Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-02-21 · Civilinė byla Nr. 2S-460-413/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2012-02-21
Bylos Nr.
2S-460-413/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Ieškovas
G. G.
Atsakovas
B. G.
Civilinė byla Nr. 2S-460-413/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Ulejevienė;
Procesinio sprendimo kategorija: 109.; 122.2.; 122.3.122.4.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-16579-151/2011 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui B. G., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės įteisinti rekonstruotą ūkinį pastatą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovui teisę įsiteisinti rekonstruotą pagalbinio ūkio paskirties pastatą - ūkinį pastatą (211 p, unikalus Nr. 1997-7006-5020), adresu Mokolų g. 56, Kaune pagal pateiktą projektą be atsakovo B. G. sutikimo.

Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. liepos 7 d. ieškovas pagal rentos sutartį perėmė nuosavybėn dalį gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 197,04 kv.m., 34,00 kv.m pagalbinio ūkio paskirties pastatą - ūkinį pastatą, kitų statinių - kiemo statinių (šulinys, kiemo aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys), esančių Mokolų g. Nr. 56, Kauno m. sav. Kauno m. Atsakovui B. G. bendrosios nuosavybės teise priklauso 1/4 gyvenamojo namo bei 1/4 kitų statinių - kiemo statinių. Ginčas su atsakovo kilo 2010 metų sausio mėnesį, kai B. G. apskundė Kauno apskrities viršininko įsakymus dėl žemės sklypo Mokolų g. 56, Kauno m. dalių nustatymo. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovu ir atsakovu kaip namo bendraturčiais nesudaryta. Nekilnojamojo turto registre 771 kv.m žemės sklypas (kadastrinis Nr. 1901/0233:0132, unikalus Nr. 1901-0233-0132) įregistruotas Kauno apskrities viršininko administracijos vardu. Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 02-01-10192 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo Mokolų g. 56 dalių nustatymo“ ir 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 02-01-10581 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2009-10-20 įsakymo Nr. 02-01-10192 pakeitimo (Kauno m.)“ nustatė, kad 0,0771 ha žemės sklypo, esančio Mokolų g. 56, Kaune, dalis priklauso bendraturčiams tokia tvarka: G. G. - 0,0578 ha, o B. G. - 0,0193 ha. Šiuo metu ginčas dėl žemės nagrinėjamas teisme. Pagal 1987 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartį ieškovo senelė, o atsakovo motina A. G. padovanojo savo sūnui B. G. 1/4 dalį gyvenamojo namo su tokia pat dalimi kiemo įrengimų, be ūkio pastato. Ieškovui nuosavybėn perduotas ūkinis pastatas (211 p, unikalus numeris: 1997-7006-5020) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas G. G. asmeninės nuosavybės teise. Prieš 20 metų buvusi visų aukščiau minėtų pastatų savininkė A. G. pradėjo ūkinio pastato rekonstrukciją. Tuo metu ji nežinojo, kad norint rekonstruoti ūkinius pastatus, reikalingas statybos leidimas, suderintas projektas. Jos sūnus atsakovas B. G. rekonstrukcijai neprieštaravo. Baigus rekonstrukcijos darbus, A. G. nusprendė patikslinti pastato kadastrinius matavimus, atlikti kitus veiksmus, reikalingus pastato įteisinimui. Kadangi A. G. yra garbaus amžiaus (82 m.), todėl pablogėjus jos sveikatos būklei, ji nepasirūpino šių veiksmų atlikti laiku, o sau nuosavybės teise priklausančių pastatų dalį 2005 m. liepos 7 d. Kauno miesto 13-ame notarų biure perleido ieškovui pagal rentos sutartį. Siekiant įteisinti savavališką ūkinio pastato rekonstrukciją, ieškovas 2010 m. spalio 25 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kuri 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. R15-647-(G227/4) jį informavo, kad pirmiausia būtina gauti teisės aktų nustatyta tvarka savavališkai statinio statybai įteisinti reikalingus dokumentus ir ieškovui buvo leista atlikti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą. 2011 m. gegužės mėnesį ieškovo prašymu UAB „Kauno architektai“ parengė ūkinio pastato Nr. 1997-7006-5020 techninį savavališkos statybos įteisinimo projektą ir pažymėjo, kad yra reikalingas žemės sklypo bendraturčio (atsakovo) sutikimas, tačiau šis dėl ieškovui nežinomų priežasčių duoti raštišką sutikimą atsisakė, nors rekonstrukcijai neprieštaravo. Todėl ieškovas savo pažeistas teises buvo priverstas ginti teismine tvarka.

Šalys 2011 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui tvirtinti 2011 m. lapkričio 16 d. sudarytą taikos sutartį (b.l. 71-72).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas skundžiama 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarė patvirtinti ieškovo G. G. ir atsakovo B. G. taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Atsakovas B. G. duoda sutikimą šia taikos sutartimi G. G. įteisinti G. G. vardu rekonstruotą pagalbinio ūkio paskirties pastatą-ūkinį pastatą 2Ilp, (unikalus Nr. 1997-7006-5020), adresu Mokolų g. 56, Kaune, pagal 2011 UAB „Kauno architektai" parengtą projektą.

2. Atsižvelgiant į tai, kad B. G. duoda minėtą sutikimą, atsisakydamas bet kokių teisių į ūkio paskirties pastatą, šalys susitaria nustatyti 0,0771 ha žemės sklypo, esančio Mokolų gt. 56, Kaune, naudojimosi tvarką pagal korporacijos „Matininkai“ parengtą 2009-12-20 namų valdos žemės sklypo ribų planą:

a) B. G. paskiriama naudotis žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“ -171 kv.m. ploto, G. G. paskiriama naudotis žemės sklypo dalis „B“ - 241kv.m. ploto;

b) Bendram naudojimui G. G. ir B. G. paskiriama žemės sklypo dalis C-359 kv.m. ploto.

c) Šalys susitaria nustatyti naudojamo ir parduodamo 0,0771 ha žemės sklypo, esančio Mokolų g. 56, Kaune, unikalus Nr. 1901-0233-0132 dalis bendraturčiams: G. G. (a/k (duomenys neskelbtini) - 421 kv.m. ploto, o B. G. -350 kv.m. ha žemės dalis.

Civilinę bylą Nr. 2-16579-151/2011 nutraukė.

Teismas nurodė, kad šalių prašoma patvirtinti taikos sutartis įstatymui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių bei įstatymu saugomų interesų nepažeidžia. Bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos (b.l. 73-74).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti G. G. ir B. G. prašymą patvirtinti taikos sutartį (b.l. 79-82). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) patvirtindamas Taikos sutartį, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktą, kadangi minėtos teisės normos nenumato žemės sklypo dalių nustatymą pagal suinteresuotų asmenų susitarimą;

2) tvirtinant taikos sutartį neatsižvelgta į tai, jog Lietuvos Aukščiausiame Teisme kasacine tvarka nebaigta negrinėti kita civilinė byla dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. 02-01-10192 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo Mokolų g. 56, Kaune, dalių nustatymo“ ir Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr. 02-01-10581 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2009-10-20 įsakymo Nr. 02-01-10192 pakeitimo“, teisėtumo patikrinimo;

3) teismas, patvirtindamas taikos sutartį, pažeidė imperatyvias LR CK 1.5 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas G. G. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą (b.l. 107-109). Nurodė, kad šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi nustatyta įstatyme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teismui teisę konkrečiu atveju vertinti ir spręsti, ar šalys sudaryta taikos sutartimi pažeidžia viešąjį interesą ar ne. Iš to seka, kad apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, kai pateikiama tvirtinti šalių sudaryta taikos sutartis. Teismas tinkamai įvertino taikos sutarties atitikimą teisės normoms. Teisės normų, kaip nurodyta trečiojo asmens skunde, reglamentuojančių taikos sutarties sudarymą ir tvirtinimą, traktavimas iš esmės prieštarautų ir paneigtų taikos sutarties instituto esmę ir paskirtį. Šalys, susitarusios dėl ginčo baigimo taikos sutartimi, toliau būtų verčiamos tęsti ginčą ir bylinėtis, kas prieštarautų kuo greitesnės teisinės taikos tarp šalių atkūrimo, protingumo bei teisingumo principams.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas B. G. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą (b.l. 110-113). Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:

1) Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemes ūkio ministerijos savo teisėmis naudojasi nesąžiningai ir vietoj to, kad valstybinė institucija skatintų šalis sudaryti taikos sutartį, sąmoningai tą trukdo. Tokia trečiojo asmens pozicija yra nesuderinama su LR CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais;

2) šalių noras užbaigti ginčą taikiai ir teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti trečiojo asmens teisių;

Žemesnės instancijos teismas

3) nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino apylinkės teismo sprendimą ir apygardos teismo nutartį, šalių taikos sutarties esmė nesikeičia. Kasacinis teismas be procesinio reikalavimo atsakovu į bylą traukti G. G. ir jam nukreipti reikalavimą, nutartyje pažymėjo, jog namų valdos žemės sklypo dalių perskirstymo priežastys gali būti su sklypų naudotojais susiję juridiniai faktai ar jų sudaryti sandoriai namo dalies padidinimas statybos būdu, sutartys, susitarimai ir kt. Šalys tarpusavio susitarimu išsprendė ginčą ne tik dėl žemės sklypo pasidalijimo, tačiau dėl pastatų, kurie yra ant žemes sklypo Mokolų g. 56, Kaune, todėl šiuo atveju minėtų taisyklių 7 punktas, bei šalių susitarimas, apsprendžiantis ne tik žemes sklypo pasidalinimo klausimą, tačiau ir pastatų pasidalinimo klausimą, turėtų būti taikomi kompleksiškai, pirmenybę teikiant šalių tarpusavio susitarimui, siekiant išvengti ginčų ateityje;

4) tretysis asmuo skunde nurodytais argumentais negali ginčyti atsakovo su ieškovu sudarytos taikos sutarties, kadangi sutartys ginčijamos įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.78 96. 2.84. 6.66. 6.228 str. ir kt.), kurių šiuo atveju tretysis asmuo neįrodinėja. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką (2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Bylos duomenimis, ginčo šalys B. G. ir G. G. yra gyvenamojo namo, unikalus ir kitų inžinierinių statinių (kiemo statinių), kurių unikalus Nr. 1997-7006-5031, esančių Mokolų g. 56. Kaune, bendraturčiai. Pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. 1997-7006-5020, savininku yra ieškovas G. G.. Nagrinėjant ginčą dėl ūkinio pastato (unikalus Nr. 1997-7006-5020) įteisinimo be atsakovo B. G. sutikimo, šalys nutarė ginčą spręsti taikiai ir prašė teismo patvirtinti taikos sutartį, kurios sąlygos dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos prieštaravo Kauno apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėja - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) administraciniams aktams, t.y. 2009 m. spalio 20 d. įsakymui Nr. 02-01-10192 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo Mokolų g. 56 (Kauno) dalių nustatymo“ ir 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymui Nr. 02-01-10581 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 20 įsakymo Nr. 02-01-10192 pakeitimo (Kauno m.)“, kuriais buvo nustatytos namų valdos bendraturčių naudojimosi 0,0771 ha ploto valstybinės žemės sklypu dalys: ieškovui 578 kv.m., atsakovui – 193 kv.m. Kaip teisingai nurodo apeliantas, priimant Kauno apskrities viršininko administracijai 2009 m. spalio 20 d. ir 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymus ir nustatant namų valdos bendraturčiams naudojimosi žemės sklypu tvarką galiojo Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pakeitimo“ redakcija (įsigaliojo 2004 m. lapkričio 18 d., Žin., 2004, Nr. 167-6128). Tiek pagal paminėtą, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, nustatytą Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 494, kiekvieno gyvenamojo namo ar kitos paskirties statinio ar įrenginio, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), bendraturčio perkama (nuomojama) žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma viešojo administravimo subjekto sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys (Tvarkos 7 punkto 2 dalis, 32 punktas).

Tačiau toks reglamentavimas nereiškia, kad pasikeitus bendraturčių dalims bendrojoje nuosavybėje ir kilus jų ginčui dėl žemės naudojimosi tvarkos, kai tokia tvarka prieš tai buvo nustatyta administraciniu aktu, reikalingas dar vienas viešojo administravimo subjekto sprendimas, kadangi pagal kompetenciją civilinius asmenų ginčus sprendžia teismai (CPK 5, 6 straipsniai). Kasacinis teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/211, pažymėjo, kad žemės sklypo dalių perskirstymo priežastimi gali būti su sklypų naudotojais susiję juridiniai faktai ar jų sudaryti sandoriai – namo dalies padidinimas statybos būdu, sutartys, susitarimai ir kt. Teismui nutarus nagrinėti šalių ginčą teisme, šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 d.). Taikos sutartis – šalių susitarimas (sandoris), kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas, likviduoja tarp jų kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje arba išsprendžia kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartimi realizuojamas šalių veikimo dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pateikta teismui tvirtinti taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, turėjo pagrįstą pagrindą patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p.). Todėl naikinti teismo nutartį atskirajame skundė nurodytais motyvais nėra pagrindo, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas