Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijai dėl darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo ir drausminės nuobaudos panaikinimo, nesumokėtos vienkartinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau tekste - VATESI) 2007 m. rugpjūčio 27 d. viršininko įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą - pastabą, priteisti 1472,00 Lt vienkartinę piniginę išmoką, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją nuo atleidimo iš darbo 2008-05-19 iki vienkartinės piniginės išmokos, skirtos švenčių dienoms - Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų, išmokėjimo.

Nurodė, kad 2007-08-27 atsakovo VATESI viršininko įsakymu Nr. 84/K „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba už VATESI viršininko 2006-10-12 įsakymu patvirtintų VATESI vidaus darbo tvarkos taisyklių 27 p. pažeidimą, kuriame nurodyta, jog VATESI turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė atmosfera, darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais ir kitais asmenimis. Drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, neesant darbo drausmės pažeidimo. Atsakovas konkrečiai nenurodė, kuo yra kaltinama ieškovė, kokiais konkrečiais veiksmais pažeidė minėtas taisykles. Ieškovė nebuvo supažindinta su minėtomis taisyklėmis pasirašytinai, todėl drausminė nuobauda negalėjo būti jai skiriama. Šios taisyklės taip pat nėra paskelbtos VATESI tinklapyje, todėl kyla klausimas dėl jų teisėtumo ir galiojimo. Skiriant drausminę nuobaudą buvo pažeista jos skyrimo tvarka, terminai. Apie tariamą pažeidimą darbdavys sužinojo 2007-06-08, kai jam buvo įteiktas Z. A. tarnybinis pranešimas, komisija šiam galimam pažeidimui tirti sudaryta tik 2007-06-29, taigi komisijos išvadų paskelbimas 2007-07-16 nėra tas momentas, nuo kuriuo VATESI sužinojo apie ieškovės tariamai padarytą pažeidimą. Paskyrus drausminę nuobaudą 2007-08-27 buvo pažeistas 1 mėnesio terminas, nurodytas DK 241 str. 1 d.

Ieškovė nurodė, jog nutraukus su ieškove darbo sutartį 2008-05-19, su ja nebuvo visiškai atsiskaityta dėl tariamo darbo drausmės pažeidimo ir jai nebuvo paskirta jos pareiginės algos dydžio vienkartinė piniginė išmoka švenčių - Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga. Be to, atsakovas privalo išmokėti ieškovei įstatymo nustatyto dydžio kompensaciją nuo ginčijamo įsakymo priėmimo dienos iki įsakyme numatytos vienkartinės išmokos švenčių proga išmokėjimo ieškovei dienos, nes atsiskaityti su ieškove uždelsta dėl darbdavio kaltės.

Atsakovas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nebuvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai. Gavus Z. A. tarnybinį pranešimą, išklausius asmenų paaiškinimus buvo sudaryta komisija nurodytiems faktams ištirti. Sprendimas dėl nuobaudos skyrimo priimtas, gavus tyrimo komisijos išvadas. Kadangi ieškovė A. N. buvo atostogose ir sirgo, drausminė nuobauda jai paskirta 2007-08-27, tačiau nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas, skaičiuotinas nuo drausmės pažeidimo padarymo nustatymo ir šešių mėnesių terminas drausminei nuobaudai skirti.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 500 Lt išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, jog ieškovė A. N. nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo metu galiojusių Vidaus darbo tvarkos taisyklių 27 punkto, įpareigojančio darbuotojus vengti triukšmo, palaikyti dalykinę darbo atmosferą, elgtis pagarbiai vieni su kitais ir su kitais asmenimis. Ieškovė buvo supažindinta su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir jų pakeitimais. Teismas nelaikė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu tos aplinkybės, jog ieškovės pasiaiškinimas rašytas ne darbdaviui – VATESI vadovui, o VATESI viršininko įsakymo pagrindu sudarytai komisijai, be to, tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista ieškovės teisė ir nesuteikta galimybė jai pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo. Pasirinkta pati švelniausia drausminė nuobauda atitinka padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, nėra per griežta, ją skiriant atsižvelgta į aplinkybes, kuriomis buvo padarytas pažeidimas ir sukeltas pasekmes, į ieškovės darbo pareigų vykdymą. Teismas konstatavo, jog naikinamasis šešių mėnesių terminas drausminei nuobaudai skirti nepraleistas, nes padarytas darbo drausmės pažeidimas yra tęstinis, jis tęsėsi netrumpą laiko tarpą iki 2007 metų birželio mėnesio, buvo skleidžiamos žinios ir faktai ne vieną kartą, o periodiškai. Nuobauda ieškovei paskirta, nepažeidžiant įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino, kadangi konkretus darbo drausmės pažeidimas ir pažeidėjas buvo nustatyti 2007 m. liepos 16 d., gavus tarnybinio tyrimo komisijos išvadą dėl darbo drausmės pažeidimo, darbuotojos liga ir atostogos sustabdė nuobaudos skyrimo termino eigą, drausminė nuobauda paskirta 2007 m. rugpjūčio 27 d.

Teismas priteisė iš ieškovės A. N. atsakovui Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai 1500,00 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti atsižvelgdamas į advokato darbo ir laiko sąnaudas, į neatlygintinų išlaidų dalį (už atliktą teisinę ekspertizę, sutartyje ir sąskaitose nurodytas partnerio paslaugas).

Ieškovė A. N. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl nenustatė esminių bylos faktinių aplinkybių, nekvalifikavo teisinių santykių prigimties, nenustatė darbo drausmės pažeidimo sudėties privalomų elementų ir ignoravo teisinio apibrėžtumo principą, nukrypo nuo Darbo kodekse ir teismų praktikoje suformuotų privalomų procedūrų laikymosi sampratos, kai darbuotojui skiriama drausminė nuobauda, pažeisdamas silpnesnės darbo santykių šalies teisėtus interesus.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės veiksmų, nurodytų Z. A. tarnybiniame pranešime, buvimą patvirtina rašytiniai įrodymai, nes šie veiksmai buvo įrodinėjami atsakovo darbuotojų žodžiu nurodytomis aplinkybėmis. Teismas nevertino, jog visi įrodymai, patvirtinantys minėtus veiksmus, yra tų pačių asmenų skirtingais būdais kelis kartus nurodytos aplinkybės. Visų šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra šališki, liudytojai susiję su atsakovu tiesioginiais subordinacijos santykiais, jų darbdavys – VATESI viršininkas dalyvavo teismo posėdyje ir tokiu būdu darė liudytojams psichologinį spaudimą, be to, dalis liudytojų dėl asmeninių nesusipratimų su ieškove buvo jai priešiški. Teismas neatsižvelgė į įrodymų prieštaringumą. Iki šiol nėra nustatyta, jog tarnybiniame pranešime nurodyti faktai apskritai egzistavo.

Teismas nepagrįstai nekėlė klausimo dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo, kadangi tarnybiniu pranešimu Z. A. siekė, jog atsakovas apgintų jos garbę ir orumą, taigi tai ne darbinio, o asmeninio pobūdžio nesusipratimas, atsakovas nesiaiškino, kokią įtaką tokios informacijos paskleidimas turėtų atsakovo darbuotojų darbo drausmei. Atsakovas neteisingai nustatė tarp jo ir ieškovės susiklosčiusių teisinių santykių prigimtį, nepagrįstai taikė darbo teisės normas.

Teismas netyrė ar atsakovas paskirdamas ieškovei drausminę nuobaudą, nustatė darbo drausmės pažeidimo sudėtį, be to, nenustatęs darbo drausmės sudėties, konstatavo, jog ieškovė pažeidė darbo drausmę. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 27 p., tačiau neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nebuvo supažindinta su pažeidimo dieną galiojusiomis šiomis taisyklėmis, byloje nėra įrodymų, kad taisyklės buvo skelbiamos viešai internete ir kad ieškovė buvo apie tai informuota. Tai, kad ieškovė kaip raštvedė vizavo šias taisykles, nereiškia, kad susipažino su jų turiniu. Teismas taip pat nenustatė darbo drausmės pažeidimo objektyviosios pusės, nenustatė, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas pažeidimas, pažeidimo laiko, taip pat subjektyviosios pusės – ieškovės kaltės.

Teismas nepagrįstai konstatavo sprendime, jog ieškovė taip pat pažeidė elementarias, visuotinai pripažintas ir žinomas normas, kurių darbuotojai privalo laikytis darbe, už kurias gali būti skiriama drausminė nuobauda, kadangi ji skiriama tik už darbo drausmės pažeidimą.

Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė pažeidė Z. A. konstitucines teises, todėl ieškovės veiksmuose nenustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis pagal DK 235 str. 2 d. 1 p.

Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, laikėsi DK numatytų reikalavimų, nes, pasak apeliantės, atsakovas pažeidė darbdavio pareigą pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, atsakovas pažeidė 1 mėnesio bei 6 mėnesių naikinamąjį terminus drausminei nuobaudai skirti, neįrodė ir nepagrindė, jog nesuėjo šis terminas.

Teismas nevertino, jog buvo padaryti ir kiti imperatyvūs procedūrinių normų pažeidimai, t.y. kad ieškovei nebuvo užtikrintos teisės dalyvauti pažeidimo tyrime, įgyvendinti teisę į gynybą. Teismas nepagrįstai sprendė, jog DK 240 str. 1 d. ir 241 str. pažeidimai yra formalūs.

Apeliantė nurodo, jog teismas padarė tokius procesinės teisės normų pažeidimus: viso proceso metu buvo šališkas, tendencingai palaikė atsakovo pusę, leido, jog atsakovą atstovautų asmenys, neturintys tinkamų įgaliojimų pirmus du teismo posėdžius. Teismas pažeidė rungtyniškumo ir lygybės civiliniame procese principus, į bylą pakviestus liudytojus apklausė ne tame pačiame teismo posėdyje, kas galėjo sąlygoti jų nepatikimumą.

Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms atlyginti, kadangi jos vertintinos kaip atsiradusios dėl atsakovo neekonomiškų, neprotingų ir nesąžiningų veiksmų arba kaip nebūtinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas – valstybinė institucija, turinti teisės ir personalo skyrių, kuriame dirba net 3 teisininkai, todėl jam neturėjo kilti poreikis samdyti advokatą.

Atsakovas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės ir proceso teisės normas.

Ieškovei paskirta ginčo drausminė nuobauda teisėtai ir pagrįstai, laikantis materialinių ir procedūrinių drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių bei tvarkos. Teismas nepadarė esminio procesinės teisės normų pažeidimo, taip pat pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovę A. N. su atsakovu VATESI sieja darbo santykiai, ieškovė dirbo Informatikos ir aptarnavimo skyriaus vyriausiąja raštvede. 2007m. birželio 8 d. VATESI darbuotoja Z. A. kreipėsi į VATESI vadovą pranešdama, jog yra A. N. šmeižiama, darbuotojams (bendradarbiams) apie ją yra skleidžiamos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios žemina garbę ir orumą, atsiliepia savijautai, darbo kokybei, tokie ieškovės veiksmai neigiamai atsiliepia jos savijautai ir darbo kokybei (t 1, b.l. 47). Atlikusi tarnybinį patikrinimą VATESI viršininko įsakymu sudaryta komisija (t 1, b.l. 41) nustatė, kad A. N. elgesys - nepatvirtintos informacijos skleidimas apie Z. A. pažeidžia VATESI vidaus darbo tvarkos taisyklių 27 punktą (t 1, b.l. 42-44). Už šį komisijos nustatytą darbo drausmės pažeidimą VATESI viršininkas 2007-08-27 įsakymu Nr. 841K ieškovei skyrė drausminę nuobaudą – pastabą (t 1, b.l. 58). VATESI darbo ginčų komisija išnagrinėjusi ieškovės skundą dėl minėto įsakymo, kuriuo buvo paskirta A. N. drausminė nuobauda, skundo netenkino ir paliko galioti paskirtą drausminę nuobaudą (t 1, b.l. 67-74). Ieškovė su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutiko ir prašė teismo šį sprendimą ir jai skirtą drausminę nuobaudą panaikinti.

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jai yra pagrįstai ir teisėtai skirta drausminė nuobauda – pastaba (DK 234 straipsnio, 237 straipsnio 1 d. 1 p.). Tokią išvadą teismas turėjo pagrindo daryti įvertinęs Z. A. pranešimą VATESI viršininkui (t 1, b.l. 47), tarnybinio patikrinimo komisijos išvadą, kuriuos patvirtino teisme apklaustų liudytojų Z. A. , M.A., R.S., V.Č., D.R. parodymai (t 3, b.l. 13-21, 61-63). Tokiu būdu teismas įvertinęs minėtus įrodymus pagrįstai laikė, jog yra įrodyta, kad A. N. apie bendradarbę Z. A. , girdint kitiems asmenims – liudininkams byloje, paskleidė faktus, kad Z. A. iniciatyva pakviesti vidaus auditoriai į VATESI Informatikos ir aptarnavimo skyrių, kad VATESI sutartys pasirašinėjamos prie Vilkokšnio ežero, kad Z. A. nurodymu valytoja V.V. išimdavo svarbius dokumentus, kad Z. A. buvusi KGB darbuotoja ir, nors bylos sunaikintos, bet yra tai patvirtinantys įrašai. R.Č. ne be jos pagalbos buvo įrašytas į rezervistus, kad Z. A. labai blogas žmogus, nes teisėsi su visomis buvusiomis darbovietėmis, kad Z. A. pavogė pinigus, kuriuos švedai vokeliuose atveždavo VATESI viršininkui P.Vaišniui ir tai atskleidė A. N. . Darbdavys turėjo pagrindą pripažinti, kad apie darbuotoją Z. A. skleidžiamos A. N. tokios žinios nepalaiko darbo atmosferos tarp darbuotojų, taip pat pagrįstai pripažino, jog A. N. elgėsi nepagarbiai su bendradarbiais, konkrečiai su Z. A. , ir konstatuoti, jog ieškovė nesilaikė vidaus darbo tvarkos taisyklių 27 punkto reikalavimų – palaikyti dalykinę darbo atmosferą, vengti triukšmo ir elgtis pagarbiai su kitais asmenimis, t.y. ji pažeidė darbo drausmę (DK 234 straipsnis). Tai, kad ieškovė kaip atsakovo darbuotoja skleidė neigiamas, nepatvirtintas jokiais duomenimis žinias apie kitą darbuotoją, paskleistos žinios susiję su darbiniais santykiais arba su darbiniais santykiais susiję faktai, davė pagrindą spręsti, kad buvo padarytas būtent darbo drausmės pažeidimas, o ne kitas asmens teisių pažeidimas.

Kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad teismas vadovavosi šališkais liudytojų parodymais. Vien ta aplinkybė, kad liudytojus ir atsakovą sieja darbiniai santykiai, liudytojų parodymų nėra pagrindo laikyti šališkais be kitų šiuos argumentus patvirtinančių duomenų. Be to, nagrinėjami santykiai tarp šalių yra darbo drausmės santykiai, todėl faktines aplinkybes geriausiai žino bendradarbiai. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai yra tiek ieškovės, tiek Z. A. bendradarbiai, todėl visiškai nepagrįstas apeliantės argumentas, kad dėl darbinių santykių liudytojai davė melagingus parodymus prieš vieną iš bendradarbių, o kitą bendradarbę dėl tų pačių santykių jie palaikė ir davė parodymus, kurie atitiko Z. A. paaiškinimams.

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad darbdavys tinkamai supažindino ieškovę su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Į bylą pateiktas šių taisyklių nuorašas su ieškovės parašais (t 1, b.l. 91-94), patvirtina, kad ieškovė su taisyklėmis susipažino. Nors ieškovė nurodė visiškai kitą jos parašo ant šio nuorašo atsiradimo tikslą, t.y. jos parašas įrodo, kad ji priėmė taisykles registruoti ir perduoti padauginti, tačiau kolegija kaip ir pirmos instancijos teismas šį aiškinimą vertina kritiškai, nes tokiu atveju nesuprantamas ieškovės veiksmas pasirašant visus taisyklių lapus, toks pasirašymo būdas įrodo, kad ieškovė vykdė viršininko įsakymo Nr. 22.3-26 4.1 punkto reikalavimus. Be to, kaip pažymėjo teismas, šios taisyklės buvo skelbtos VATESI internetiniame vidaus puslapyje, todėl įmonės vyresnioji raštvedė turėjo galimybę su šiomis taisyklėmis susipažinti ir nurodytu būdu, nes ieškovė dirbdama nurodytose pareigose buvo atsakinga, kad visi darbuotojai, taip pat ir ji pati, susipažintų su įmonės VATESI viršininko priimtais visais lokaliniais aktais. Dėl išdėstyto apeliantės argumentas, jog ji nebuvo supažindinta su Vidaus darbo taisyklėmis atmestinas. Kolegija atmesdama šį argumentą atsižvelgia ir į tai, kad taisyklių 27 punktas, už kurio nesilaikymą nubausta drausmine nuobauda, įtvirtina bendro pobūdžio pareigą numatytą DK 228 straipsnyje – laikytis darbo drausmės, o DK 35 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad darbuotojai turi laikytis ne tik įstatymų, bet gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, negali pažeisti kitų asmenų, tame tarpe ir bendradarbių, teisių ir įstatymo saugomų interesų.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad darbdavys pažeidė DK 240 straipsnio 1 d. nuostatą, nes prieš skirdamas nuobaudą iš ieškovės nepareikalavo pasiaiškinimo. A. N. darbdavys pasiūlė pasiaiškinti ir net dėl aiškumo įteikė Z. A. tarnybinio pranešimo nuorašą, o ieškovė pateikė raštišką pasiaiškinimą (t 1, b.l. 40, 46, 51, 55). Teismas teisingai sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju visiškai nesvarbu, jog tokio pasiaiškinimo iš ieškovės paprašė ne pats VATESI viršininkas asmeniškai, o jo sudaryta komisija galimiems drausminiams pažeidimams tirti. Šiuo atveju darbdavį teisėtai atstovavo jo sudaryta komisija, kuri ir pasiūlė ieškovei pasiaiškinti dėl drausmės pažeidimo.

Taip pat kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad drausminė nuobauda jai paskirta pažeidus DK 241 straipsnyje nustatytą 1 mėnesio terminą. Apeliantės cituojamoje normoje nurodyta, kad drausminė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad drausmės pažeidimas paaiškėjo, kai tam sudaryta komisija 2007 m. liepos 16 d. paskelbė išvadą (t 1, b.l. 42-44), kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą. Nuo 2007 m. liepos 16 d. iki 2007 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė atostogavo, o pagal nurodytą DK 241 straipsnio 1 d. atostogų metas neįskaitomas į vieno mėnesio terminą, todėl darbdavys paskirdamas ieškovei nuobaudą 2007 m. rugpjūčio 27 d., vieno mėnesio termino nepažeidė.

Kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas ir tendencingas, pažeidė rungtyniškumo ir lygybės civiliniame procese principą. Pagal Civilinio proceso kodekso 239 straipsnio 2 d. teismui numatyta pareiga nustatyti atvykusių asmenų tapatybę ir patikrinti atvykusių pareigūnų ir jų atstovų įgalinimus. Teismo prerogatyva spręsti ar šalių atstovų pateikti įgaliojimai įrodo atstovo teisę atstovauti šalį ir teismo teisė leisti ar neleisti atvykusiems asmenims atstovauti šalį. Teismas nutarė leisti Mindaugui Abraičiui atstovauti atsakovą teisme (t 1, b.l. 128) pateikus teismui įgaliojimą (t 1, b.l. 132). Nors pateiktas įgaliojimas su VATESI viršininko parašu nepatvirtintu įmonės antspaudu, tačiau teismas neturėjo pagrindo abejoti, jog Mindaugas Abraitis netinkamas atstovauti atsakovą, nes be pateikto įgaliojimo, šalia jo atsakovą atstovavo kita atstovė Ugnė Adomaitytė, kuri nenurodė, kad M.Abraitis neįgaliotas atstovauti, o ir pati ieškovė netvirtino, kad Mindaugas Abraitis jai nepažįstamas ir ji tokio darbuotojo VATESI nežino, todėl gali kilti abejonių jo turimais įgalinimais. Be to, bylos eigoje nenustatyta, kad M.Abraitis atsakovą atstovavo neteisėtai.

Atmestinas apeliantės argumentas dėl rungtyniškumo ir lygybės civiliniame procese pažeidimo dėl to, jog liudytojai buvo apklausti ne viename teismo posėdyje. Kolegija šį argumentą laiko nepagrįstą, nes juo vadovaujantis iš vis paneigiamas visas liudytojų parodymų kaip įrodymų leistinumo institutas. Liudytojai parodymus duoda prisiekę, už priesaikos sulaužymą numatyta bauda arba net baudžiamoji atsakomybė, todėl įstatyme nėra prezumpcijos, kad net ir susisiekę liudytojai tarp posėdžių duoda melagingus parodymus. Civilinio proceso kodeksas nedraudžia liudytojus apklausinėti atskiruose teismo posėdžiuose. Įstatymo leidėjas numatė tik draudimą susisiekti apklaustiems liudytojams su neapklaustaisiais teismo patalpose ir uždėjo pareigą pirmininkaujančiajam tam imtis priemonių (Civilinio proceso kodekso 241 straipsnis).

Apeliantės nurodytas argumentas, kad teismas netinkamai nustatė liudytojos Z. A. tapatybę, atmestinas. Nors asmens tapatybė nustatoma pateikiant asmens tapatybės kortelę, pasą, ar vairuotojo pažymėjimą, tačiau nagrinėjamu atveju teismas turėjo pakankamą pagrindą nustatyti liudytojos tapatybę iš darbuotojo pažymėjimo. Tiek ieškovė, tiek atsakovą atstovaujantys atstovai liudytoją pažįsta kaip bendradarbę, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti liudytojos asmenybe. Be to, apeliantė ir nenurodo, jog teismas padarė klaidą ir buvo apklausta liudytoja ne Z. A. , o kitas asmuo.

Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas, o konkrečiai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Vedant bylą per atstovus, byloje dalyvaujantys asmenys turi išlaidų, susijusių su apmokėjimu už advokatų teikiamas teisines paslaugas. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, skirtos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovas turėjo 4 720 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme (t 2, b.l. 178,181, t 3, b.l. 41,44), teismas priteisė iš ieškovės dalį šių turėtų išlaidų – 1 500 Lt. Kolegija sprendžia, kad priteista suma nėra akivaizdžiai neteisinga dėl savo dydžio. Teismo nustatytas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, mažinti priteistų išlaidų sumos nėra teisinio pagrindo, tuo labiau, kad ieškovės procesiniai dokumentai yra pakankamai sudėtingi ir reikalaujantys daug įdirbio ir sugaišti daugiau laiko kitos šalies advokatui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies eliminuodama motyvus, jog ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties taikymo. Apeliacinio skundo argumentais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.)

Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos atsakovui turi būti atlyginamos iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3, 4 dalys), t. y. priteisiant iš ieškovės atsakovui 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų - išlaidų advokatų pagalbai apmokėti iš prašomų 2 271,50 Lt. Kolegijos nustatytas išlaidų dydis taip pat neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. N. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai.