos suma (1 t., b. l. 65–69).

Atsakovės atstovė į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas S. J. laikotarpiu nuo 2012-05-28 iki 2012-09-05 buvo gydomas LAVL Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 8, kurios plotas 15,15 m² ir kurioje yra įrengtos 6 lovos, nuo 2014-08-29 iki 2014-09-05 ir nuo 2014-09-08 iki 2014-09-16 – Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 7, kurios plotas 15,15 m² ir kurioje yra įrengtos 6 lovos, nuo 2015-04-22 iki 2015-05-08 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 25, kurios plotas 21,25 m² ir kurioje yra įrengtos 10 lovų, nuo 2015-05-19 iki 2015-05-29, nuo 2015-06-15 iki 2015-06-22, nuo 2015-07-08 iki 2015-07-27 – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 24, kurios plotas 21,25 m² ir kurioje yra įrengtos 8 lovos, nuo 2015-07-30 iki 2015-09-08 – Intensyvios terapijos palatoje, kurios plotas 12,65 m² ir kurioje yra įrengtos 2 lovos, nuo 2015-09-15 iki 2015-09-16 – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 28, kurios plotas 8,84 m² ir kurioje yra įrengtos 2 lovos (1 t., b. l. 65–69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodo, kad LAVL buvo gydomas laikotarpiu nuo 2015-04-20 iki 2015-05-08 ir nuo 2015-07-08 iki 2015-07-28 (1 t., b. l. 1–6), tačiau LAVL tiek atsiliepime į skundą, tiek gydymo stacionare istorijoje Nr. 1151-679 ir Nr. 1807-999 nurodo, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiu nuo 2015-04-22 iki 2015-05-08 ir nuo 2015-07-08 iki 2015-07-27 (1 t., b. l. 65–69, 73). Be to, pats pareiškėjas kaip įrodymus, pagrindžiančius skunde išdėstytas aplinkybes, prie skundo pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktą Nr. EKG30(156)/2016(V-01), iš kurio matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiu nuo 2015-04-22 iki 2015-05-08 ir nuo 2015-07-08 iki 2015-07-27 (t. 1, b. l. 11–16), todėl atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad nėra pagrindo teismui abejoti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, bus vertinamas laikotarpis nuo 2015-04-22 iki 2015-05-08 ir nuo 2015-07-08 iki 2015-07-27, kuriuo pareiškėjas buvo gydomas LAVL.

Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamoje byloje nevertins pareiškėjo kartu su skundu pateiktų rašytinių dokumentų, t. y. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-08-28 rašto Nr. 13.15(2.1)-2-9958 „Dėl Jūsų skundo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2015-09-04 rašto Nr. (1.1.36-411)4-3193 „Dėl D. P. rugpjūčio 3 d. skundo“, Lietuvos Respublikos Seimo žmogaus teisių komiteto 2015-08-20 rašto Nr. S-2015-4858 „Dėl skundo“ (t. 1, b. l. 7–8, 9, 10), kadangi minėti dokumentai priimti D. P. atžvilgiu ir pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo LAVL sąlygomis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012-05-28 iki 2012-09-05, nuo 2014-08-29 iki 2014-09-05, nuo 2014-09-08 iki 2014-09-16, nuo 2015-04-20 iki 2015-05-08, nuo 2015-05-19 iki 2015-05-29, nuo 2015-06-15 iki 2015-06-22, nuo 2015-07-08 iki 2015-07-28, nuo 2015-07-30 iki 2015-09-08, nuo 2015-09-15 iki 2015-09-16, tačiau LAVL pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį.

CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiu nuo 2012-05-28 iki 2012-09-05, nuo 2014-08-29 iki 2014-09-05, nuo 2014-09-08 iki 2014-09-16, nuo 2015-04-20 iki 2015-05-08, nuo 2015-05-19 iki 2015-05-29, nuo 2015-06-15 iki 2015-06-22, nuo 2015-07-08 iki 2015-07-28, nuo 2015-07-30 iki 2015-09-08, nuo 2015-09-15 iki 2015-09-16, skundą teismui išsiuntė paštu 2016-02-09 (žyma ant voko), todėl praleido terminą reikšti reikalavimą atlyginti žalą, patirtą nuo 2012-05-28 iki 2012-09-02.

CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į LAVL reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir CK 1.125 str. 8 d. nuostatą, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, taip pat CK 1.127 str. 5 d., į tai, kad skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL pareiškėjas teismui pateikė 2016-02-09 (žyma ant voko), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012-05-28 iki 2012-09-02 negali būti tenkinamas. Pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra: CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į pareiškėjo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Pritaikius ieškinio senatį, byloje vertinamas laikotarpis, kai pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiu nuo 2014-08-29 iki 2014-09-05, nuo 2014-09-08 iki 2014-09-16, nuo 2015-04-20 iki 2015-05-08, nuo 2015-05-19 iki 2015-05-29, nuo 2015-06-15 iki 2015-06-22, nuo 2015-07-08 iki 2015-07-28, nuo 2015-07-30 iki 2015-09-08, nuo 2015-09-15 iki 2015-09-16 (1 t., b. l. 65–69).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 11¹.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu, pritaikius ieškinio senatį, laikotarpiu nuo 2014-08-29 iki 2014-09-05, nuo 2014-09-08 iki 2014-09-16, nuo 2015-04-20 iki 2015-05-08, nuo 2015-05-19 iki 2015-05-29, nuo 2015-06-15 iki 2015-06-22, nuo 2015-07-08 iki 2015-07-28, nuo 2015-07-30 iki 2015-09-08, nuo 2015-09-15 iki 2015-09-16 buvo gydomas LAVL kamerų tipo palatose (1 t., b. l. 65–69). Kiek per ginčo laikotarpį palatoje buvo laikoma asmenų duomenų LAVL nepateikė. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju kamerų tipo palatose laikytų asmenų skaičių, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-08-29 iki 2014-09-05 ir nuo 2014-09-08 iki 2014-09-16 buvo gydomas LAVL Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 7, kurios plotas 15,15 m² ir kurioje yra įrengtos 6 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 2,52 m²), nuo 2015-04-22 iki 2015-05-08 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 25, kurios plotas 21,25 m² ir kurioje yra įrengtos 10 lovų (vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 2,12 m²), nuo 2015-05-19 iki 2015-05-29, nuo 2015-06-15 iki 2015-06-22, nuo 2015-07-08 iki 2015-07-27 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 24, kurios plotas 21,25 m² ir kurioje yra įrengtos 8 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 2,65 m²), nuo 2015-07-30 iki 2015-09-08 Intensyvios terapijos palatoje, kurios plotas 12,65 m² ir kurioje yra įrengtos 2 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 6,32 m²), nuo 2015-09-15 iki 2015-09-16, Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 28, kurios plotas 8,84 m² ir kurioje yra įrengtos 2 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 4,42 m²). Esant nurodytiems vienam asmeniui tenkančio kamerų tipo palatos plotams, yra pagrindas teigti, kad laikotarpiu nuo 2014-08-29 iki 2014-09-05, nuo 2014-09-08 iki 2014-09-16, nuo 2015-04-20 iki 2015-05-08, nuo 2015-05-19 iki 2015-05-29, nuo 2015-06-15 iki 2015-06-22, nuo 2015-07-08 iki 2015-07-28 ir nuo 2015-09-15 iki 2015-09-16 pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui (5,1 m²), t. y. LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės valstybės atsakomybei. Viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 str. atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėją teisės aktų nuostatas atitinkančiomis sąlygomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Pabrėžtina, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Tai patvirtina 2011-04-27, 2015-11-04, 2011-04-27, 2013-04-23, 2014-09-17 darbų priėmimo aktai bei 2010-11-18 pažyma Nr. 22-971 „Apie sunaudotas medžiagas, vykdant remonto darbus“ (1 t., b. l. 170–171, 172–173, 174–175, 176, 180–182, 184–185). LAVL yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri periodiškai atlieka buitinių kenkėjų naikinimo darbus (1 t., b. l. 112–114, 115, 117–139, 189–201). Be to, kaip pažymėjo atsakovės atstovė atsiliepime, valymo inventorius visuomet yra išduodamas esant nuteistųjų/suimtųjų prašymui (t. 1, b.l. 65–69). Vadinasi, pareiškėjo teiginiai dėl antisanitarinių sąlygų kamerų tipo palatose, dušo patalpose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose, pelėsinio grybelio dušo patalpose bei kamerų tipo palatose, remonto defektų (suskilinėjusių plytelių, nelygių, sutrupėjusių sienų ir dangos, nubyrėjusių ir atsilupusių dažų, kt.), valymo inventoriaus nebuvimo, atmetami kaip nepagrįsti. Aplinkybę, kad patalpų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas, patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotas Leidimas-Higienos pasas (t. 1, b. l. 107), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-02-24 išduota įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 3360 (1 t., b. l. 79), todėl nesutiktina su pareiškėju, jog LAVL buvo netinkamas apšvietimas bei drėgna. Be to, LAVL yra tikrinama Vilniaus visuomenės sveikatos centro (1 t., b. l. 81–82, 83–84, 87–89, 90–91, 92–93, 94–96, 97–99, 100–101, 102–103, 104–106, 177–179, 186–188), taigi stengiamasi gerinti LAVL laikomų asmenų laikymo sąlygas.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad jis buvo laikomas kameros tipo palatoje kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats nerūko, taip pat pasivaikščiojimų kiemeliuose buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais.

