- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-15
- Bylos Nr.
- 2-808/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- E. V.
- Trečiasis asmuo
- AS „UniCredit Bank“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo E. V. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, trečiasis asmuo AS „UniCredit Bank“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iškėlė UAB „Egvilta“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Avere“. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtintas E. V. finansinis reikalavimas 4 638 687 Lt sumai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su skundu, ginčydamas BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 2011 m. spalio 17 d. kreditorių susirinkime, kuriais nutarta: 3.1. BUAB „Egvilta“ priklausantį turtą – nebaigtą statyti pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir turtinę teisę, kylančią iš 0,8970 ha valstybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, pardavinėti kartu iš varžytinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti varžytinėms 1 procento turto kainos didinimo intervalą, apvalinant iki sveiko skaičiaus; nustatyti 200 Lt dydžio mokestį varžytinių žiūrovui; nustatyti varžytinių dalyvio mokestį (10 procentų nuo norimo įgyti turto objekto pradinės pardavimo kainos); įpareigoti administratorių organizuoti turto pardavimo varžytines; 3.2. nustatyti bendrą pradinę pardavimo kainą varžytynėms – 14 500 000 Lt, kitoms varžytinėms – 11 600 000 Lt. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Turto vertė turi būti nustatoma kuo objektyviau, siekiant efektyviai parduoti turtą ir gauti maksimalią kainą. AS „UniCredit Bank“ parinktas turto vertintojas – UAB „Domus optima“ nustatė, kad BUAB „Egvilta“ priklausančio pastato rinkos vertė yra 7 760 000 Lt. Pareiškėjo manymu, kreditorių susirinkimo nustatyta pradinė pardavimo kaina nepagrįstai yra dvigubai didesnė nei buvo nustatyta turto vertintojo, taip AS „UniCredit Bank“ vilkina bankroto procedūras. Kreditorių susirinkimas neturi kompetencijos spręsti dėl turto, kuris nepriklauso bankrutuojančiai įmonei, pardavimo kainos, todėl nutarimas parduoti turtą ir turtinę teisę, kylančią iš žemės sklypo nuomos, yra nepagrįstas. Be to, turėtų būti išskirtos pastato ir žemės sklypo nuomos teisės pardavimo kainos. Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą parduoti 2 294,20 kv. m. ploto nebaigtą statyti pastatą, remdamasis sena pastato inventorizacija, kai buvo 2 pastato aukštai. Šiuo metu yra 10 aukštų, dėl to gali būti nurodomas klaidingas pastato plotas skelbimuose apie turto pardavimą, tai gali lemti kainos mažinimą arba nepageidavimą įsigyti turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo E. V. skundą dėl BUAB „Egvilta“ 2011 m. spalio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo.
Teismas nurodė, kad į bylą buvo pateikti du 2011 m. spalio 17 d. kreditorių susirinkimo protokolai, iš kurių vienas pasirašytas tik kreditorių susirinkimo pirmininko AS „UniCredit Bank“, veikiančio per Lietuvos skyrių, atstovo I. J., o kitas – tik kreditorių susirinkimo sekretoriaus bankroto administratoriaus UAB „Avere“ įgalioto asmens R. P. (R. P.) ir susirinkime dalyvavusių kreditorių L. L., M. R. ir A. G.. Tačiau protokoluose nurodyti analogiški nutarimai 3.1. ir 3.2. klausimais, todėl teismas laikė, kad kreditorių valia šiais nutarimais yra tinkamai išreikšta ir įrodyta, o kreditorių susirinkimo protokolo trūkumas šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas konstatuoti kreditorių susirinkimo nutarimų negaliojimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodinėjo minėto kreditorių susirinkime padaryto procedūrinio pažeidimo, tačiau kvestionavo kreditorių susirinkimo kompetenciją spręsti dėl žemės sklypo nuomos teisės pardavimo ir ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų materialinių aspektų (turinio) teisėtumą. Teismas sprendė, jog vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti tik vieno kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ balsų dauguma, pati savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo, jei šio kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo suma vertine išraiška sudarė daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos.
Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimą darbotvarkės 3.1. klausimu pareiškėjas skundė tik tuo atžvilgiu, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai sprendė dėl turto, kuris nepriklauso bankrutuojančiai įmonei (t. y. turtinės teisės, kylančios iš žemės sklypo nuomos), pardavimo kainos, ir nepagrįstai nusprendė šią turtinę teisę pardavinėti kartu su nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjui nepateikus argumentų dėl visų kitų šiuo darbotvarkės klausimu priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų (t. y. kainos didinimo varžytinėse intervalo, mokesčio varžytinių žiūrovui ir mokesčio varžytinių dalyviui nustatymo, administratoriaus įpareigojimo organizuoti varžytines) nepagrįstumo ir neteisėtumo, teismas pastaruosius nutarimus laikė teisėtais ir galiojančiais ir jų plačiau neanalizavo. Dėl turtinės nuomos teisės teismas pažymėjo, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, BUAB „Egvilta“ pagal 2000 m. kovo 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 198 įgijo nuomos teisę į 0,8970 ha valstybės žemės sklypą. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punktu, žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys). Taigi teismas padarė išvadą, kad valstybinės žemės nuomos teisė į minėtą žemės sklypą priklauso BUAB „Egvilta“ ir gali būti perleista, todėl atmetė pareiškėjo argumentą, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai sprendė dėl įmonei nepriklausančio turto pardavimo. Atsižvelgdamas į tai, kad remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, valstybinės žemės nuomos teisė į žemės sklypą gali būti perleista tik kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), teismas sprendė, kad pastato ir žemės sklypo nuomos teisės pardavimo kainų išskyrimas būtų netikslingas.
Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog kreditorių ir bankrutavusios įmonės interesus pažeidžia ginčijamame kreditorių susirinkimo nutarime darbotvarkės 3.2. klausimu nustatyta nepagrįsta turto kaina. Teismas atsižvelgė į tai, kad turtas buvo įvertintas turto vertintojo UAB „Domus Optima“, o kreditoriai neišreiškė valios papildomai kreiptis į kitus turto vertintojus. Turtas įvertintas 2011 m. rugpjūčio 22 d., jau ilgą laiką parduodamo nebaigto pastato statybos nevyksta, todėl teismas laikė šią vertinimo ataskaitą aktualia. Priešingai nei teigė pareiškėjas, vertinamo nebaigto pastato aukštų skaičius – 9, tiek aukštų nurodyta ir vertinimo ataskaitoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su parduodamo nekilnojamojo turto kaina, nepateikė teismui preliminaraus šio turto vertinimo ar kitų įrodymų, t. y. nepagrindė savo argumentų, jog parduodamo turto kaina yra neprotinga. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai yra prieštaringi – viena vertus, jis teigė, kad turto pardavimo kaina nustatyta nepagrįstai didelė lyginant su turto vertintojo nustatyta rinkos verte, kita vertus, nurodė, kad turtas gali būti parduotas už per mažą kainą. Aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo patvirtintos turto pardavimo kainos yra didesnės negu nustatyta turto vertintojo, teismo manymu, paneigė argumentą, kad įmonės turtas gali būti parduotas per maža kaina. Be to, nepardavus turto už kreditorių nustatytas kainas, pagal kreditorių susirinkimo 3.3. nutarimą bus šaukiamas kreditorių susirinkimas, kuriame bus sprendžiama dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad kiti kreditoriai kreditorių susirinkime taip pat siūlė panašias į didžiausio kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ siūlytas (t. y. žymiai didesnes nei turto vertintojo nustatyta rinkos vertė) turto pardavimo kainas, be to, kreditorių susirinkimo nutarimo neskundė.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog kreditorių susirinkime nustatytos pradinės turto pardavimo kainos nustatymas gali pažeisti bankrutavusios įmonės ar kreditorių interesus, taip pat neįrodė kitų skundžiamų 2011 m. spalio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas E. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo ir nepasisakė dėl apelianto skunde nurodyto argumento dėl skirtingo siekiamo parduoti BUAB „Egvilta“ pastato dabartinio ir inventorizacijoje nurodyto ploto. Yra inventorizuoti 2 pastato aukštai, kai šiuo metu jų yra 10. Be to, buvo atlikti du minėto pastato turto vertinimai, tačiau vienoje ataskaitoje bendras vertinamo pastato plotas nurodytas 2 294,20 kv. m., o kitoje jau 8 000 kv. m. Nors šiuose vertinimuose vertinamo pastato plotas skiriasi beveik keturis kartus, jo rinkos vertė abiejose vertinimuose yra praktiškai ta pati. Abi minėtos vertinimo ataskaitos yra atliktos to paties vertintojo beveik tuo pačiu metu bei yra pateiktos BUAB „Egvilta“ administratoriui UAB „Avere“. Esant tokiai situacijai, bankroto administratorius turėtų priimti sprendimą dėl kadastrinių matavimų atlikimo, tikslu nustatyti ir įteisinti tikrąjį BUAB „Egvilta“ priklausančio nebaigto statyti pastato plotą. Ši aplinkybė yra labai reikšminga kadangi visi techniniai ir teisiniai netikslumai sudaro prielaidas kainos mažinimui arba apskritai nepageidavimui įsigyti turtą.
2. BUAB „Egvilta“ priklausantis nekilnojamas turtas yra parduodamas techniškai ir teisiškai „netvarkingas“ – neatlikta jo techninė ir teisinė inventorizacija, nėra įregistruoti pakeitimai Nekilnojamojo turto registre ir pan. Tai yra labai didelės vertės turtas, todėl daug potencialių pirkėjui įsigyti šį turtą neatsiras. Bet kokie techniniai ar teisiniai neaiškumai, susiję su šiuo turtu, daro neigiamą poveikį pirkėjų apsisprendimui jį įsigyti. Tai atitinkamai mažina jų susidomėjimą bei realios rinkos kainos pasiūlymą. Turto vertinimas buvo atliktas AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus pareikalavimu jo pasirinkto turto vertintojo. Dėl šios priežasties turto pardavimo procedūros buvo sustabdytos daugiau kaip keturiems mėnesiams. AS „UniCredit Bank“ turto vertinimo atlikimo būtinumą motyvavo tuo, jog atlikus turto vertinimą bus aiški šio turto rinkos kaina, už kurią šį turtą būtų galima parduoti iš varžytynių, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, turto vertinimas buvo atliktas be reikalo, nes tvirtinant turto pardavimo kainą į vertinimą nebuvo atsižvelgta. Dėl šios priežasties susidaro įspūdis, kad AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius inicijuoja tokių nutarimų priėmimą vien tik tam, jog BUAB „Egvilta“ priklausantis turtas nebūtų parduotas tinkamiausią kainą galinčiam pasiūlyti pirkėjui ir būtų nepagrįstai vilkinamos bankroto procedūros.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AS „UniCredit Bank“ prašė apelianto skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei skurti apeliantui baudą CPK 95 straipsnio nustatyta tvarka. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ginčijamas BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, protingumo ir sąžiningumo principų, nes mėginimas parduoti turtą kaina, kurią gavus galėtų būti patenkinti daugumos kreditorių finansiniai reikalavimai, nėra protingumo principą pažeidžiantis nutarimas.
2. BUAB „Egvilta“ kreditoriai priimtame nutarime nedetalizavo parduodamo turto ploto ar aukštų, taip pat neišskyrė kainų pastatui ar žemės nuomos teisei, nes nuspręsta parduoti visą turtą už patvirtintą kainą (išskaidytas turtas nebūtų paklausus). Toks BUAB „Egvilta“ kreditorių sprendimas neprieštarauja nei Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, nei protingumo principams, todėl apelianto argumentai dėl neatliktos pastato inventorizacijos, pastato aukštų skirtumo yra nepagrįsti.
3. Apeliantas, atskirajame skunde nepateikdamas jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes savo aktyviais veiksmais stabdo bankroto procedūrų veiksmus, vilkina BUAB „Egvilta“ varžytinėse realizuotino turto pardavimą, todėl jam CPK 95 straipsnio pagrindu turėtų būti skirta bauda.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vienas iš bankroto įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad bankrutuojančios įmonės turtas būtų panaudotas kuo geresniam kreditorių reikalavimų tenkinimui, laikantis jų interesų derinimo ir lygiateisiškumo principų tiek materialiosios, tiek proceso teisės lygmeniu. Įgyvendinant šį tikslą siekiama apsaugoti kreditorių teises bei interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, o taip pat apsaugoti ir skolininko interesus. Visi bankroto proceso dalyvių veiksmai turi būti nukreipti šiam tikslui pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Ne tik bankroto administratorius, bet ir kreditoriai, ypač tais atvejais, kada jiems įstatymo pavesta spręsti konkrečius su bankroto procesu susijusius klausimus, nagrinėjamu atveju, dėl bankrutuojančios įmonės „Egvilta“ turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, yra svarbų teisinį statusą turintys bankroto proceso dalyviai, nuo kurių veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso teisėtas, pagrįstas, operatyvus ir skaidrus visų kreditorių bei skolininko, t. y. bankrutuojančios įmonės interesų gynimas.
Kreditoriai per kreditorių susirinkimą sprendžia svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Taip sujungiami ir atstovaujami visų kreditorių interesai, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, tęs ar nutrauks įmonė savo ūkinę komercinę veiklą, įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti L.K. IĮ „Talka“ v UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011).
Nagrinėjamu atveju apeliantas E. V. pirmos instancijos teismui skundė du kreditorių susirinkimo, vykusio 2011 m. spalio 17 d., nutarimus, kuriais nustatyta BUAB „Egvilta“ turto pardavimo tvarka ir kaina, už kurią turėtų turtas būti parduodamas iš varžytinių. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatuodamas, kad apeliantas neįrodė skundžiamų nutarimų neteisėtumo ir jais įtvirtintų sprendimų žalingumo BUAB „Egvita“ ar jos kreditoriams.
BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkime, kurio metu buvo priimti ginčijami nutarimai, balsų dauguma buvo nutarta pirma, parduoti BUAB „Egvilta“ priklausantį turtą – nebaigtą statyti pastatą ir turtinę žemės nuomos teisę kartu iš varžytinių ir antra, nustatyti bendrą pradinę pardavimo kainą varžytynėms – 14 500 000 Lt, kitoms varžytinėms – 11 600 000 Lt. Už tokius nutarimus balsavo atitinkamai 55,17 % ir 53,72 % visų teismo patvirtintų kreditorių patvirtintos reikalavimų sumos. Apeliantas atskirajame skunde ginčija šiuos nutarimus ir pateikia argumentus dėl būtinumo įregistruoti nebaigto statyti pastato užbaigtumo laipsnio pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre ir tik tada jį parduoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie klausimai yra susiję su bendrovėje priimamų sprendimų ekonominio tikslingumo vertinimu.
Kaip konstatuojama pirmos instancijos teismo nutartyje, bankroto administratoriaus užsakymu buvo atliktas parduotino nekilnojamojo turto vertinimas ir pateikta šio vertinimo ataskaita. Šis vertinimas buvo atliktas turto vertintojo UAB „Domus optima“. Byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, kad ši ataskaita neatitiktų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, todėl ji laikytina teisinga, kol įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta arba nepateikta kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šia ataskaita nustatyta turto vertė neatitinka realios turto rinkos vertės. Be to, į bylą nėra pateikta duomenų (turto vertinimo ataskaitų ir pan.), kad šio turto rinkos vertė būtų didesnė ar mažesnė nei pradinę turto pardavimo kainą nustatė kreditorių susirinkimas savo nutarimais. Pastebėtina ir tai, kad varžytynėse pirkėjai galės pasiūlyti ir dar didesnę, nei pradinė, kainą.
Jeigu pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus atlikto parduodamo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje nustatyta, kad turtas vertas mažesnės kainos nei kreditoriai susirinkime nutarė parduoti šį turtą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kreditorių susirinkime nustatytas turto pardavimo būdas bei kaina pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nei bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia kreditorių susirinkimo nutarimas dėl didesnės, nei nurodyta parduodamo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje, iš varžytynių parduodamo šio turto kainos nustatymo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad BUAB „Egvilta“ kreditorių 2011 m. spalio 17 d. susirinkime nustatyta didesnė, nei UAB „Domus optima“ turto vertinimo metu nustatyta parduodamo turto kaina atitinka ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir jos visų kreditorių, taigi, ir paties apelianto, interesus.
Įstatymų reikalavimus ir bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus taip pat atitinka BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo nutarimas pardavinėti pirmosiose varžytynėse turtą už 14 500 000 Lt, o turto nepardavus jose, antrosiose varžytynėse sumažinti turto pardavimo kainą iki 11 600 000 Lt. Turto vertintojo UAB „Domus optima“ ataskaitoje nustatyta parduodamo turto vidutinė rinkos vertė yra 7 760 000 Lt. Tai, kad kreditoriai sprendė turtą varžytynėse pardavinėti už didesnę kainą, nei vidutinė turto rinkos vertė, tuo siekdami gauti daugiau pajamų nei turtas yra vertas, neprieštarauja tikslui gauti iš parduodamo turto kuo daugiau pajamų.
Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju – kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2012).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas atskirajame skunde suformuluotais argumentais neįrodė, kad BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkime priimti ginčijami nutarimai pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ar prieštarauja teisės principams, taip pat E. V. neįrodė, kad ginčijami nutarimai pažeidžia kreditorių ar pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, nei bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia kreditorių susirinkimo nutarimas dėl didesnės, nei nustatyta turto vertintojų, iš varžytynių parduodamo šio turto kainos nustatymo (CPK 185 str.).
Dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūros ginčo nėra, byloje taip pat nėra duomenų, kad ši procedūra būtų pažeista.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija nepasisako.
Apibendrinus išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl kreditorių komiteto panaikinimo. Naikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos žemesnės instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį nepakeistą.