Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-912-1150/2023

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-10-19
Bylos Nr.: 1-912-1150/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-07475-2023-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis: E. B.

Kategorijos

1.2.25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamosios bylos Nr. 1-912-1150/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07475-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.7.; 1.1.9.8. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu

2023 m. spalio 19 d.

TrakaiVilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui,kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui Andriui Neverai,laiduotojai N. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. B. kaltinamas tuo, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: jis, 2023 m. vasario 28 d. apie 17.55 val. Trakuose, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Transit Courier“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai. Patvirtino, kad kaltinamajame akte nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1. Liudytojas Č. L. (C. L.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba kartu su kaltinamuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, liudytojas dirba (duomenys neskelbtini). Liudytojo teigimu, kaltinamasis pavyzdingas, atsakingas, yra vienas iš geriausių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. 2023 m. vasario 24 d. kaltinamasis darbo tikslais buvo paėmęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Ford Transit Courier“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio baigęs darbą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją nepastatė. 2023 m. vasario 27 - 28 d., kaltinamasis į darbą neatvyko, telefonu su pastaruoju susisiekti nepavyko. 2023 m. vasario 28 d., sužinojo, kad kaltinamasis įmonei priklausantį automobilį „Ford Transit Courier“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus, ko rezultate automobilis buvo uždarytas į saugojimo aikštelę. Kaltinamasis niekada anksčiau darbe nebuvo pastebėtas neblaivus, taip pat anksčiau nėra buvę atvejų, kad pastarasis neatvyktų į darbą apie tai nepranešęs (b. l. 19–21).

4.2. Liudytojas Ramūnas Sakaliūnas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 28 d. apie 17.40 val. buvo gautas pranešimas, kad nuo Aukštadvario pusės į Trakus įvažiuoja baltos spalvos automobilis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, pavojingai manevruoja. Privažiavus automobilių stovėjimo aikštelę buvo pastebėtas stovintis minėtas automobilis, tačiau vairuotojo viduje nebuvo. Už parduotuvės „Iki“ palaukus apie penkias minutes pastebėjo, kaip minėtas automobilis išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link „A-16“ kelio. Sustabdžius automobilį patikrinimui, nustatyta, kad transporto priemonę vairavo kaltinamasis, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, kalbėjo nerišliai. Patikrinus kaltinamojo blaivumą pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,03 % promilių neblaivumas, antru pūtimu – 2,48 % promilių neblaivumas. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį gėrė iš vakaro, t. y. 2023 m. vasario 27 d. apie 20 val. Apžiūrėjus automobilio vidų, keleivio pusėje už sėdynės buvo rastas nepilnas 0,5 litro talpos butelis „Finlandia“ (b. l. 24–27).

4.3. Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 28 d. apie 17.30 val., darbo reikalais važiavo iš Prienų į Vilnių. Neprivažiavus Trakų pasivijo baltos spalvos „Ford“ automobilį su reklaminiais užrašais „(duomenys neskelbtini)“. Privažiavęs arčiau pastebėjo, kad automobilis vingiuoja po kelią, išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, tai grįžta į savo juostą ir net į kelkraštį. Automobilis vos nenuvažiavo į griovį. Tai pastebėjęs pagalvojo, kad gal žmogus užmigo, todėl įjungęs automobilio garso signalą pradėjo signalizuoti, taip pat pamirksėjo šviesomis, kad vairuotojas atkreiptų dėmesį į savo vairavimą. Automobilis „Ford“ nesustojo ir toliau vingiavo po kelią. Matydamas, kad automobilio vairuotojas kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, nusprendė apie tai pranešti pagalbos telefonu „112“. Netrukus įvažiavus į Trakus, automobilis „Ford“ pasuko į kairę link „Iki“ parduotuvės, kur šalia yra kavinė. Matė automobilio „Ford“ vairuotoją nueinantį į kavinę ir jam pasirodė, kad vairuotojas galimai svirduliavo (b. l. 29–31).

4.4. Liudytoja N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. 2023 m. gegužės 19 d. vakare, sutuoktinis pasakė, kad 2023 m. kovo 28 d., darbo automobilyje policijos pareigūnai rado atidarytą ir kažkiek nugertą degtinės „Finlandia“ butelį. Vyras negalėjo paaiškinti, kaip degtinės butelis automobilyje atsirado. Sutuoktinis dėl to buvo labai susijaudinęs, kadangi buvo tikras, kad tai kažkurio bendradarbio butelis. Išgirdusi šiuos nuogąstavimus, sutuoktiniui iš karto pasakė, kad tai 1 iš butelių, kurie liko po pastarojo tėvelio mirties mėnesio minėjimo. Tiek maistas, tiek ir buteliai buvo padėti į asmeninio automobilio bagažinę, kad visą tai nuvežti namo. Susitikimas su giminėmis vyko netoli (duomenys neskelbtini) buvusioje sodyboje, nes (duomenys neskelbtini) yra palaidotas vyro tėvas. Atvykus iki savo namų, nusprendė nuvažiuoti apsipirkti į prekybos centrą „Nordika“. Kuo greičiau atlaisvino nuosavo automobilio bagažinę, visus daiktus sudėjo į sutuoktinio darbo automobilį, tarp jų ir krepšį su maistu kuriame buvo sudėtas alkoholis. Grįžus namo visus daiktus iš įmonės automobilio parnešė, tačiau tik kitą dieną ar net gal tik pirmadienį pastebėjo, kad ant virtuvės stalo stovi tik 1 degtinės butelis. Tad 2023 m. gegužės 19 d. vakare, sutuoktiniui papasakojus apie darbo automobilyje rastą „Finlandia“ degtinė butelį, iš karto suprato kur dingo atsivežtas, bet į namus nepatekęs nepilnas degtinės „Finlandia“ butelis. Kitą degtinės butelį „Finlandia“ jos sutuoktinis išgėrė 2023 m. vasario 27 d. vakarą ar naktį. 2023 m. vasario 28 d. ryte, virtuvėje ant stalo rado stovintį tuščią degtinės butelį „Finlandia“, kurį išmetė į šiukšlių kibirą. Dar sutuoktiniui davė vaistų nuo galvos skausmo ir švelnių migdančių vaistų, kurie skirti patiriantiems stresą, nes vyras skundėsi tuo, kad niekaip negalėjo užmigti dėl galvos skausmo. Sutuoktinį paliko gulintį lovoje būdama tikra, kad pastarasis visą dieną miegos ir niekur nevyks. Gaila, kad sutuoktinis neįvertino savo būklės ir išvyko į objektą būdamas neblaivus. Sutuoktinis niekada taip anksčiau nesielgė. Akivaizdu, kad sutuoktinį paveikė stresas dėl dar vieno artimo žmogaus netekties. Sutuoktinis dėl to kas atsitiko labai pergyvena, gailisi (b. l. 33–35).

4.5. Iš policijos pareigūno Ramūno Sakaliūno tarnybinio pranešimo teismas nustatė iš esmės analogiškas aplinkybes, nurodytas policijos pareigūno apklausos protokole (b. l. 6).

4.6. Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta – Trakų r. sav., Trakai, (duomenys neskelbtini); apžiūros objektas – transporto priemonė „Ford Transit Courier“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio viduje už priekinės dešinės sėdynės rastas ir paimtas 0,5 litro degtinės „Finlandia“ butelis (b. l. 9–17).

4.7. Iš neblaivumo nustatymo akto bei iš alkoholio kiekio matuoklio rezultatų teismas nustatė, kad kaltinamajam įvykio metu nustatytas šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad kaltinamasis eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkus ir atsimerkus), negali. Kaltinamajam pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,03 promilių girtumas, antru – 2,48 promilės (b. l. 37–40).

4.8. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonė „Ford Transit Courier“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Swedbank lizingas“, o automobilio valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41).

4.9. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės „Ford Transit Courier“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 13 460 Eur (b. l. 52).

4.10. Iš apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – 0,5 litro talpos degtinės butelis „Finlandia“. Nustatyta, jog bespalvės spalvos skysčio stiklinėje talpoje likę mažiau nei pusę (b. l. 53–58).

4.11. Iš apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – įvykio metu policijos pareigūnų „Bodycam“ darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kaip kaltinamasis neigė vartojęs alkoholį. Patikrinus neblaivumą alkotesteriu ir pirmu pūtimu nustačius 2,03 promilių girtumą, kaltinamasis prisipažino, jog alkoholį vartojo prieš dieną, t. y. vasario 27 d. apie 20 val. Kaltinamasis paaiškino, jog mirė tėvas, dėl to yra išgėręs (b. l. 64–65).

