Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės atstovui advokato padėjėjui A. B. (visi dalyviai nuotoliu, (duomenys neskelbtini)),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei D. P., (duomenys neskelbtini) asmeniui atsakovo pusėje E. P. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašė teismo nutraukti 2024 m. gegužės 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą transporto priemonės Nissan Qashqai pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti šios sutarties atžvilgiu (duomenys neskelbtini) restituciją– grąžinti atsakovei transporto priemonę automobilį Nissan Qashqai, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei grąžinti sumokėtą 12 500 Eur sumą už šią transporto priemonę; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 550,59 Eur dydžio nuostolius; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

(Duomenys neskelbtini) asmuo atsakovo pusėje E. P. teismo prašė ieškinį atmesti, teismui paaiškino, kad skelbimą į internetą įdėjo jis, taip pat jo telefonas buvo nurodytas skelbime kaip kontaktinis, jis tarpininkavo mamai D. P. parduodant šį automobilį. Teigė, kad parduodamą automobilį tik nuplovė prieš pardavimą. Pasakė, kad galioja techninė apžiūra, bet gali būti, kad jau yra kažkokių trūkumų, nes techninės apžiūros galiojimas eina į pabaigą. E. P. atrodė keistas reikalavimas grąžinti pinigus ir atiduoti automobilį. Apie defektacijos datą gavo informaciją, tačiau nevyko, mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti nekompetentingas būtent NISSAN automobilių būklės nustatyme. Teigė, kad nesutinka su nustatytais automobilio defektais, nieko nežino apie įvirintą varžtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje išklausius šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 10 d. 15.10 val. tarp pardavėjos D. P. ir pirkėjos A. K. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pardavėja pardavė, o pirkėja pirko automobilį Nissan Qashqai, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodyta automobilio rida- (duomenys neskelbtini) km, informacija apie įvykius ir trūkumus- smulkūs kėbulo defektai, techninė apžiūra galioja, transporto priemonės kaina- 12500 Eur, atsiskaitymo būdas- bankiniu pavedimu. Portale (duomenys neskelbtini) patalpintame skelbime buvo nurodyta kaina-12649 Eur, be defektų. 2024-05-23 ieškovė siuntė (duomenys neskelbtini) asmeniui automobilio defektų nuotraukas ir rašė, kad nori mašiną grąžinti pardavėjui, nes nustatyta daug defektų, apie kuriuos pirkėja nebuvo informuota.

(Duomenys neskelbtini) asmuo susirašinėjime nurodė, kad mama puikiausiai eksploatavo automobilį po tėčio mirties be jokių avarijų ir gedimų, nurodė, kad automobilio pasiimti atgal neketina. Taip pat 2024-05-23 ieškovė žinutėje rašė, kad kreipsis į auto pretenziją, jei pardavėjai nesutinka automobilio pasiimti atgal. Ieškovė 2024-05-23 informavo (duomenys neskelbtini) asmenį, kad 2024-05-30 automobilis bus pristatytas į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur bus atliekamas automobilio defektavimas, kvietė atvykti į automobilio apžiūrą. 2024-05-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė automobilio apžiūros aktą serijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti automobilio defektai: automobilio kėbulo detalės nesueina: tarpai tarp bamperio, žibintų, kapoto, atšokę sparnų moldingai; deformuoti priekiniai lanžeronai (kėbulo konstrukcija). Tai rodo, jog Automobilis buvo daužtas ir yra nekokybiškai suremontuotas. Priekinio bamperio pastiprinimas yra neoriginalus. Dešinys priekinis žibintas sulituotas iš gabalų, tvirtinimo auselės pagamintos iš kitos plastmasės. Aušinimo radiatoriaus ventiliatoriai pastatyti dėvėti. Įdėti dėvėti generatoriaus bei kondicionieriaus siurblys, pusašis dešinės pusės. Dėvėtas ir su defektu (prie jo privirintas svirties varžtas, o tai yra griežtai draudžiama ir pavojinga) apatinis pagrindinis balkis. Kondicionieriaus radiatorius kiauras. Nuplėšyta dalis laidų, jungčių. Nuplėšytos sienos šiluminės apsaugos, jos guli ant išmetimo vamzdžio, kas gali sukelti gaisrą automobilyje. Variklio viršutinis apdailos dangtis yra sulaužytas. Suodžių filtro tvirtinimo vietos yra pažeistos. Žibintas priešrūkinis priekinis kairės pusės yra aprūkęs, todėl reikia keisti. Akto priede papildomai nurodyta: susidėvėję priekiniai stabdžių diskai ir kaladėlės. Susidėvėję galiniai stabdžių diskai ir kaladėlės. Išbėgę priekiniai amortizatoriai. Privirintas svirties varžtas. Interkulerio žarna pritvirtinta varžtais. Alyvos pratekėjimas tarp greičių dėžės ir variklio (per alkūninio veleno riebokšlį). Farkopo jungtis sumontuota po bamperiu (dėl to yra neįmanoma tinkamai pasijungti priekabos). Apžiūros akto sudarymo metu buvo parengta preliminari nustatytų automobilio defektų remonto sąmata, pagal kurią visų remonto darbų kaina buvo nurodyta apie 3708 Eur. 2024-06-13 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikta privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra, kurios išvada: transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Kaip techninės apžiūros reikalavimų neatitinkantis trūkumas nurodyta netinkamas remontas (dešinė priekis privirintas svirties važtas prie balkio). 2024-06-17 ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto raštu, kurioje informavo apie nustatytus defektus ir prašė atsiimti automobilį, grąžinti ieškovei sumokėtą sumą 12500 Eur ir kompensuoti patirtas defektavimo bei techninės apžiūros išlaidas, viso 552,39 Eur. 2024-07-02 atsakovė per savo atstovą raštu atsakė kad su pretenzija nesutinka. (Duomenys neskelbtini) asmuo prie ieškinio pridėtame garso įraše teigė, kad mama (atsakovė) iki pat pardavimo automobilį eksploatavo, kad automobiliui gali bet kada atsitikti kas nors, automobilis nebuvo daužtas, teigė, kad apie varžtą nieko nežino, siūlė ieškovei įvertinti, nes rida originali, automobilis buvo važiuojantis, o varžtą galima persivirinti, teigė kad advokatai kainuoja brangiai ir ieškovė patirs daug išlaidų.

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už konsultavimą dėl pažeistų teisių gynimo, duomenų ir įrodymų surinkimą 2024-05-24 sumokėjo 302,50 Eur. Už automobilio draudimą laikotarpiui nuo 2024-05-15 iki 2024-06-14 ieškovė sumokėjo 7,11 Eur. AB (duomenys neskelbtini) už automobilio registravimą ieškovė sumokėjo 13,94 Eur (14,28 Eur per (duomenys neskelbtini)). UAB (duomenys neskelbtini) už automobilio techninę apžiūrą ieškovė sumokėjo 26,70 Eur. Už automobilio defektavimą (duomenys neskelbtini), UAB ieškovė 2024-06-05 sumokėjo 200,00 Eur.

(Duomenys neskelbtini) asmuo E. P. yra MB (duomenys neskelbtini) direktorius, nurodytas įmonės amžius išrašo gavimo dienai 2024-07-25- (duomenys neskelbtini) metai (duomenys neskelbtini) mėnesiai (duomenys neskelbtini) dienų, (duomenys neskelbtini) paieškoje pagal telefono numerį nurodoma, kad tai yra naudotų automobilių pardavėjas, 2023-02 datos foto matosi keliolika lengvųjų automobilių angare, tarp jų yra automobilis panašus į tą, kurį nupirko ieškovė.. Nuo 2021-05-01 iki 2024-10-29 E. P. kaip fizinis asmuo ir kaip MB (duomenys neskelbtini) direktorius yra pardavęs daugiau kaip (duomenys neskelbtini) automobilių.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) dalį automobilio paveldėjo po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini), vaikai E. P. ir M. P. padovanojo savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises motinai D. P. 2023-11-14 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, taip atsakovei atiteko visas po sutuoktinio mirties likęs turtas, kurio dalis buvo ginčo automobilis. D. P. transporto priemonės įsigijimo deklaraciją (duomenys neskelbtini) pateikė 2024-05-08.

Atsakovė D. P. buvo apdraudusi privalomuoju draudimu ginčo automobilį (jo valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2023-11-15 iki 2024-05-14. Transporto priemonės registracijos liudijimas rodo, kad atsakovė automobilį savo vardu užregistravo 2023-11-15, o 2024-05-08 buvo pakeistas automobilio valstybinis Nr. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) .

Ginčo automobilio rida šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) km, t.y. nuo pardavimo dienos (duomenys neskelbtini) km, t.y. nuo pirkimo dienos automobiliu nuvažiuota (duomenys neskelbtini) km. ((duomenys neskelbtini) trumpiausiu keliu- (duomenys neskelbtini) km atstumas). Pagal atsakovės pateiktą į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatą ginčo automobilio defektų pašalinimas galimas už 801 Eur.

Bylos žodinio nagrinėjimo metu ieškovė teismui paaiškino, kad atvyko į pagal skelbimą nusižiūrėto automobilio apžiūrą su vyru ir patėviu, važiavo kartu, nes (duomenys neskelbtini) nėra buvusi, miestas jai nepažįstamas, be to vežėsi visą sumą 12500 Eur grynais, tai kad saugiau būtų, be to kas nors turėjo parvairuoti naują automobilį, jei nusipirktų. Viso pirkimo metu atsakovės nematė, bendravo tik su (duomenys neskelbtini) asmeniu. Kainą nusiderėjo tik simboliškai, 149 eurus, nes pardavėjas sakė, kad automobilis labai geros būklės. Jos vyras ir patėvis apie automobilius nusimano tiek, kiek eiliniai vairuotojai, todėl kažkokių viduje esančių defektų pastebėti negalėjo. Automobilis patiko, apžiūrėjo vidų, salonas patiko, apžiūrėjo išorę, automobiliu vyko į banką, nes reikėjo įdėti grynus pinigus ir atlikti pervedimą. Į banką vairavo E. P.. Pirkėja nevairavo, nes nežinomas miestas, bijojo, kad kas nors gali atsitikti, tai tiesiog klausėsi, kaip dirba variklis, nieko įtartino neišgirdo. Apsisprendė automobilį pirkti, nes pardavėjas užtikrino, kad mama važinėjo, nebuvo jokių trūkumų, automobilis be defektų. Banke įnešė grynus pinigus ir darbuotoja padarė pavedimą pardavėjai. Netikrino automobilio servise, nes pardavėju pasitikėjo, be to, E. P. sakęs, kad neturi laiko, jam reikia važiuoti prižiūrėti savo vaikų, nes reikia kažkur žmonai išvykti, dar sakė, kad greičiau apsigalvotų, nes rytoj atvažiuoja kiti pirkėjai. Nusipirktą automobilį namo parvairavo sutuoktinis, jis namuose pasakė, kad girdėjo kažkokius pašalinius garsus. Po to važiavo kartu su vyru- vežė namo patėvį, girdėjo kažkokį ūžimą. Kitą dieną paskambino E. P., sakė, kad yra kažkoks ūžimas, E. P. pasakė, kad gal koks guolis ūžia, reikia servise pasižiūrėti.

Su vyru susitarė, kad reikia automobilį nuvaryti į servisą, pakeisti tepalus ir šiaip dėl to pašalinio garso pažiūrėti, nes ieškovė ketino automobiliu vežioti mažą vaiką, norėjo, kad automobilis būtų tvarkingas. Po (duomenys neskelbtini) dienų meistras paskambino vyrui, pasakė, kad automobilis turi daug defektų, yra įvirintas varžtas, jo remontas atsieis labai brangiai, pasiūlė tą automobilį grąžinti pardavėjui. Ieškovė bandė susisiekti su E. P., su kuriuo visą laiką kontaktavo dėl automobilio, pavykus susisiekti, E. P. teigė, kad ieškovė kažkokiam „(duomenys neskelbtini)“ servise patikrino, tai nieko nereiškia, reikia varyti į rimtą servisą. Ieškovė užregistravo automobilį apžiūrai ir jo defektavimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie tai pranešė E. P., pakvietė į defektavimą, tačiau atsakovė ir (duomenys neskelbtini) asmuo neatvyko, taip pat nepasiūlė kito serviso. Po defektacijos serviso darbuotojai perspėjo, kad atgal važiuoti reikia atsargiai, automobilis gali užsidegti, nes nuplėštos apsaugos. Be to, darbuotojai, atlikę defektaciją, pasakė, kad užfiksuoti tik matomi defektai, pradėjus juos šalinti ir ardant automobilį, galimai gali atsirasti ir kitų defektų, kurie neišardžius nesimato. Po to, kai gavo defektacijos aktą, užregistravo automobilį techninei apžiūrai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri po apžiūros 2024-06-13 panaikino automobilio techninę apžiūrą. Pirkimo metu techninė apžiūra galiojo, turėjo galioti iki 2025 metų sausio.

Atsakovė bylos žodinio nagrinėjimo metu paaiškino, kad nutarė paveldėtą automobilį parduoti, nes jis buvo nereikalingas. Automobilį parduoti patikėjo sūnui. Buvo su sūnaus šeima išvykę į kelionę, kai sūnus gavo žinutę, kad pirkėjai automobilis netinka, nes turi defektų, mano, kad neturėtų būti tenkintas ieškinys, nesutinka automobilį pasiimti atgal.

(Duomenys neskelbtini) asmuo bylos žodinio nagrinėjimo metu teigė, kad mašiną naudojo tėvas, jie su mama važiuodavo į keliones. Mama automobilį paveldėjo tėvui mirus, tačiau juo nevažinėjo, paprašė sūnaus automobilį parduoti, įdėjo skelbimą, nurodė savo telefoną, bendravo su pirkėja. Iš pirkėjos skambučio suprato, kad yra labai susidomėjusi automobiliu. Pagal laiką suprato, kad atvyks apžiūrai po pietų. Pirkėja atvyko su (duomenys neskelbtini) vyrais, kurie automobilį apžiūrinėjo. Automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, parodė pridedamą ratų komplektą. Teigė paaiškinęs, kad nereikia skubėti, gali pagalvoti, pasitikrinti automobilį. Ieškovės nespaudė pirkti automobilio, siūlė atvykti kitą kartą, patvirtino sakęs, kad sekančią dieną atvyksta kiti pirkėjai. Pirkėjai automobilis patiko, svarstė su kartu atvykusiais vyrais, jį pirkti. Nuvairavo automobilį kartu su pirkėjais iki banko (duomenys neskelbtini) centre, paklausė, ar perka, ar apsisukti ir važiuoti atgal, pirkėja pasitarė su kartu atvykusiais vyrais ir nusprendė pirkti.

(Duomenys neskelbtini) asmuo teigė, kad automobilis nebuvo daužtas, įvykių neturėjo, neremontavo ir jokie automobilio defektai, išskyrus įprastinį nusidėvėjimą jam nebuvo žinomi. Teigė, siūlęs atvykusiai ieškovei automobilį tikrinti bet kuriame autoservise, tačiau ieškovė to nepadarė. Siūlė pirkėjai ar kartu su ja atvykusiems vyrams pabandyti pavairuoti automobilį. Ant automobilio informacinio skydelio nedegė jokios perspėjimo lemputės, nerodė jokių klaidų. Kitą dieną bendravo su pirkėja telefonu dėl automobilio perregistravimo, pirkėja pasakė, kad yra ūžesys rate, kas galėtų būti, atsakė, kad gal guolis, nes nežino.

Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitė (duomenys neskelbtini) asmens pozicija dėl to, ar automobilis po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) metai buvo naudotas ar ne. Parduodant automobilį ir tuoj po jo pardavimo (duomenys neskelbtini) asmuo tvirtino, kad automobiliu naudojosi mama, kad automobilis važiavo be priekaištų. Tuo tarpu po to, kai teismo posėdyje atsakovė teismui paaiškino, kad ji automobiliu visiškai nesinaudojo, jos atstovas ir (duomenys neskelbtini) asmuo palaikė šią poziciją, nors anksčiau tvirtino priešingai. (Duomenys neskelbtini) asmuo laikėsi teiginių, kad atsakovė turėjo galimybę tikrinti automobilį servise, galėjo atvykti dar kartą apžiūrėti automobilio, kad nedidelius trūkumus galima pašalinti, dėl jų nesiginčijant, kad pateiktoje sąmatoje suma automobilio remontui 3800 yra per didelė, jį galima suremontuoti už mažiau.

Byloje apklausti liudytojai D. K. ir S. J. iš esmės patvirtino ieškovės teiginius, kad vyko kartu pirkti automobilio, kad neturi specialių žinių apie automobilius ir nesupranta daugiau, nei eilinis neprofesionalus vairuotojas.

Dėl daikto trūkumų ir pirkėjo teisių įsigijus netinkamos kokybės daiktą.

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti ((duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) punktas; kt.). Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą– už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas ((duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kurios turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą ((duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) punktai).

Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas ((duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) punktas).

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, (duomenys neskelbtini), kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. (Duomenys neskelbtini), sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. (Duomenys neskelbtini), turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui ((duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) punktas).

Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai ((duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

(Duomenys neskelbtini) iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį ((duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (žr., pvz., (duomenys neskelbtini) 2011 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė (pirkėja) pareiškė teisme reikalavimą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti (duomenys neskelbtini) restituciją- grąžinti atsakovei automobilį, o ieškovei grąžinti sumokėtą 12500 Eur sumą bei priteisti 550,59 Eur patirtus nuostolius. Šis ieškovės reikalavimas grindžiamas įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, šiam pirkėjos reikalavimui patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas daiktas (automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėja nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį.

Byloje nustatyta, kad ieškovė automobilį pirko sau naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Automobilio pardavėjas tiek skelbime apie parduodamą automobilį, tiek vėliau, teiraujantis telefonu, tiek atvykus pirkėjai į vietą, garantavo, kad automobilis trūkumų neturi. Prieš sudarant sutartį pirkėja buvo informuota tik apie smulkius kėbulo defektus, kas ir buvo įrašyta į pirkimo-pardavimo sutartį. Apie kitus automobilio trūkumus, kurie buvo nustatyti atliekant automobilio defektaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip kad nesueinančios automobilio detalės, tarpai tarp bamperio, žibintų, kapoto, atšokę sparnų moldingai, deformuoti priekiniai lanžeronai (kėbulo konstrukcija), kas rodo, jog automobilis buvo daužtas ir yra nekokybiškai suremontuotas, neoriginalus priekinio bamperio pastiprinimas, remontui naudotos nekokybiškos, iš skirtingų medžiagų sulydytos detalės, kiauras kondicionieriaus radiatorius, nuplėšyti laidai, šiluminės apsaugos, apatinis pagrindinis balkis su defektu, prie jo privirintas svirties varžtas, kas yra griežtai draudžiama, sulaužytas viršutinis apdailos dangtis. Jei dėl kai kurių trūkumų automobilio eksploatacija galbūt ir buvo galima, ar būtų buvusi galima, ištaisius nedidelius trūkumus, atlikus 2024-06-13 atlikus automobilio techninę apžiūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta, kad automobilis techninių reikalavimų neatitinka ir techninė apžiūra buvo panaikinta, t.y. buvo konstatuota, kad automobilio negalima naudoti pagal jo paskirtį. Tokia aplinkybė- kad automobilio negalės naudoti pagal paskirtį- ieškovei sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, ieškovė ketino įsigytu automobiliu važinėti.

Bylos žodinio nagrinėjimo metu atsakovė, jos atstovas, (duomenys neskelbtini) asmuo teigė, kad ieškovė buvo atvykusi pirkti automobilio su sutuoktiniu ir patėviu, galėjo automobilį apžiūrėti, galėjo rinktis apžiūrą bet kuriame servise, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Atsakovės atstovas teigė, kad kai kuriuos trūkumus rūpestingas ir atidus pirkėjas turėjo pastebėti, be to, galima buvo automobilį patikrinti servise, teigė, kad apie automobilio defektus pardavėjui nebuvo žinoma. Pažymėtina, kad automobilio pardavimo metu, bei po pardavimo, prie ieškinio pateiktame garso įraše (duomenys neskelbtini) asmuo teigė, kad po tėčio mirties paveldėtu automobiliu važinėjo mama, t.y. atsakovė, juo naudojosi ir viskas buvo be priekaištų, automobilis nebuvo daužtas, jo neteko remontuoti ir pan. T.y. bylos nagrinėjimo eigoje buvo keliamas klausimas ar ieškovė, kaip naudoto automobilio pirkėja turėjo pareigą patikrinti perkamo daikto kokybę ir ar nepasinaudojimas galimybe ją patikrinti panaikina pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybę.

Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra išaiškinęs, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs ((duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė atvyko automobilio apžiūrėti su sutuoktiniu ir patėviu kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį. Atsakovę šioje pirkimo pardavimo sutartyje visą laiką atstovavo jos sūnus E. P., kurio verslas yra prekyba naudotais automobiliais, jis turėjo parengęs pirkimo -pardavimo sutartį, kurioje buvo atsakovės kaip pardavėjos pavardė ir jos parašas. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad trūkumų nėra. Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentu, kad ieškovė, pirkdama (duomenys neskelbtini) metus naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip ir naujo automobilio savininkas, tačiau pažymi, jog naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju matyti, kad automobiliu ieškovė nuvažiavo iš viso (duomenys neskelbtini) km, iš jų- kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur gyvena ieškovė, nupirkus automobilį- (duomenys neskelbtini) km, t.y. teismas konstatuoja, kad automobilis savo tiesioginės funkcijos praktiškai neatliko, nes buvo nustatytai tokie trūkumai, dėl kurių automobilio eksploatacija pripažinta negalima, o automobilio techninė apžiūra- anuliuota. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, kad automobilį pasirinko iš kitų panašių todėl kad buvo parašyta skelbime, kad automobilis trūkumų neturi, tą žodžiu užtikrino ir (duomenys neskelbtini) asmuo E. P., su kuriuo dėl šio automobilio pirkimo buvo visą laiką komunikuota. Automobilio kaina buvo didesnė, nei kitų tuo metu parduodamų tų pačių metų gamybos šios markės automobilių- teismo vertinimu tai taip pat turėjo įtakos pirkėjai pasirenkant būtent šį automobilį.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę. Kadangi automobilio trūkumai, lėmę uždraudimą jį eksploatuoti, išaiškėjo tik atlikus automobilio techninę apžiūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“, konstatuotina, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovė nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Šiuo atveju pardavėjas neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad buvo informavęs pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti.

Atskirai aptartinas automobilio naudojimo ar nenaudojimo faktas po atsakovės sutuoktinio mirties. Atsakovės sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), neužilgo, t.y. nepraėjus duomenys neskelbtini) po sutuoktinio mirties, atsakovė D. P. automobilį, kurio valstybinis numeris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu laikotarpiui nuo 2023-11-15 iki 2024-05-14. Naujai išduotas 2024-05-08 transporto priemonės registracijos liudijimas rodo, kad atsakovė tą dieną pakeitė automobilio valstybinį numerį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kaip paaiškino teisme, nes numeris (duomenys neskelbtini) kelia tam tikrų sentimentų, todėl kai buvo nuspręsta automobilį parduoti, šį numerį buvo nuspręsta pasilikti, o parduodamam automobiliui buvo išimtas naujas numeris. Iš to, kad automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, teismas sprendžia, kad automobilis buvo naudojamas, galėjo patirti įvykių, apie kuriuos nebuvo pranešta ir kurie neatsispindi automobilio istorijoje bei galėjo būti nekokybiškai suremontuotas, kaip teigiama defektacijos akto išvadoje. Neatmetama galimybė, kad tai galėjo įvykti ir anksčiau, tačiau tai niekaip nepaneigia fakto, kad automobilis ieškovei buvo parduotas su defektais, dėl kurių buvo panaikinta jo galimybė dalyvauti eisme.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas kėlė hipotezę kad esminis automobilio trūkumas, dėl kurio jo negalima eksploatuoti, t.y. apatinis pagrindinis balkis su defektu, prie jo privirintas svirties varžtas, kas yra griežtai draudžiama, atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nes žodinio bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad ieškovė ir jos sutuoktinis, parsivarę į namus automobilį, susitarė dėl jo apžiūros, tepalų ir filtrų pakeitimo, ir, kas šiaip jau įprasta įsigijus naudotą automobilį, nuvarė jį į servisą netoli namų, kur paprastai tvarkydavo šeimos automobilį ir kuriuo pasitikėjo. Minėtame servise automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) dienas iki buvo apžiūrėtas ir meistras telefonu pranešė apie pagrindinius matomus defektus. Atsakovės atstovas teigė, kad būtent tame neautorizuotame servise galėjo būti atliekami nekvalifikuoti automobilio remonto (sugadinimo?) darbai, po kurių automobilis tapo netinkamu naudoti. Kadangi ši atsakovės atstovo versija nebuvo byloje tirta, apie ją nepateikta į bylą jokių įrodymų ir jų nepareikalauta iš ieškovės, teismas laiko tai tiesiog gynybine versija ir apie ją plačiau nepasisako.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju esminiai automobilio trūkumai, kurie lėmė, kad jo eksploatacija buvo uždrausta, išaiškėjo tik po atliktos automobilio techninės apžiūros UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkėja iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjos reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Ieškovės prašomą priteisti nuostolių sumą sudaro išlaidos, kurias ieškovė patyrė dėl automobilio draudimo, automobilio registracijos, automobilio techninės apžiūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacijas. Nuostolių suma pagrįsta rašytiniais įrodymais- sąskaitomis ir mokėjimo dokumentais, nutraukus automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikant restituciją, ieškovės turėti nuostoliai 550,59 Eur priteistini ieškovei iš atsakovės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės prašymas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas, palūkanos priteistinos už visą teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-08-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d. , 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš (duomenys neskelbtini) šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi 294,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, taip pat patyrė 3630,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, pateikti išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Viso ieškovė šioje byloje patyrė 3924,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Iš atsakovės valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes neviršija nustatytos minimalios išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., 284 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti 2024 m. gegužės 10 d. tarp ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą transporto priemonės Nissan Qashqai pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti šios sutarties atžvilgiu (duomenys neskelbtini) restituciją– grąžinti atsakovei D. P. transporto priemonę automobilį Nissan Qashqai, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei A. K. grąžinti sumokėtą 12 500 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus eurų) sumą už šią transporto priemonę; priteisti ieškovės A. K. naudai iš atsakovės D. P. 550,59 (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 59 ct) Eur dydžio nuostolius; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą 13050,29 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-08-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovės D. P. 3924,00 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti atsakovę D. P. per (duomenys neskelbtini) darbo dienas nuo pinigų grąžinimo ieškovei savo lėšomis pasiimti automobilį Nissan Qashqai, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės gyvenamosios vietos.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.