Kauno apygardos teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, M. J., jo gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, M. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas pratęsti M. J. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu M. J. prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad apie teikimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme jis nebuvo informuotas, pranešimo negavo, nurodė, kad jo diagnozė turi būti patikslinta, jo sveikatos būklė gera, jis žino, kad reikia gydytis. Gynėjas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Prokurorė siūlė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. Pagal BK 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pagrįstai M. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą, aukščiau aptartų taisyklių nepažeidė, įvertino visas tinkamam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinimui ar pakeitimui pateikto skundo motyvų nepakanka.

8. Iš bylos duomenų matyti, kad M. J. įstatymo uždraustų veikų padarymo metu bei tyrimo metu konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Komisijos 2021 m. rugsėjo 8 d. išvadoje nurodyta, kad pacientas VšĮ (duomenys neskelbtini) centre stebimas nuo 2021 m. gegužės 10 d., lankėsi reguliariai, vartojo paskirtus vaistus. Nurodyta, kad M. J. sąmoningas, orientuotas, emociškai nebrandus, kritika menka, siauri interesai, per stebimą laikotarpį ryškesnio psichinės sveikatos būklės pablogėjimo fiksuota nebuvo, ligos paūmėjimų, nuotaikų, emocijų kaitos, destruktyvaus, neprognozuojamo elgesio, alkoholio vartojimo ar socialinio pavojingumo reiškinių nestebėta. Tačiau išvadoje taip pat pažymėta, kad stebėjimo laikotarpis per trumpas, o paciento kritika savo būklei nepakankama, todėl ir buvo siūloma pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo M. J., pagrįstai rėmėsi šia išvada bei teismo posėdžio metu gydytojos psichiatrės D. R., vienos iš komisijos narių, paaiškinimu, kad dėl M. J. ankstesnio elgesio, pasižymėjusio agresyvumu ir smurtu ir per trumpo M. J. stebėjimo laikotarpio dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad pacientas ir neprižiūrimas vartotų paskirtus vaistus. Nors skunde M. J. nurodė, kad jie nedalyvavo Komisijos posėdyje, todėl negalėjo duoti jokių paaiškinimų, tačiau ir jo skundą nagrinėjant apeliacine tvarka, jokių argumentų ir motyvų dėl ko, jo manymu Komisijos išvada galėtų būti nepagrįsta, nenurodė, jokių išsamesnių paaiškinimų dėl savo sveikatos būklės neteikė, tik nurodė, kad jaučiasi gerai ir priverstinis gydymas jam nėra reikalingas. Taigi byloje jokių duomenų, paneigiančių minimos Komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumą ar sukeliančių abejones dėl išvadą ir paaiškinimus teikusios gydytojos kompetencijos, skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta, todėl šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti.

9. Apelianto skunde nurodytas argumentas, kad jis, t. y. asmuo, dėl kurio buvo teikiama Komisijos išvada, Komisijos posėdyje nedalyvavo, nesudaro pagrindo pripažinti šią išvadą neteisėta ar nepagrįsta ir ja nesivadovauti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 10 d. Įsakymu Nr. V-668/A1-243 patvirtinto Aprašo Dėl pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos 41 punktu, prieš nutraukiant paciento priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą, paciento būklę įvertina komisija, kurią sudaro pacientą stebėjusi komanda: gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytoja, socialinis darbuotojas, psichologas; komisijai pirmininkauja pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (psichikos sveikatos centro) vadovas arba jo paskirtas asmuo; komisiją įsakymu sudaro sveikatos priežiūros įstaigos vadovas; komisijos išvada įforminama pagal teismo psichiatrijos ekspertizės akto schemą ir pasirašoma visų komisijos narių. Taigi toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad paciento dalyvavimas Komisijai nagrinėjant klausimą dėl priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo nutraukimo ar tęsimo bei teikiant išvadą nėra nustatytas.

10. Taip pat skunde nurodoma, kad M. J. nebuvo kviečiamas į teismo posėdį nagrinėjant VšĮ (duomenys neskelbtini) centro teikimą pratęsti M. J. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 405 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisme sprendžiant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas, o kitiems proceso dalyviams, nurodytiems BPK 404 straipsnyje, be kita ko ir asmeniui, kurio byla buvo nagrinėjama, apie posėdžio datą ir laiką privaloma pranešti, tačiau šių asmenų neatvykimas nagrinėti klausimo nekliudo. Kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, teikimo nagrinėjimui buvo paskirtas teismo posėdis 2021 m. rugsėjo 20 d., į posėdį nutarta kviesti VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovą, prokurorą bei gynėją, taip pat nutarta apie posėdžio vietą ir laiką pranešti asmeniui, kurio byla nagrinėjama ir išaiškinti jam, kad jo neatvykimas į posėdį teikimo nagrinėjimui netrukdys (3 t., b. l. 54). Kaip matyti iš teismo siųsto pranešimo (3 t., b. l. 56), pranešimas apie posėdžio laiką ir vietą M. J. buvo išsiųstas 2021 m. rugsėjo 13 d. jo byloje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, kuriuo vėliau jam buvo įteikta ir skundžiama teismo nutartis, todėl pagrindo spręsti, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį ir teikimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso taisyklės, nėra jokio pagrindo.

11. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu M. J. dar reikalingas pastovus ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant VšĮ (duomenys neskelbtini) centro teikimą pratęsti M. J. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis procesinių pažeidimų nebuvo padaryta, todėl skundžiama 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi apylinkės teismas pagrįstai pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikymą. Nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ją naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.