4.12. Iš apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje „VW Trasporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekine vaizdo stebėjimo kamera darytas vaizdo įrašas, kuriuo 2023 m. vasario 28 d. apie 17.50 val., užfiksuotas važiuojantis ir kaltinamojo vairuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilis (b. l. 66–67).

4.13. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“ teismas nustatė, kad ta aplinkybė, kad kaltinamajam 2023 m. vasario 28 d. 17.58 val. buvo nustatytas 2,03 % promilių neblaivumas, o 18.19 val. – 2,48 % promilių neblaivumas rodo, kad kaltinamojo suvartotas alkoholis buvo rezorbcijos fazėje, t. y., alkoholio patekimo į kraują fazėje. Alkoholio rezorbcija vyksta burnos, stemplės, skrandžio ir plonųjų žarnų gleivinėje. Rezorbcijos greitis priklauso nuo virškinimo trakto tonuso ir motorikos greičio, tolerancijos alkoholiui, kūno ir aplinkos temperatūros, vartoto maisto ir alkoholinio gėrimo kiekio ir rūšies, organizmo vandens balanso medžiagų apykaitos greičio. Alkoholio koncentracija kraujyje pasiekia maksimumą po 45 - 90 minučių nuo alkoholio vartojimo, daugumoje atvejų maždaug po 1 valandos. Vartojant alkoholį „tuščiu skrandžiu“ maksimali koncentracija kraujyje pasiekiama po 40 - 80 minučių, eilėje atvejų po 30 minučių, išskirtinai retai po 15 minučių Jeigu skrandis prieš alkoholio vartojimą užpildytas maistu, koncentracija kraujyje taps maksimali po 90 - 180 minučių, retais atvejais mažiau nei po 90 minučių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, galima teigti, kad kaltinamasis alkoholį vartojo 3 valandų laikotarpyje iki tikrinant blaivumą (b. l. 69).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, patvirtina ir byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, iš kurių teismas nustatė, jog įvykio metu kaltinamajam buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumas; neblaivumo nustatymo akto duomenys, iš kurių matyti, jog kaltinamajam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, liudytojų parodymai bei apžiūros protokolo duomenys, kuriuose kaltinamasis užfiksuotas vairuojantis transporto priemonę neblaivus.

7. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo transporto priemonę, būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti transporto priemonę nebuvo jokios būtinybės, kaltinamasis sąmoningai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.

8. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

9. Pripažinus kaltinamąjį E. B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas. Tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

11. Byloje pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos N. B. laidavimą.

12. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai yra viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

13. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų.

14. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

15. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021; 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).

16. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų E. B. baudžiamojoje byloje:

16.1. Nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Minėtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą.

16.2. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, laiduotojo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar laiduotojas nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:

16.2.1. Laiduotoja N. B. yra kaltinamojo sutuoktinė. Tokia aplinkybė reiškia, kad laiduotoja yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių būti laiduotojais.

16.2.2. Laiduotoja N. B. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Darbdavio charakterizuojama teigiamai.

16.2.3. Teisiamojo posėdžio metu N. B. nurodė, kad su kaltinamuoju kartu gyvena jau 18 metų, turi du vaikus, su kuriais kaltinamasis leidžia daug laiko. Anot laiduotojos, kaltinamąjį ir laiduotoją sieja stiprus fizinis ir emocinis ryšys, jie kartu leidžia laisvalaikį, daug kalba, be to, laiduotoja alkoholio nevartoja, dėl šių priežasčių mano, kad ji kaltinamajam darys teigiamą įtaką. Teismas neturi duomenų, kurie keltų abejones dėl N. B. paaiškinimų.

16.2.4. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, kad N. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, laiduotoją ir kaltinamąjį siejantis ryšis, bendravimas bei kartu leidžiamas laisvalaikis neabejotinai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja kritiškai vertino kaltinamojo padarytą veiką, išreiškė nusivylimą kaltinamuoju, tačiau aiškiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos ir prokuroro užduotus klausimus.

16.3. Nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 72–73).

16.4. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygota jam gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį. Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta.

16.5. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu materialinės žalos nepadarė, civilinis ieškinys byloje nepateiktas, proceso išlaidų dėl transporto priemonės nutempimo, nėra, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali.

16.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, kad vertinant šią sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaltinamasis neteistas (b. l. 72–73). Penkerių metų laikotarpyje kaltinamasis administracine tvarka baustas 6 kartus, nuobaudos sumokėtos (b. l. 74–76). Duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį, nėra. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymų, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta spontaniškai ir neapgalvojus galimų pasekmių. Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai – kaltinamojo motyvacija, surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų), į nusikaltimų darymą nėra linkęs.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios šios bylos kontekste darytų negalimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, N. B. asmenybė, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal N. B. laidavimą.

18. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertino savo veiksmus ir suprato veikos pavojingumą, be to, charakterizuojamas teigiamai, laiduotojos gaunamos pajamos nedidelės, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas, nereikalaujant užstato. Šiuo atveju, vertintina, kad reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs.

19. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šioje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – 2 metai. Prokuroras prašo skirti 2 metų laidavimo terminą. Teismas sprendžia, kad laidavimo tikslai bus pasiekti, taikant sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą terminą – 2 metus. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

20. Visgi, net ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorui siūlant kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemones, teismas dėl to pasisako atskirai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

21. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

22. Prokuroras siūlo kaltinamajam skirti tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 2 metus; 2) konfiskuoti transporto priemonės „Ford Transit Courier“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę – 13 460 Eur; 3) paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

23. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo 1 iki 5 metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

24. Teismas pažymi, jog nepaisant to, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino, jis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas 2,03 promilės neblaivumas.

25. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į prieš tai esančias aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis savo kaltės neginčijo nuo pradžių, teisiamas pirmą kartą, kaltinamajam specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – skiriamas 2 metų terminui, t. y. mažesniam laikui nei numatytas sankcijoje vidurkis. Pradžios terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. vasario 28 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

26. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad toks terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamojo asmenybei.

27. Prokuroras kaltinamajam taip pat siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonės „Ford Transit Courier“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę – 13 460 Eur.

28. Kaltinamasis iš esmės sutinka su baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės piniginės vertės išieškojimu. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonė priklauso įmonei, bei į tai, kad tiek kaltinamojo, tiek jo sutuoktinės gaunamos pajamos yra mažos (gaunamos šeimos pajamos per mėnesį apie 1 800 Eur), be to, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, prašo skirti dalį transporto priemonės vertės, t. y. 3 000 Eur, išieškojimą.

29. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

30. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas. Transporto priemonė yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021).

31. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, kad atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1-4 dalimis, ir tik nesant tokios galimybės arba, kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

32. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019, 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020).

33. Transporto priemonė „Ford Transit Courier“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta nusikalstamos veikos priemone. Šią transporto priemonę, kuri faktiškai priklauso juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti be savininko žinios. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Tad, nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

34. Kaip minėta, prokuroras palaikantis kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje teismo prašo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą sumą, t. y. 13 460 Eur. Tuo tarpu kaltinamojo gynėjas vertinant transporto priemonės vertę bei atsižvelgiant į šio nuosprendžio 28 punkte aptartas aplinkybes, prašo paskirti 3 000 Eur dydžio transporto priemonės vertės išieškojimą.

35. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

36. Be kita ko, kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

37. Teismas sprendžia, jog turto vertę atitinkančios 13 460 Eur sumos konfiskavimas vertinamas kaip galintis turėti esminės reikšmės kaltinamojo turtinei padėčiai, be to, minėtos sumos konfiskavimo taikymas, atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančią medžiagą, veikos pavojingumą bei finansinę padėtį, būtų neproporcingas, neatitinkantis pusiausvyros tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinant teisės pažeidimų prevenciją, ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones 2 metams atėmimas pakankamai prisidės prie bausmės paskirties ir tikslų įgyvendinimo. Šias išvadas teismas daro įvertinęs žemiau esančias aplinkybes:

37.1. Vertindamas konfiskuotinos transporto priemonės vertės dydį teismas atsižvelgia į tai, jog transporto priemonė priklauso ne kaltinamajam, o įmonei, tuo tarpu kaltinamojo vardu VĮ „Regitra“ duomenimis registruota viena transporto priemonė – „Volvo“, kurios vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra apie 1 500 Eur; kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai; gaunamos pajamos vidutiniškai 1 000 Eur, tuo tarpu sutuoktinės – apie 700 Eur; augina 2 nepilnamečius vaikus.

37.2. Nors prokuroras gerą kaltinamojo finansinę padėti motyvavo tuo, kad kaltinamasis su šeima vyksta atostogauti į užsienio šalį, teismas visgi, negali sutikti su šia prokuroro pozicija. Teismo vertinimu, vien kelionės faktas negali patvirtinti geros finansinės padėties. Šiame kontekste pažymėtina, jog kaltinamasis už bilietus į dvi puses sumokėjo 2 332,26 Eur (už 4 asmenis) (b. l. 166). Svarbu yra ir tai, jog bilietai pirkti 2023 m. sausio 23 d., tuo tarpu pati kelionė vyko nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d., t. y. tik 7 dienas. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog kelionė buvo planuota ilgą laiką, tad tikėtina, jog kaltinamasis su sutuoktine šiai kelionei ruošėsi kurį laiką, t. y. taupė lėšas. Šiuo atveju, kaltinamasis už transporto priemonės išieškojimą turėtų sumokėti iškart virš 10 000 Eur. Įvertinus kaltinamojo šeimos pajamas (nevertinant tokių aplinkybių kaip – komunaliniai mokesčiai, maistas ir pan.) matyti, jog kaltinamasis neturėtų fiziškai galimybės net per 6 mėnesius sumokėti reikalaujamos sumos.

38. Įvertinus tiek aukščiau nustatytas aplinkybes, tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek patį kaltinamojo teigiamai charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad tinkamam įstatymo leidėjo siekiamų tikslų įgyvendinimui, visuomenės saugumo kelių eismo srityje užtikrinimui, tikslinga skirti dalį konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančios sumos išieškojimą. Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta su įmonei priklausančiu automobiliu, į tai, jog kaltinamajam nustatytas 2,03 promilių girtumas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo išieškotina 5 000 Eur dydžio suma, t. y. mažesnė nei pusės transporto priemonės vertės. Teismo vertinimu toks transporto priemonės vertės išieškojimo dydis nors ir sukels kaltininkui atitinkamus finansinius nepatogumus bei suvaržymus, tačiau toks baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neprieštaraus proporcingumo bei teisingumo principams.

39. Be aukščiau aptartų baudžiamojo poveikio priemonių prokuroras taip pat prašo paskirti kaltinamajam 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją atlikti per 10 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

40. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, <...> įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. <...>. <...>, kartu nustato, jog šios įmokos sumokėjimo terminas negali būti ilgesnis negu treji metai (BK 71 straipsnio 1 ir 3 dalys).

41. Kaltinamojo gynėjas su šia prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemone nesutinka, motyvuodamas tuo, kad paprastai žiūrint į fondo kontekstą, tai yra nukentėjusiųjų asmenų fondas, šiuo atveju, nukentėjusiųjų nėra, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimas neturėtų būti svarstytinas.

42. Teismas su tokia gynėjo pozicija nesutinka. Nei BK 67 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir jų rūšis, nei BK 71 straipsnyje, reglamentuojančiame įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nediferencijuojamos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą gali būti skiriama ši baudžiamojo poveikio priemonė. Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama asmenims, padariusiems, pavyzdžiui, nusikaltimus finansų sistemai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018, 2018 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-696/2018), taip pat ir asmenis, padariusiems ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą bei atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

43. Teismas vertindamas šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo klausimą pažymi, kad kaltinamajam buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai (b. l. 37), kaltinamasis transporto priemonę vairavo darbo dieną apie 17.55 val., kai eismas buvo intensyvus. Svarbu ir tai, jog liudytojo parodymais kaltinamasis ne kartą buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, bei į kelkraštį, kas neabejotinai kėlė pavojų ne tik paties kaltinamojo, bet ir kitų asmenų saugumui ar net gyvybei.

44. Atsižvelgiant į aikščiau esančias aplinkybes, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

45. Teismo nuomone, įvertinus tiek aptartą teismų praktiką, tiek kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių kompleksą, laidavimo užstato dydį, prokuroro siūloma 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą atitinka kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo finansinę padėtį. Pažymėtina, jog kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tad jokių realių pasekmių, kokias sukelia nuteisimas ir bausmės paskyrimas, jis nepatirs.

46. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 113–126) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinamos.

47. Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – degtinės „Finlandia“ butelį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti (BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, 2023 m. vasario 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. B. išieškoti, transporto priemonės „Ford Transit Courier“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų 00 ct) valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct)) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT144040063610000390 (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, sąskaitą administruoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

E. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą, bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. B. paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – degtinės „Finlandia“ butelį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. B. ir laiduotojai N. B., kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė