Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-01-06 · Byla Nr. ATP-1-354/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-06
Bylos Nr.
ATP-1-354/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Administracinė byla Nr. ATP-1-354/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03082-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.7.4.7; 3.26.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties, kuria V. J. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. 2015 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 40N-34781232-15-14 panaikinimo tenkintas iš dalies, pašalinant atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog „pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų“, likusią nutarimo dalį paliekant nepakeistą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. buvo nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d. 289 Eur bauda ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui už tai, kad 2015 m. liepos 3 d. 00.35 val., vairuodamas automobilį „Honda S2000“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje iš chuliganiškų paskatų, sąmoningai suprasdamas, ką daro, spaudė akseleratoriaus (greičio) pedalą, tuo priversdamas automobilio varomuosius ratus prasisukti ant asfalto (galinius), šoniniu slydimu, suko automobilį ratais aplink priekinę ašį, „piešė saulutes“, darydamas tai daug kartų, nuo to ant gatvės liko matyti šoninio slydimo padangų paliktos žymės.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi V. J. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. 2015 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 40N-34781232-15-14 panaikinimo tenkintas iš dalies, pašalinant atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog „pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų“, likusią nutarimo dalį paliekant nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje ir jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios administracinės teisės pažeidimo požymių.

Skunde apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, nepagrįstai rėmėsi tik policijos pareigūnų R. D. ir A. S. parodymais, ignoruodamas kitus faktines aplinkybes patvirtinančius šaltinius.

Apelianto manymu, nepagrįsta teismo išvada, jog liepos 3 d. ir rugsėjo 28 d. tamsumas ir matomumas galėjo būti skirtingas, nes tiek vidurvasarį, tiek rudens pradžioje, pirmos valandos nakties tamsumo aplinkybės nėra pasikeitusios.

Taip pat skunde teigiama, kad teismas, priimdamas 2015 m. spalio 29 d. nutartį, neįsigilino ir neanalizavo policijos pareigūnų veiksmų. Apelianto nuomone, yra pagrindo manyti, kad pareigūnai galėjo būti šališki jo atžvilgiu.

Apeliantas pastebi, kad teismas, priimdamas 2015 m. spalio 29 d. nutartį, nepagrįstai rėmėsi negaliojančiomis administracinėmis nuobaudomis ir pažymi, kad per pastaruosius 12 mėnesių iki 2015 m. liepos 3 d. jis nebuvo baustas už KET pažeidimus.

Apelianto nuomone, Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai jam skyrė per griežtą nuobaudą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje už tokius pažeidimus specialioji teisė yra atimama trumpesniam terminui, pvz. 1 mėn. Apeliantas pabrėžia, kad jam automobilis yra reikalingas nuvykti ir pavykti iš darbo, vykdyti savo darbinės funkcijas, taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju niekieno interesai nenukentėjo, nėra sužeistųjų, o svarbiausia – nėra ir paties pažeidimo.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti V. J. apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį, nes Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nes apelianto kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai.

Iš policijos vyr. patrulio R. D. 2015 m. liepos 3 d. tarnybinio pranešimo (14 b. l.) matyti, jog 2015 m. liepos 3 d. jis, dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. S., išgirdo stiprų garsą ir pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje juodos spalvos automobilis sukinėjasi ratais. R. D. pranešime nurodė, jog išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), matė kaip minėtas automobilis iš gatvių sankryžos, nustojęs „piešti saulutes“, nuvažiavo link degalinės „(duomenys neskelbtini)“ pusės, o patekęs į degalinės teritoriją, sustojo prie kuro kolonėlių. Pranešime pareigūnas pažymėjo, kad jis visą laiką važiavo paskui minėtą automobilį ir šis nuolat buvo jo akiratyje. Taip pat nurodė, jog vairuotojas jam paaiškino, kad norėjo greičiau nudėvėti padangas, prašė būti nebaudžiamas, o nurodžius, kad bus surašytas ATP protokolas dėl chuliganiško vairavimo, vairuotojas pradėjo teigti, kad atvažiavo iš kitos miesto pusės, nesutikdamas su pažeidimu. Skundą nagrinėjusio apylinkės teismo posėdyje patrulis R. D. nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir tarnybiniame pranešime, papildomai paaiškindamas, kad sankryža yra didelė ir gerai apšviesta, degalinė yra aukščiau, todėl jis viską puikiai matė, o automobilį įsidėmėjo, nes šis buvo neįprastas, degalinėje nuo automobilio dar buvo jaučiamas svilėsių kvapas (90 b. l.). R. D. parodymus patvirtino ir liudytojas A. S., kuris teismo posėdžio pažymėjo, jog iš degalinės puikiai matosi sankryža, jog jis matė, kaip automobilis „piešia saules“, taip pat nurodė, jog automobiliui esant degalinėje juto padangų kvapą ir girdėjo kaip asmuo iš pradžių prisipažino dėl pažeidimo (91 b. l.). Taigi teismo posėdžio metu abu policijos pareigūnai patvirtino, kad jie aiškiai matė, kaip apeliantas sankryžoje suko automobilį ratais aplink priekinę ašį, „piešė saulutes“. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą objektyviai abejoti minėtų patrulių parodymais bei tarnybinio pranešimo teisėtumu, byloje nėra. Pareigūnas R. D. teismui patvirtino, kad nėra siejamas asmeniniais santykiais su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, bylos medžiagoje tokių duomenų taip pat nėra, todėl neteisingai kaltinti V. J. ir pastarajam pakenkti pareigūnas nėra suinteresuotas. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. nei administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu, nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kad jis yra pažįstamas ar konfliktuoja su minėtais policijos pareigūnais, nenurodė kitų aplinkybių, kurios duotų pagrindą manyti, kad policijos pareigūnai jį galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti ar nubausti. Kaip jau minėta, pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų R. D. ir A. S. nurodytomis ir užfiksuotomis aplinkybėmis, o V. J. pateikta versija pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikyta pasirinkta gynybos taktika, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų savo veiksmų. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nesirėmė K. U. parodymais, nes pastaroji yra pažįstama su V. J., todėl gali siekti padėti V. J. išvengti administracinės atsakomybės.

Taip pat svarbu pastebėti, jog pareigūnų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Antstolė 2015 m. rugsėjo 28 d. protokole konstatavo, kad iš degalinės yra matoma (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža (78 b. l.). Vertinant antstolės konstatuotą faktą, kad iš degalinės neįmanoma matyti automobilio markės ir spalvos, svarbu atsižvelgti į tą aplinkybę, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad antstolė stebėjimui pasirinko ne tą vietą, iš kurios įvykį stebėjo policijos pareigūnai. Be to, pritartina apylinkės teismo nuomonei, kad matomumui įtakos turi oro sąlygos ir daug kitų subjektyvių faktorių, kaip asmens regėjimo aštrumas, asmens ūgis, todėl teigti, kad pareigūnai negalėjo matyti automobilio sankryžoje, remiantis vien antstolės protokolu, esant detaliems ir nuosekliems pareigų parodymams, nėra pagrindo. Taip pat pastebėtina, kad iš prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtų foto nuotraukų akivaizdu, jog V. J. automobilis yra išskirtinis (8 b. l.), ant automobilio galinės padangos matyti atplaišos (9 b. l.), o sankryžoje – padangų paliktos žymės (10–11 b. l.). Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo aišku, kad į degalinės teritoriją įvažiavus apelianto automobiliui, neilgai trukus atvyko policijos automobilis, todėl netikėti pareigūno parodymais, kad jis važiavo minėtam automobiliui iš paskos apie 20 metrų atstumu, taip pat nėra pagrindo. Tai, kad į degalinę grįžęs pareigūnas R. D. pirmiausia pakalbėjo su A. S., nėra aplinkybė, verčianti abejoti pareigūnų parodymais. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vos tik R. D. išlipus iš policijos automobilio, prie jo priėjo pats A. S., kuris buvo likęs degalinėje stebėti, kuria kryptimi važiuos sankryžoje pastebėtas automobilis, ir tuomet R. D. iš karto nuėjo tiesiai prie apelianto automobilio. Esant tokioms aplinkybėms apygardos teismas daro išvadą, kad V. J. kaltė dėl ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo yra visiškai įrodyta.

ATPK 124² str. 2 d. nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį (V. J. padarė šiurkštų administracinės teisės pažeidimą, keliantį rimtą pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, rimtesnių tokio neatsakingo elgesio pasekmių išvengta tik atsitiktinumo dėka), pažeidėjo asmenį apibūdinančius duomenis (baustas net 22 kartus, 2 kartus buvo atimta specialioji teisė vairuoti, 5 kartus taikyti administraciniai nurodymai), lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, kad V. J. už padarytą teisės pažeidimą paskirta nuobauda nėra per griežta. Pažymėtina, jog nors ankstesnės administracinės nuobaudos šiuo metu ir nebegalioja, tai, visgi, neigiamai charakterizuoja V. J. asmenybę ir rodo, kad apelianto padarytas administracinės teisės pažeidimas nėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad V. J. sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ankstesnės poveikio priemonės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nekeičia. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, V. J. paskirta minimali ATPK 124² str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda – 289 Eur dydžio piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių – yra teisinga ir proporcinga, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, o asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad jam automobilis reikalingas vykdyti savo darbines funkcijas, nėra reikšminga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai ATPK 30¹ str. pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje yra kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (kasacinė nutartis byla Nr. 2AT-41-2014). Nagrinėjamoje byloje panašių aplinkybių nenustatyta: V. J. neprisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nesigailėjo, V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų ATPK 31 str., nenustatyta. Atsakant į V. J. argumentą dėl apeliaciniame skunde minimos Vilniaus apygardos teismo nutarties, pažymėtina, kad V. J. atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantas vienas išlaikytų šeimą, kad jis turi slaugyti sunkiomis ligomis sergančius artimuosius, be to, nėra nustatyta kitų V. J. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nėra pagrindo teigti, kad apylinkės teismas nesilaikė formuojamos teismų praktikos dėl nuobaudos dydžio nustatymo.

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. V. J. prieš darydamas pažeidimą turėjo numatyti jam kilsiančias pasekmes, bet to nepaisė, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė