Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-13 · Civilinė byla Nr. e2S-552-794/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
e2S-552-794/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Atsakovas
Namo savininkų bendrijos ,,Loftas“
Ieškovas
UAB ,,Industrial Real Estate“
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2S-552-794/2017Procesinio sprendimo Nr. 2-68-3-35763-2016-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.3.; 3.1.1.2.7.; 3.1.18.8.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo Namo savininkų bendrijos ,,Loftas“, atstovaujamo advokato A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Industrial Real Estate“, atstovaujamo advokato K. J. ieškinį atsakovui Namo savininkų bendrijai ,,Loftas“ dėl 2016 m. rugpjūčio 31 d. visuotinio susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Ieškovas UAB,,Industrial Real Estate“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovo Namo savininkų bendrijos NSB „Loftas“ (toliau – NSB ,,Loftas“) 2016-08-31 narių susirinkimo nutarimą Nr. 1, kuriuo buvo patvirtintas bendrijos valdybos pateiktas ilgalaikis bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planas; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2016-08-31 NSB „Loftas“ narių susirinkimo nutarimą Nr. 3 ir jo papunkčiais a, b, c ir d priimtus nutarimus; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2016-08-31 NSB „Loftas“ narių susirinkimo nutarimą Nr. 5, kuriuo buvo patvirtinta gaisro gesinimo įrangos sutvarkymo sąmata; išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės Statybos leidimų poskyrio 2014-11-12 „Gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės paskirties keitimo į gamybos, pramonės, suformuojant 16 turtinių vienetų kapitalinio remonto projektą“ su visais susijusiais dokumentais. Taip pat ieškovas prašė atsakovo ,,Loftas“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui NSB „Loftas“ vykdyti 2016-08-31 Visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimo Nr. 3 papunkčius t. y. a, b, c ir d, uždraudžiant vykdyti visus veiksmus, susijusius su nurodytais nutarimais patvirtintiems darbams reikalingų lėšų, kurias atsakovas turi savo dispozicijoje, panaudojimu ir lėšų/įmokų rinkimu iš pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų. 2016 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovui ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m spalio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Teismas įvertinęs tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovo išdėstytos aplinkybės, pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai (dėl bendrijos narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais) nusprendė, jog yra pagrindas daryti išvadą, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovui ginčijamo nutarimo Nr. 3 (jo papunkčių) pagrindu atlikti veiksmus – rinkti iš aptariamo namo patalpų savininkų lėšas/įmokas ir jas panaudoti minėtais nutarimais patvirtintiems darbams atlikti, o vėliau galimai priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus ginčijamus nutarimus, atsirastų būtinybė šalinti teisines pasekmes, susijusias su galimai nepagrįstai surinktų ir panaudotų lėšų grąžinimu namo patalpų savininkams, be kita ko, ieškovui, todėl nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams ne tik tarp bylos šalių, tačiau ir kitų namo patalpų savininkų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas NSB „Loftas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 2 dalies. Darbai, kuriuos uždraudė vykdyti teismas, ieškinio pateikimo metu jau buvo pradėti, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pastatas liko su pradėtu ir nepabaigtu remontuoti stogu, todėl pastato patalpos neapsaugotos nuo kritulių. Dėl gausių kritulių neapsaugotos pastato patalpos bus užlietos ir apgadintos, ilgalaikis drėgmės poveikis apgadins ir kitas sistemas (elektra, apšvietimas ir pan.), dėl ko pastatui ar jo inžinerinėms dalims gali reikėti kapitalinio remonto. Todėl, atsakavo manymu, teismas nesivadovavo ekonomiškumo principu. Laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl draudimo atsakovui rinkti ir naudoti darbų apmokėjimui skirtas lėšas taip pat yra nesusijusios su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu. Ieškovo reikalavimas yra neturtinio pobūdžio. Patenkinus tokį reikalavimą, bendrija net ir surinkus lėšas, turėtų galimybę šias lėšas grąžinti. Lėšų buvimas ar nebuvimas bendrijos sąskaitoje neturi jokios įtakos teismo sprendimo dėl bendrijos organų sprendimų negaliojimo vykdymui. Galėjo apriboti tik lėšų rinkimu iš ieškovo, bet ne iš visų, byloje nedalyvaujančių pastato bendraturčių. Ieškovas UAB ,,Industrial Real Estate“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti 2016 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą, o atsakovo NSB „Loftas“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Ieškovo reikalavimas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės išimtinai susijusios su draudimu ieškovui rinkti lėšas iš pastato savininkų, atlikti darbų pagal ginčo nutarimus nėra uždrausta, kuriuos atlieka statytojas, pagal ieškinyje nurodytą projektą, o ne atsakovas.Leidus atsakovui ginčijamų nutarimų pagrindu rinkti lėšas/įmokas iš pastato patalpų savininkų, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įgyvendinimas iš esmės pasunkėtų, nes ateityje kiltų papildomi teisiniai ginčai dėl restitucijos taikymo nepagrįstai surinktų lėšų sumai, nes niekinių sandorių pagrindu nustatytos įmokos būtų sumokėtos atsakovui. Papildomai pažymi, kad ginčo nutarimų pagrindu surinktas lėšas atsakovas perduotų pastogės statytojui, kas tik dar labiau komplikuotų situaciją ir realus galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas būtų ypatingai apsunkintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju teismas, pritaikydama šias laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiškumo principą, kadangi pritaikytos priemonės daro daugiau žalos nei saugojamas ieškovo reikalavimas. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).Ieškovo prašytos ir pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra draudimas atsakovui vykdyti 2016-08-31 NSB „Loftas“ visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimo Nr. 3 a, b, c ir d papunkčius, uždraudžiant vykdyti visus veiksmus, susijusius su nurodytais nutarimais patvirtintiems darbams reikalingų lėšų, kurias atsakovas turi savo dispozicijoje, panaudojimu ir lėšų/įmokų rinkimu iš pastato patalpų savininkų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovui yra laikinai uždrausta atlikti veiksmus, susijusius su lėšų rinkimo ar disponavimu jomis nutarime nurodytais tikslais, o ne draudimas vykdyti darbus. Visuose nutarimo Nr. 3 a, b, c ir d punktuose yra aiškiai matyti, kad yra patvirtintos sąmatos ir nuspręsta rinkti lėšas iš pastato patalpų savininkų. Kadangi ieškovas ginčija šių sprendimų teisėtumą, teismo nuomone, yra pakankamai ekonomiška ir proporcinga laikinoji apsaugos priemonė – tokio sprendimo vykdymo laikinas uždraudimas. Taikomi apribojimai yra tiesiogiai susiję su pareikštu reikalavimu. Atsakovas nėra įpareigotas stabdyti vykdomus darbus, jis ir toliau gali vykdyti darbus, tačiau neperkeldamas darbų finansavimo naštos butų savininkams. Be to, jei atsakovui sustabdžius darbus yra matyti, kad kyla neišvengiama grėsmė objektui, nėra jokių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų atlikti veiksmų, užkertančių žalos atsiradimui, t. y. jei akivaizdžiai matoma, jog bus užlietas stogas, atsakovas turi teisę imtis priemonių siekiant užkirsti kelią tokios žalos atsiradimui. Tačiau kaip minėta, atsakovui taikytas ribojimas yra susijęs su lėšų rinkimu, jų panaudojimu minėtiems darbams, bet ne pačių darbų atlikimu, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ekonomiškumo principą. Pritaikyti apribojimai nesukuria daugiau žalos nei saugomas ieškovo reikalavimas, todėl teigtina, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė neviršydamas pareikšto reikalavimo masto.Atsakovas teigia, jog net ir patenkinus ieškovo reikalavimą, jis turėtų pakankamai lėšų įvykdyti teismo sprendimą, t. y. grąžinti pastato butų savininkams be pagrindo surinktas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju nėra aiškinamasi, kokia yra atsakovo finansinė būklė ir ar jis galės įvykdyti turtinio pobūdžio reikalavimą. Kaip ir pats apeliantas teigia, ieškovo pareikštas reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, todėl ir taikomas apribojimas yra neturtinio pobūdžio – uždraudimas atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. šiuo atveju ieškovas siekia laikinai uždrausti atlikti veiksmus, kuriuos jis ginčija. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paskirtis užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne tik tais atvejais, kai galimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas, bet ir tada, kai sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovui ginčijamo nutarimo Nr. 3 (jo papunkčių) pagrindu atlikti veiksmus – rinkti iš aptariamo namo patalpų savininkų lėšas/įmokas ir jas panaudoti minėtais nutarimais patvirtintiems darbams atlikti, o vėliau galimai priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus ginčijamus nutarimus, atsirastų būtinybė šalinti teisines pasekmes, susijusias su galimai nepagrįstai surinktų ir panaudotų lėšų grąžinimu namo patalpų savininkams, be kita ko, ieškovui, todėl nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams ne tik tarp bylos šalių, tačiau ir kitų namo patalpų savininkų. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su teismo padaryta išvada, kad kyla grėsmė galimo teismo sprendimo įgyvendinimui. Atsakovas, surinkęs lėšas, jomis gali disponuoti, t. y. perleisti tretiesiems asmenims, o nustačius, jog vis dėl to nėra pagrindo tokiam lėšų rinkimui, gali kilti sunkumų taikant restituciją. Taigi, šiuo atveju svarbu ne tai, ar atsakovas turi pakankamai turto ar ne, vertinama būtent tai kaip vyks teisinių padarinių šalinimas, nutarimus pripažinus negaliojančiais. Nustačius, jog tokių galimų padarinių galima išvengti laikinai sustabdant nutarimo vykdymą, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taip išvengti galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo (CPK 144 straipsnis 1 dalis). Apeliantas taip pat teigia, kad šiuo atveju nutarimus ginčija ieškovas, todėl lėšų rinkimo sustabdymas galėjo būti taikomas tik ieškovo atžvilgiu, t. y. ribojimas taikomas ir kitų asmenų, nedalyvaujančių byloje atžvilgiu. Su tokiu apelianto teiginiu teismas sutikti negali. Nagrinėjamu atveju yra ginčijami visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai, kurie įtaką daro ne tik ieškovui, bet ir kitiems patalpų esančių, (duomenys neskelbtini), savininkams (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Jeigu nutarimai būtų pripažinti negaliojančiais, lėšos negalėtų būti renkamos iš visų savininkų, ne vien tik iš ieškovo. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos būtent atsakovui, o ne kitiems, byloje nedalyvaujantiems asmenims. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus atsakovui sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo reikalavimų (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnis). Skundžiama nutartimi atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas