Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei, kaltinamiesiems E. L., O. L., jų gynėjui advokatui Jonui Zenevičiui, nukentėjusiesiems D. R., G. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nesimoko ir nedirba, teistas

-2015-11-13 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste-BK) 178 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str., 8 mėnesiams laisvės apribojimu įpareigojant atlyginti 1590 eurų turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose; 2016-03-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista į 90 parų areštą, atliekantis arešto bausmę;

-2016-05-03 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 dalimi, nustatyta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.

O. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. ir O. L., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, o E. L. ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką; be to, E. L. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo kitą asmenį, kuris ilgai sirgo. Jie 2015 m. rugpjūčio 6 dieną apie 17 val., būdami girti, prie Aukrakščio ežero, Daugų kaime, Alytaus rajone be jokios priežasties, matant kitiems asmenims, vartodami necenzūrinius žodžius, provokuodami konfliktą, priėjo prie G. R. ir D. R. ir naudojo fizinį smurtą G. R. ir D. R. atžvilgiu, o būtent, O. L. pasikėsino ranka suduoti smūgį D. R. į veidą, tačiau nepataikė ir jį pastūmė, dėl ko D. R. įgriuvo į valtį ir griūdamas nežymiai susižalojo, t.y. atsirado kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žąste, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir dešiname pakinklyje; tuo metu E. L. valties irklu G. R., besidengiančiam smūgį į galvą ranka, smogė vieną smūgį į kairę ranką, vėliau nubėgančiam nuo jo G. R. smogė irklu į nugarą, dėl ko G. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl atsiradusios kraujosruvos odoje ir poodyje krūtinės ląstos dešinėje pusėje, muštinės žaizdos kairiame dilbyje, kairio stipinkaulio lūžimo viduriniame trečdalyje. Po to E. L., vartodamas necenzūrinius žodžius, vandališkai valties irklais piktybiškai daužė ir sulaužė nukentėjusiojo D. R. daiktus: žvejybinę dėžę su viduje buvusiais žvejybiniais daiktais, irklus, kurių bendra vertė 584 eurai, ir G. R. žvejybinius daiktus, kurių bendra vertė 275 eurai.

Abu kaltinamieji kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino.

Specialisto išvadoje Nr. G816/15 (06) nurodyta, kad nukentėjusiajam D. R. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir dešiniajame pakinklyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 21-22).

Specialisto išvadoje Nr. G824/15 (06) nurodyta, kad nukentėjusiajam G. R. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje krūtinės ląstos dešinėje pusėje, muštinė žaizda kairiame dilbyje, kairio stipinkaulio lūžimas viduriniame trečdalyje. Sužalojimų visuma kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 25-27).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grąsinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala ir pan.

E. L. be kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo dar kaltinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu pagal BK 138 str. 1 d. Šis kaltinimas keistinas į sunkesnį. Minėta teisės norma numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį, jeigu veikoje nėra kvalifikuojančių požymių. Tuo tarpu E. L. veikoje akivaizdus veiką kvalifikuojantis požymis -chuliganiškos paskatos. Šią išvadą teismas daro vadovaudamasis suformuota teismų praktika. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis E. L. viešoje vietoje įžūliai prikibo prie G. R., reiškė jam niekuo nepagrįstas pretenzijas, anksčiau šio asmens nepažinojo, kitų asmenų akivaizdoje jį fiziškai užsipuolė ir sužalojo, t.y. iš chuliganiškų paskatų smogė irklu nukentėjusiajam G. R. į ranką, vėliau į nugarą. Kadangi kaltinamojo elgesį nulėmė chuliganiškos paskatos, veika perkvalifikuotina iš BK 138 str. 1 dalies į BK 138 str. 2 d. 8 punktą.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamojo E. L. veika, kvalifikuojama pagal BK 138 str. 2 d., vertinama kaip apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.), veika, kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1d., vertinama kaip nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančios aplinkybės - nuskalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikų padarymui, veikos padarytos bendrininkų grupėje. Iki šių nusikaltimų padarymo kaltinamasis nebuvo teistas. Jo padarytas administracinis teisės pažeidimas (perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisę vairuoti), nerodo didelio pavojingumo visuomenei. Sprendžiama, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nenukreipiant asmens realiai atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau bausmės vykdymo atidėjimui paskirtinas atitinkamai ilgesnis laiko tarpas, taip siekiant ilgiau kontroliuoti kaltinamąjį asmenį ir prevenciškai jį sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo.

Šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, o būtent jis nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, taikant BK 64¹ straipsnį E. L. paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir laikomas nuteistu 4 mėnesiams laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laiką, išbūtas laikinajame sulaikyme, t. y. nuo 2015-10-27 iki 2015-10-29 ir nuo 2016-04-11 iki 2016-04-12. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 24 d. Be to, E. L. buvo nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtoji bausmė pakeista 90 parų areštu, nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 19 d., šiuo metu kaltinamasis atlieka arešto bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirtina bausmė bendrintina su aukščiau aptartais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, vykdymą atidedant, jam nutrauktinas arešto bausmės atlikimas, kadangi ansktesnė bausmė subendrinta naujuoju nuosprendžiu ir paskritiama sunkesnės bausmės rūšis.

Kaltinamasis O L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kvalifikuojamą pagal BK 284 str. 1 d. (BK 11 str. 3 d.). Jis nusikalto pirmą kartą, todėl skiriant bausmę taikomos BK 55 straipsnio nuostaos, ir būdamas nepilnametis, todėl taikomos BK XI skyriaus nuostatos. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančios aplinkybės - nuskalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikų padarymui, veikos padarytos bendrininkų grupėje. Asmuo nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų (t. 1, b.l. 154). Alytaus profesinio rengimo centro administracijos charakterizuojamas patenkinamai (t. 1, b. l. 159-160). Kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Dėl civilinių ieškinių

Sprendžiant nukentėjusiųjų reikalavimus atlyginti padarytą žalą, teismas vadovaujasi BPK 44 str. 10 d., 109 str., CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę gauti žalos atlyginimą.

Dėl turtinės žalos

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 903,38 eurų civilinį ieškinį dėl G. R. patirtų sužalojimų gydymo. Ieškovas nurodė, kad už gydymo paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto apmokėta suma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 str., 27 str., taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 32-33). Patirtų išlaidų dydis pagrįstas paslaugų ir gydymo procedūrų paskaičiavimu, remiantis Sveikatos apsaugos ministro nustatytais įkainiais (t. I, b.l. 36). Kaltas dėl G. R. sužalojimo yra E. L., todėl iš šio asmens priteistina civilinio ieškovo reikalaujama suma.

Nukentėjusysis D. R. pateikė 584 civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 49-66). Nukentėjusysis G. R. pateikė 2948 Eurų ieškinį turitnei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 102-106).

Kaltinamasis E. L. su ieškiniais sutiko, jų dydžio neginčijo. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiesiems turtinę žalą, kurios geruoju neatlygino, nors tokią pareigą jam nustato įstatymas (CK 6.263 str.), todėl ieškiniai yra pagrįsti ir visiškai tenkintini (BPK 115 str. 1 d.).

Kaltinamasis E. L. sutiko su ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš esmės jų dydžio neginčijo. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiesiems turtinę žalą, sugadindamas nukentėjusiųjų žvejybos įrankius. Taip pat nukentėjusysis G. R. pareiškė reikalavimą atlyginti turtinę žalą dalyje dėl jo netekto darbingumo tam tikru laikotarpiu, kadangi dėl sulaužytos rankos negalėjo dirbti. Ši ieškinio dalis taip pat tenkintina, kadangi nukentėjusysis verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, kas patvirtinama pateiktaisi į bylą rašytiniais įrodymais, o šios kategorijos asmenims nėra teikiama ligos socialinio draudimo apsauga (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įst. 4 str.). Visas prarastas pajamas dėl darbinės veiklos netekimo nukentėjusysis įrodė pateiktais rašytinais įrodymais, kuriais grindė ieškinio dydį (t. 2, b.l. 107-130). Kaltinamasis E. L. žalos geruoju neatlygino, nors tokią pareigą jam nustato įstatymas (CK 6.263 str.), todėl ieškiniai dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiškai tenkintini (BPK 115 str. 1 d.).

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusysis D. R. pateikė 1000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 49-66). Nukentėjusysis G. R. pateikė 5688 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 102-106).

LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), taip pat susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Nustatyta, kad nukentėjusieji dėl bendrų kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė didelį išgąstį, buvo sukrėsti netikėto jų užpuolimo, pasibaigusio abiejų atžvilgiu fiziniu smurtu. Abu nukentėjusieji patyrė fizinius kūno sužalojimus, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, kadangi fizinis smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje vietoje. Nukentėjusysis G. R. be fizinio skausmo patyrė kaulų lūžimus, buvo operuotas, ilgai gydėsi, nurodo iki šio laiko jaučiąs nepatogumus, nes negali pilnai valdyti sužalotą ranką. Sprendžiama, kad jo atžvilgiu patirti nepatogumai praėjus beveik metams po įvykio nesibaigė, jų trukmės pabaiga nežinoma, kas sąlygoja didesnį žalos atlyginimą nei kitam nukentėjusiajam.

Tačiau teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodytos neturtinės žalos dydžio abu nukentėjusieji pilnai nepagrindė. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinami visiškai, jie mažintini. Teismas, atsižvelgiamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, aplinkybių visumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad neturtinės žalos dydis, atitinkantis įstatymų reikalavimus bei nepažeidžiantis teismų praktikos šios kategorijos bylose D. R. nustatytinas 500 Eur, o G. R. 1500 Eur. Kadangi žala patirta dėl abiejų kaltinamųjų bendrų nusikalstamų veiksmų, prievolė atlyginti neturinę žalą yra solidari.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiem) mėnesiams;

-pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir skirti E. L. subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriem) metams.

Vadovaujants BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015-11-13 ir 2016-05-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriem) metams 6 (šešiem) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti arešto bausmės dalį (1 arešto diena už 1 laisvės atėmimo dieną), atliktą pagal 2016-03-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriem) metams 6 (šešiem) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su anksčiau priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nutraukti kaltinamojo E. L. arešto bausmės vykdymą pagal 2016-03-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį.

Bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti E. L. dirbti ar registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti atlyginti nukentėjusiesiems D. R. ir G. R. turtinę žalą, kiekvienam iš nukentėjusiųjų per šį laikotarpį sumokant ne mažiau kaip po 200 Eurų, vėliau visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kiekvienam iš nukentėjusiųjų kas mėnesį sumokant ne mažiau kaip po 100 Eurų žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

O. L. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti atlyginti nukentėjusiesiems G. R. ir G. R. padarytą neturtinę žalą, kas mėnesį sumokant ne mažiau kaip po 50 eurų kiekvienam visu laisvės apribojimo laikotarpiu. Vėliau žalos atlyginimo išieškojimą vykdyti įprastine tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Priteisti iš E. L. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 903,38 Eur žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo G. R. gydymo; G. R. 2948 Eur turtinės žalos atlyginimo; D. R. 584 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš E. L. ir O. L. solidariai G. R. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; D. R. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje D. R. ir G. R. civilinius ieškinius atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.