Pagal Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 1 ir 3 p. draudžiama rūkyti visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, ir kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šios higienos normos 14 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad, vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, numatančiomis draudimą rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, LVAT administracija privalo pasirūpinti šio draudimo įgyvendinimu (LVAT 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012). Įstatymų reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, todėl laikytina, kad tai, jog LAVL patalpoje ir jos teritorijoje negalima rūkyti, yra visuotinai žinoma. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovės paaiškinimais dėl informacijos apie draudimą rūkyti iškabinimo LAVL (1 t., b. l. 65–69). Byloje nėra duomenų, kad kartu su pareiškėju kamerų tipo palatose bei pasivaikščiojimų kiemeliuose gydyti asmenys būtų rūkę, juo labiau – kad tai buvo daroma LAVL administracijai žinant ar leidus. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo gydymo stacionare istorijos Nr. 1429-201, Nr. 250–363, Nr. 2571-375 (1 t., b. l. 70, 71, 72) pareiškėjas rūkė. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus aplinkybę, kad visuotinai yra žinomos Tabako kontrolės įstatymo nuostatos, draudžiančios rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat tai, kad informacija apie draudimą rūkyti buvo iškabinta LAVL, darytina išvada, kad administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu, todėl šiuo aspektu nėra atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Pareiškėjo teiginiai, kad LAVL nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, pripažintini pagrįstais. Higienos normos HN 76:2010 21 p. nustatyta, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.5 p. nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės atstovės pateiktų fotonuotraukų (b. l. 141, 142, 143, 146, 147, 148, 149, 150, 152, 153, 157, 162, 163, 166, 167, 169) matyti, kad sanitarinis mazgas tik iš dalies buvo įrengtas tinkamai, t. y. jame nebuvo įrengta tualeto reikmenų spintelės (lentynėlė), veidrodis, tualetas tik iš vienos pusės buvo atskirtas sienele ir ne visada buvo padengtas lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas. Pažymėtina, kad teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad kamerų tipo palatose nebuvo įrengtos praustuvės, kadangi kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, kamerų tipo palatose yra įrengtos metalinės praustuvės (t. 1, b. l. 141, 142, 146, 147, 149, 150, 152, 157, 162, 163, 166, 167).

Pareiškėjo skundo argumentai, kad buvo pažeista jo teisė į privatumą neatitvėrus dušo patalpų sienelėmis bei nesant dušo patalpose atskirų kabinų, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi HN 76:2010 nenumato dušo kabinų atskyrimo ar atitvėrimo.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad pareigūnai netinkamai atliko kratą, pareigūnų laukdavo po 3–4 val. specialiame priestate, kurio plotas buvo mažesnis kaip 8 kv. m, į ją buvo suvedami 10–12 asmenų, todėl jam trūko oro, buvo mažai vietos kojoms.

Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (EŽTT 2011-01-13 sprendimas byloje Hacioglu prieš Rumuniją), todėl pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (EŽTT 2010-07-01 sprendimas byloje Nedayborshch prieš Rusiją; EŽTT 2009-10-15 sprendimas byloje Antipenkov prieš Rusiją; EŽTT 2008-02-14 sprendimas byloje Pshenichnyy prieš Rusiją; EŽTT 2006-06-01 sprendimas byloje Gridin prieš Rusiją). Pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). LAVL jokių įrodymų apie kratos atlikimo procedūrą nepateikė, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kratos atlikimo procedūros pažeidimo yra laikomos įrodytomis.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012).

Pareiškėjas prašo priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą atitinkamai už laikotarpį, kai jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į kalinimą kamerų tipo palatose, t. y. už laikotarpį nuo 2012-05-28 iki 2012-09-05, nuo 2014-08-29 iki 2014-09-05, nuo 2014-09-08 iki 2014-09-16, nuo 2015-04-20 iki 2015-05-08, nuo 2015-05-19 iki 2015-05-29, nuo 2015-06-15 iki 2015-06-22, nuo 2015-07-08 iki 2015-07-28, nuo 2015-07-30 iki 2015-09-08, nuo 2015-09-15 iki 2015-09-16.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu, pritaikius ieškinio senatį, išskyrus laikotarpiu nuo 2015-07-30 iki 2015-09-08, kai kameros tipo palatos plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, buvo laikomas LAVL kamerų tipo palatose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas (2,12 m² – 4,42 m²), t. y. iš viso 78 dienas.

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui LAVL kamerų tipo palatose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, iš viso 78 dienas, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL, išskyrus tai, kad kamerų tipo palatos tam tikrais laikotarpiais (iš viso 78 dienas) buvo perpildytos, sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, buvo pažeistos kratos atlikimo procedūra pareiškėjo atžvilgiu, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 550 Eur neturtinės žalos dydis.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti 10 Eur pašto ir kanceliarijos išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 45 str. 1 d. nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė pašto ir kanceliarijos išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl pareiškėjui išaiškintina, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo jis turi teisę pateikti teismui patikslintą prašymą su detaliu patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė