Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi nuteistojo E. S. skundą dėl Alytaus Pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-08-26 nutarimo, susipažinusi su skundo medžiaga ir nuteistojo asmens byla, prokurorės atsiliepimu į skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2013-01-28 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d., 259 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 64 str. 1 d., 3 d. - galutinė bausmė 3 m. 6 mėn. 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia - 2013-01-28, bausmės pabaiga - 2016-06-26 (užskaityta 1 mėn. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2015-06-23 Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015-09-01 įsigaliojusioje BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015-06-23 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820 buvo pakeistos ir BPK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015-08-31, teismas nuo 2015-09-01 sprendžia šiuo įstatymu pakeistame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. S. patvirtinimo klausimas nagrinėtinas, taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 157 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga ir nuteistojo asmens byla darytina išvada, kad skundžiamas 2015-08-26 komisijos priimtas nutarimas nepaleisti nuteistojo E. S. iš pataisos įstaigos, yra pagrįstas ir motyvuotas, naikinti jo nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas sutinka su komisijos ir prokurorės nurodytomis aplinkybėmis, įtakojančiomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimą, o būtent tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu neskatintas, drausmine tvarka baustas tris kartus už tai, kad savavališkai pakeitė jam paskirtą miegamąją vietą, narkotinių medžiagų vartojimą bei gaminimą ir už tai, kad įsigijo arba laikė uždraustus daiktus. Be to, vieną kartą (2014-11-28) buvo užfiksuotas drausmės pažeidimas, dėl kurio buvo apsiribota pokalbiu. Nors šiuo metu nuobaudos negaliojančios, tačiau visa tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vertinamas kaip nepriekaištingas. Nuteistasis bausmę atlieka už nusikaltimus, kuriuos padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu. Tai rodo, kad yra linkęs nusikalsti asmuo, nesistengia laikytis visuomenėje priimtinos elgesio tvarkos.

Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje yra aukšta (130 balai pagal OASys metodiką), rodo didesnį E. S. pavojingumą visuomenei. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagrindiniai veiksniai, didinantys pakartotinio nusikaltimo padarymo tikimybę ateityje, tai: ankstesni teisės pažeidimai; išsilavinimas (baigęs 7 klases); gyvenimo stilius ir draugai (kai kurie nusikaltimai padaryti grupėje, kai kurie dėl priklausomybės); priklausomybė nuo narkotikų (vartoja su pertraukomis nuo 2001 m., pataisos namuose baustas už opiatų vartojimą); nuostatos (nusikalto bausmės atidėjimo metu). Iš psichologo išvados matyti, kad nuteistojo valios savybės patenkinamos, socialiniai ir bendravimo įgūdžiai išugdyti patenkinamai, linkęs racionalizuoti savo elgesį ir minimalizuoti jo pasekmes, kartais kyla sunkumų numatant elgesio pasekmes ir situacijos raidą. Teismas įvertina ir tai, kad Komisija buvo vieningos nuomonės, priimant nutarimą netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vien tai negali būti pagrindu taikyti lygtinį paleidimą.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus E. S. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas mano, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, taip pat gali neatitikti nukentėjusiųjų asmenų lūkesčių ir suteikti pagrindą abejoti teisingumu.

Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo nuteistojo skundą tenkinti ir panaikinti komisijos 2015-08-26 nutarimą Nr. 94-375, kuriuo netaikytas nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 5 d. 3 p., teismas

nutaria:

nuteistojo E. S. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.