Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. T., jo įgaliotai atstovei advokatei Irenai Sabaitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teismo pažeidimo protokolas R. T. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. vasario 17 d., 18 val. 40 min., ties (duomenys neskelbtini) sankryža, Kaune, savo automobiliu blokavo kelią savo sutuoktinės E. T. vairuojamam automobiliui, kuriame buvo ir du jo mažamečiai vaikai: R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. T., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas agresyviai nusiteikęs rankomis daužė automobilio langus, reikalaudamas atidaryti jam dureles, užstodamas kelią neleido žmonai išvažiuoti. Tokiu savo elgesiu R. T. kaltinamas išgąsdinęs savo vaikus, sukėlęs jiems stresą, daręs žalingą įtaką savo mažamečių vaikų pasaulėžiūrai, nesistengęs formuoti darnios ir tarpusavyje sutariančios šeimos vertybių, nors jo kaip tėvo pareiga sudaryti vaikams sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam vystymuisi ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, užtraukia įspėjimą tėvams.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 328 - 329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328 - 329 p.; „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251 - 252 p.).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, jo data laikas ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5778/2010; 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis.

Nagrinėjamoje byloje sutiktina su R. T. prašyme nurodytomis aplinkybėmis, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas R. T. nėra suformuluotas aiškiai ir tinkamai. Kaip matyti iš ATPK 181 straipsnio 1 dalies dispozijos, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas, jeigu savo konkrečiais veiksmais nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo ją priešingai vaiko interesams. Administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodyta, kad R. T. savo elgesiu išgąsdino savo vaikus, sukėlė jiems stresą, darė žalingą įtaką savo mažamečių vaikų pasaulėžiūrai, nesistengė formuoti darnios ir tarpusavyje sutariančios šeimos vertybių, nors jo kaip tėvo pareiga sudaryti vaikams sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam vystymuisi, tačiau nėra pakankamai aišku ar tokiais veiksmais jis galimai nepanaudojo tėvų valdžios, ar galimai tėvo valdžią panaudojo priešingai vaikų interesams. Pažymėtina, kad protokole nurodyta, kad jis, kaip tėvas, turi pareigą sudaryti vaikams sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam vystymuisi, tačiau nėra nurodyta, kokiame teisės akte ši pareiga numatyta. Bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pažymėtina ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Iš teismui pateiktos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus specialistės V. Š. parengtos Nr. 20-PR2-11445 medžiagos matyti, jog joje, be R. T. surašyto protokolo (1 b.l.), yra pateikta tik ši medžiaga: 2016 m. vasario 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (2-3 b.l.), R. T. paaiškinimas (4 b.l.), pažyma apie galiojančias nuobaudas (5 b.l.), R. T. asmens paso kopija (6 b.l.). Šie duomenys nėra pakankami, kad teismas galėtų spręsti klausimą dėl R. T. galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo. Byloje nėra jokių su R. T. pareikštu kaltinimu susijusių reikšmingų duomenų, pavyzdžiui: E. T. pareiškimo, jos ir mažamečių vaikų R. T. ir T. T. apklausos protokolų, bei kitų, su administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pareikštu kaltinimu susijusių duomenų, kuriuos įstatymo nustatyta tvarka teismas galėtų teismo posėdžio metu patikrinti ir tiesiogiai ištirti bei tinkamai išspręsti klausimą dėl R. T. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad sutuoktinių E. T. ir R. T. santykiai yra įtemti, jis tai nurodė savo paaiškinime (4 b.l.), o kaip matyti iš viešų Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama skyrybų byla dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl objektyviam bylos išnagrinėjimui itin svarbūs tiesiogiai 2016 m. vasario 17 d., 18 val. 40 min., ties (duomenys neskelbtini) sankryža, įvykusį įvykį matę liudininkai, kurie galėtų būti tiesiogiai teismo posėdžio metu apklausti, tačiau tokių liudytojų ir / ar jų kontaktinių duomenų byloje nėra.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo prašyme prašė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi praktikos, kad byloje esant prieštaringiems duomenims, tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip paneigus asmenį kaltinančius įrodymus arba nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones traktuojant asmens naudai, būtų pagrindas nutraukti bylą dėl pažeidimo. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus (išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus), nuodugniai išanalizuoti informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, aptarti kiekvieno įrodymo turinį, galią, įvertinti juos nuoseklumo ir patikimumo aspektu. Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais duomenimis. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje kaltinimas R. T. nėra suformuotas tinkamai ir aiškiai, be to, teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra pakankamai su administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pareikštu kaltinimu susijusių duomenų, kuriuos įstatymo nustatyta tvarka teismas galėtų teismo posėdžio metu patikrinti, tiesiogiai ištirti bei tinkamai išspręsti klausimą dėl R. T. kaltės, tai teismas galės įvertinti tik ištaisius šiuos nustatytus administracinio teisės pažeidimo protokolo ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos trūkumus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir administracinėn atsakomybė traukiamo asmens prašymą, darytina išvada, kad 2016 m. kovo 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 25P-53082173-16 kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suformuluotas neaiškiai, bylos medžiaga tinkamai neparengta teisminiam nagrinėjimui, pats teismas aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-2496-888/2016 grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo ir medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str., 248 str., 260 str., 280 str., 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

R. T. prašymą tenkinti iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2.9.-2496-888/2016 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriui – administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.